Jis su žmona ir 5 sūnumis pasakojo iki šiol gyvenantis tėvo namuose, važinėjantis surūdijusiu automobiliu, kurio šį rytą, nors šalo nestipriai, nepavyko užvesti.
Iki šiol gyvena su tėčio parama
„Mano šeima iki šiol gyveno iš „Carito“ vadovo atlyginimo su kažkiek tėvuko pagalbos, kuris yra verslininkas. Bet ne pajamos mums didžiausią saugumą teikia – ir socialinis tinklas, buvimas aktyvioje šeimų bendruomenėje“, – kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų Lietuvoje skatinti gimstamumą, atviravo jis.
Anot L. Kukuraičio, tėtis jam padeda jau pastaruosius kelerius metus. Pačiam asmeniškai išlaikyti šeimą, pripažino, būtų sunkoka.
„Pirma, gyvenu tėvų name su šeima, tėvukas sumoka visas komunalines išlaidas. Jei reikėtų mūsų šeimai, mes būtume nepajėgūs“, – neslėpė L. Kukuraitis.
Šeimoje jie aiškino nusprendę nesilaikyti esą bendros aplinkos diktuojamų taisyklių, ir stengtis vaikus auklėti taip, kad jiems būtų svarbios kitos vertybės, o ne, pavyzdžiui, turėti tam tikrus daiktus.
„Tikrai žinau, ką reiškia skurdo apraiškos šeimoje ir galimybės leisti vaikus į būrelius, nupirkti telefonus tam, kad jie galėtų atitikti klasės standartą. Nes jei tų telefonų neturi, tampa tarsi antrarūšiai klasėje“, – savo patirtimi dalijosi jis.
Įvardijo vieną baimių
Pastaruosius dvylika metų L. Kukuraitis vadovauja Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“, kuris rūpinasi benamiais, vienišomis motinomis, priklausomais asmenimis, gatvės jaunimu, vaikais. Taip pat jis yra ir Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto dėstytojas.
Tapti ministru, sakė pašnekovas, jam pasiūlė paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio komandos žmonės.
„Labai netikėtai. Tai įvyko prieš pusantros savaitės. Sulaukęs skambučio dar turėjau laiko pamąstymui, daug kalbėjausi su aplinkiniais, artimais žmonėmis, bendradarbiais, su kuriais socialiniame lauke veikiu“, – pirmąją reakciją prisiminė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, darbas nevyriausybinėje organizacijoje yra daug lokalesnis nei ministerijoje, kuri apima daug skirtingų sričių.
„Viena baimių – kai kurių sričių ribotas išmanymas“, – dalyką, kuris svarstant apie būsimą postą neramina, įvardino ministras.
Trūksta žinių, neslėpė jis, darbo, socialinės paramos, išmokų srityse.
Ėmė formuoti komandą
„Iš lėto formuojamės, kai kurių nekalbinau, turiu mintyje, todėl nenorėčiau garsinti asmenybių. Tačiau pažadu, kad komanda išmanys visas sritis“, – apie būsimus pagalbininkus kol kas miglotai kalbėjo L. Kukuraitis.
Antradienio rytą „Žinių radijuje“ jis prisipažino, kad yra kiek per švelnus. Paprašytas įvertinti, ar tai nesutrukdys būti tvirtu ministru, DELFI redakcijoje L. Kuraitis sutiko, kad kalbant apie biurokratinius dalykus, darbo reikalus, tai gali būti trūkumas, tačiau socialinėje srityje, mano, ši vertybė pravers.
„Dialogo vertybė man yra pamatinė ir pagrindinė. Kai reikės kietumo, mano kolegos „Carite“ žino, kad jį parodau. Bet tuomet, kai tikrai reikia, kad žmonės nepiktnaudžiautų, dirbtų kompetentingai ir panašiai“, – apie asmenines savybes plačiau papasakojo naujasis ministras.
Įvardijo labiausiai skurstančią grupę
Eidama į rinkimus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurios atstovas ministras ir bus, akcentavo skurdą ir socialinę atskirtį. Labiausiai skurstančia grupe L. Kukuraitis įvardijo vienišas mamas ir tėčius.
„Praktiškai pusė vienišų žmonių, auginančių vaikus, yra skurdo rizikos zonoje. Tai tikrai problemiška situacija, nes rodo, kad didžiulis mūsų potencialas – vaikai – auga skurde“, – kad reikia dėti visas pastangas tai išsprendžiant, aiškino pašnekovas.
Jis laikosi nuostatos, kad visi Lietuvos piliečiai, ypač pažeidžiamiausios grupės, nusipelnė oraus požiūrio į juos.
„Situacija šiuo metu yra tokia, kad jei mes kietai vertinsime, tai tos šeimos tik dar labiau judės į atskirtį. Kai kaltiname ar gėdiname, žmonės linkę užsisklęsti. O vienas JAV psichiatras sako, kad pagrindinė smurto priežastis – vieša gėda“, – pastebėjo L. Kukuraitis.
Dėmesys – smurto problemai
Jo teigimu, be vaikų skurdžiai Lietuvoje gyvena ir pensininkai, kalbėjo naujasis ministras ir apie iššūkius, su kuriais susiduria asmenys, augę vaikų globos namuose.
„Smurto bet kuriuo atveju mes negalime pateisinti. Turime reaguoti kietai ir stabdyti to apraiškas. Tačiau, jei paklaustumėte, kas mūsų buvo mokytas gyventi su gėda, kalte, jausmais, kurie kyla, greičiausiai, kad nė vienas. Manau, mūsų visuomenė nėra pasiruošusi su neigiamais jausmais susitvarkyti, tad telkiasi smurtą. Todėl ugdymas yra be galo svarbus socialiniams klausimams spręsti“, – kad reikia ugdyti vaikų savivertę, pabrėžė L. Kukuraitis.
Jo teigimu, pagrindinė jo norima nešti žinia, kad visi visuomenės skauduliai negali būti vienos ministerijos atsakomybė – tai ir kitų ministerijų, Prezidentūros, savivaldybių ir pilietinės visuomenės, verslo sektoriaus bendras rūpestis.
Planų didinti pensijas neatsisako, tačiau spėja, kad tai užtruks
Prieš rinkimus ir jau po jų LVŽS žadėjo kelti pensijas 40 eurų. Tačiau L. Kukuraitis pirmadienį Prezidentūroje sakė, kad dar nežino, kaip bus. Tiesa, DELFI konferencijoje jis pripažino pirmadienį buvęs „pagautas“.
„Šis pakėlimas turėtų įvykti, čia net šiuo metu yra politinės vadovybės sprendimas. Kalbant apie pensijas, tai opus klausimas. Tai tam tikras visuomenės atspindys, kas mūsų laukia. Šalis, kur pensininkai skursta, yra nesaugi“, – įsitikinęs naujasis ministras.
Tačiau pensijų reforma, su visomis pakopomis, turi būti rimtai išdiskutuota, aiškino L. Kukuraitis. Jis leido suprasti, kad greitai pokyčių šioje srityje tikriausiai nesulauksime.
Emigracijos mastą vadina dramatišku
Paklaustas, ar turi receptą, kaip Lietuvoje reikėtų spręsti emigracijos problemą, ministras aiškino, kad tai – sudėtingas klausimas, tačiau sutiko pasidalinti savo įžvalgomis.
„Emigracija – išraiška ir mažų atlyginimų, ir socialinio teisingumo, neteisingumo, kaip žmonės jaučiasi šalyje. Sutinku, kad darbo užmokesčiai yra per maži. Kitaip sakant, perskirstymas BVP yra, galima sakyti, pats mažiausias Europoje. Pajamų nelygybė yra didelė“, – pripažino jis.
Anot L. Kukuraičio, ši Vyriausybė ir valdančioji dauguma yra už tai, kad atskirtis tarp skurdžiausių ir turtingiausių mažėtų.
„Turint galvoje išskirtas šeimas, vienus, su seneliais, augančius vaikus, pilietinį trūkį, kuris ištinka žmones, nuvykusius svetur, mes barstome šios dienos potencialą, ir vaikų ateitį. Tai tikrai dramatiška“, – emigracijos mastą įvertino jis.
Vaikų dienos centruose L. Kukuraitis pasakojo ne kartą kalbėjęs su vaikais, kurių tėvai yra užsienyje. Jis aiškino pastebėjęs, kad jie neretai jaučiasi mažai vertingi ir tą vertę, paprastai, sunku atstatyti.
„Tai saugumo arba natūralios vaiko raidos trūkiai, kurie arba mobilizuoja vaiką, arba, didesne dalimi, priešingai, patvirtinti jo nevertumą, supratimą, kad jis nėra vertingesnis už pinigų kiekį, kurį tėvai gali uždirbti. Aišku, nesu psichologas, tačiau tai aiškėja kalbant su specialistais“, – sakė pašnekovas.
Paaiškino, kodėl susiduriame su gimstamumo mažėjimu
Skaitytojo paklaustas, kas galėtų Lietuvoje padidinti gimstamumą, kaip šią problemą spręsti, 5 vaikus auginantis L. Kukuraitis aiškino, kad visas Vakarų pasaulis susiduria su šia bėda.
Greičiausiai, spėja jis, ji kyla dėl vartotojų visuomenės nesugebėjimo megzti ilgalaikius santykius ir socialinio saugumo bėdų.
„Piniginė parama yra didžiulė pagalba. Šeima, drįstanti pradėti vaikelį, jaučiasi daug saugiau, kai mato, kad bent porą metų bus užtikrinta parama“, – sutiko jis.
Tačiau L. Kukuraitis asmeniškai aiškino, kad jam tai nebuvo svarbiausia ir daugiau užsiminė apie savo šeimą bei pagalbos tinklą, kuriam priklauso. Esą paskyrus ministru, buvo draugų, kurie siūlėsi ir vaikus į mokyklą pavežti, ir žmonai jo komandiruočių metu padėti.
Kreipėsi į verslininkus
Pasidomėjus, ką jis mano apie problemą, kai asmenys tiesiog piktybiškai nepradeda dirbti, verčiau gyvena iš pašalpų, L. Kukuraitis kreipėsi į verslininkus.
„Žmonės yra racionalios būtybės. Kai jie skaičiuoja, išgyvens iš minimalios algos ar pašalpų, supranta, kad neverta. Yra sudarytos tokios sąlygos. Jos keistųsi, jei nemažintume pašalpų – tai nuvarytų į skurdą, nukentėtų vaikai, tačiau didintumėme pajamas. Tikėtina, šis atstumas galėtų skatinti dirbti, o ne gyventi iš išmokų“, – įžvelgė jis.
Anot ministro, skurdi ir nepajėgi visuomenė – neigiamas pasekmes ir verslui teikiantis veiksnys, tad milijoninius pelnus gaunantys verslininkai turėtų pajamomis dalintis, suprasti atlygio kėlimo svarbą.
Anot jo pečių guls ir socialinio modelio reforma. Tačiau L. Kukuraitis atvirado, kad šis įstatymų paketas šiuo metu kiek stabdomas, nes stokoja socialinio jautrumo.
„Stengiamasi, kad darbdavio ir darbuotojo interesai būtų subalansuoti. Darbuotojo dalis, atrodo, kiek nukentėjo. Manau, kad artimiausiu metu ims aiškėti nuostatos“, – užsiminė L. Kukuraitis.
Geria, nes nepakelia vidinio spaudimo?
Kalbėdamas apie alkoholį, naujasis ministras pabrėžė, kad prieinamumo mažinimas, reklamų draudimas – sveikintina, tačiau tai nebūtinai yra svarbiausia. Anot L. Kukuraičio, daug dėmesio reikia skirti ugdymui, psichologijai, socialinei aplinkai.
„95 proc.“, – paklaustas, kiek žmonių, kuriems padeda „Caritas“, turi problemų su alkoholiu, pripažino jis.
Pašnekovo teigimu, socialinėje atskirtyje alkoholis yra didelė problema. Su suaugusiais dirbti sudėtingiau, sutiko L. Kukuraitis, tačiau vaikai, jo teigimu, paprastai noriai pasiduoda teigiamai įtakai.
„Žmonės neatlaiko gėdos būti šioje būsenoje, todėl renkasi tokiu būdu pasitraukti iš gyvenimo – svaigintis tam, kad numalšintų statusą, formuojantį vidinį spaudimą. Jei nėra patvirtinimo, kad jie yra vertingi, jie niekada nelips iš šios situacijos“, – aiškino ministras.
Prabilo ir apie įstatymų pokyčius
L. Kukutaitis pripažįsta, kad smurtas – ir pliaukštelėjimas, ir riksmas ant vaiko. Keistis, sutiko jis, turi ir nuostata, kad Lietuvoje iki šio nėra uždraustos fizinės bausmės prieš vaikus.
„Turėsime visais įmanomais būdais mažinti smurto kiekį Lietuvoje. Tarp jų – ir įstatymais“, – apie laukiančius pokyčius užsiminė jis.
L. Kukuraitis dėmesio konferencijos metu skyrė ir smurto prieš moteris problemai. To mastą reikia mažinti, sutiko jis.
„Aš, kaip asmuo, katalikas, tikintysis, tikrai neigiamai vertinu nėštumo nutraukimą. Tikiu, kad gyvybė užsimezga nuo pradėjimo. Tačiau bet koks kietinimas, ar toks kaip Lenkijoje, kitose šalyse, sprendimas situacijos nesprendžia“, – ir abortų klausimą konferencijos metu aptarė jis.
Paklaustas, ar šeima apibrėžiama tik per santuoką, L. Kukuraitis atsakė, kad jo, kaip asmens, nuostatos yra tokios.
„Tačiau šeima yra susijusi ir su vaiko santykiais. Jei moteriai gimsta vaikas, tai lygiai taip pat yra šeima. Lygiai taip pat – ir seneliai. Tai mano vertybinė nuostata“, – sakė jis.
Pripažino esąs katalikas
Naujasis ministras aiškino, kad nors dėl asmeninių vertybių jaučia nuolatinę įtampą, sprendimus, svarbius šaliai, priims diskusijų būdu. Jei įžvelgs interesų konfliktą, L. Kukuraitis aiškino nuo sprendimų ketinantis nusišalinti.
Jis taip pat aiškino neketinantis kištis į gimdymo namuose klausimus. Kaip žinia, L. Kukuraičio žmona gimdė namuose. Tiesa, iki šiol tokia galimybė Lietuvoje nėra įteisinta – gimdyti galima, o medikas padėti negali, skundžiamos pagalbininkės.
„Viena moteris, kuri teisiama, ir mūsų šeimai yra padėjusi kaip draugė, ne už pinigus, tik tam, kad padėtų tinkamai ateiti vaikeliui saugioje aplinkoje. Kad jos persekiojamos, tai ne tik sisteminis neatitikimas, bet ir klausimas apie lyderystę – kaip elgiamės su žmonėmis, kurie imasi drąsaus vaidmens. Jei Lietuvoje taip su autoritetais elgiamės, tikrai daug visuomeninio potencialo neišnaudojame, jį paneigiame. Man tiesiog gaila dėl mūsų šalies. Prarandame daug potencialo kaltindami, gėdindami“, – dėstė jis.