aA
Bendra istorija lietuvius su lenkais bei žydais ir vienija, ir skiria, pripažįsta Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Santykius su lenkais apkartina kalbos apie tautinių mažumų problemas, stereotipai ir neįgyvendinami infrastruktūros projektai. Sklandžiai bendrauti su žydais trukdo tai, kad nacių režimas buvo visuotinai pasmerktas, o sovietmečio represijos – dar ne.
Ministras: bendra istorija ir vienija, ir kartina santykius su lenkais bei žydais
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Diskusijas apie pragmatizmą ir vertybes užsienio politikoje Lietuvos diplomatijos vadovas vadina dirbtinomis – esą viena su kitu yra glaudžiai susiję.

Taip V. Ušackas kalbėjo trečiadienį, skaitydamas paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

Vertybės ir pragmatizmas – tos pačios monetos pusės

„Pastaruoju metu buvo daug kalbama apie pasirinkimą tarp pragmatinės ir vertybinės užsienio politikos. Ši diskusija kartais nukrypsta į raginimus, kad reikia labiau žiūrėti savo pragmatinių interesų, o ne vertybių. Arba atvirkščiai – nepaisyti konkrečių ekonominių interesų, atsisakant bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis, - kalbėjo ministras. - Man ši diskusija atrodo dirbtina. Vertybinė ir pragmatinė politikos yra skirtingos tos pačios monetos pusės. Esu įsitikinęs, kad sėkminga užsienio politika turi reikšti visų pirma nacionalinių interesų užtikrinimą. Ir šie nacionaliniai interesai susideda tiek iš materialių poreikių patenkinimo, tiek iš mūsų vertybių įprasminimo.“

Anot V. Ušacko, mūsų šalies užsienio politika turi „aiškią vertybinę orientaciją: mes vertiname laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisingumą“. Šios vertybės „padėjo mums išlikti ir atkurti nepriklausomybę, pasiekti narystę ES ir NATO“, jomis esą remiamasi dabartinėje užsienio politikoje bendraujant su kaimynais ir partneriais.

„Mūsų siekis gyventi saugioje ir stabilioje kaimynystėje yra lygiai tiek pat svarbus pragmatiškas saugumo interesas, kaip ir vertybinis įsitikimas, kad saugumas ir stabilumas geriausiai gali būti užtikrintas per demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms bei laisvosios rinkos principus. Negalima priešinti nacionalinių interesų ir vertybių, nes vertybių išsaugojimas taip pat yra nacionalinis interesas“, - pažymėjo jis.

„Su Rusija kalbėtis reikia“

Santykius su Rusija ministras pavadino dinamiškais. „Su Rusija kalbėtis reikia, - tikino jis. - Gerai žinome iš savo patirties, kad Rusija yra svarbus, bet sudėtingas kaimynas. Tačiau norint kalbėtis, kad ir tuo pačiu SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimu, reikalingi komunikaciniai kanalai, kurių per pastaruosius kelerius metus praktiškai nebuvo. Po ilgos pertraukos mes juos vėl užmezgėme, suaktyvėjo ryšiai tarp įvairių žinybų – ne tik su URM, bet ir muitininkais, transportininkais. Parodėme, kad galime dirbti su Rusija, stiprinti konstruktyvius ryšius neatsisakydami nei savo vertybių, nei istorinio teisingumo principų.“

V. Ušacko žodžiais, politinio dialogo su Maskva plėtojimas, ryšių ekonomikoje, kultūroje, sporte, turizmo srityje stiprinimas „negali būti naudojami priedanga daryti poveikį Lietuvos vidaus politikai (kaip tai matėme šį savaitgalį įvykusio vienos iš politinės partijos steigimo metu).“

O bendradarbiavimo su Lenkija gylį esą iškreipė ne tik viešumoje dominavusi tautinių mažumų problematika, abiejose šalyse gajūs stereotipai apie viena kitą, bet ir iki šiol neįgyvendinti transporto bei energetikos projektai. „Šiandienos mūsų tautų santykiams įtaką turi daryti ne XX a. pradžioje susiformavę stereotipai, o solidarumas ir bendrumas“, - pažymėjo pranešėjas.

Apeliuoja į žydų istoriją

Kitą savaitę V. Ušackas lankysis Izraelyje ir Palestinoje. Tai bus pirmas Lietuvos Vyriausybės nario vizitas į pastarąją teritoriją. Mūsų šalis remia taikos derybų procesą, pasisako už dviejų šalių taikų gyvenimą viena šalia kitos, ragina nutraukti teroro aktus ir sveikina Izraelio žingsnius stabdant nausėdijų steigimą.

Pasak ministro, žydus ir lietuvius sieja ypatingi ryšiai: jie daugiau kaip 600 metų taikiai gyveno viename krašte, kurį daugelis žydų vadina savo kalbos žodžiu „Lita“, o jo sostinę Vilnių – Lietuvos Jeruzale. Tačiau nacių okupacijos metais, kai vieni lietuviai, rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo žydus, kiti pakėlė ranką prieš juos.

Po Antrojo pasaulinio karo gimę žmonės esą negali buti kaltinami dėl Holokausto, tačiau privalo nuolat kelti šį klausimą: „Istorinės tiesos ir teisingumo šaukiasi ne tik šventa Holokausto aukų atmintis. To reikia ne tiek ir ne tik žydams, bet pirmiausia mums patiems, šiuolaikinės, laisvos, modernios ir demokratines Lietuvos piliečiams.“

Komentuodamas diskusijas apie nacizmo ir komunizmo lyginimą, V. Ušackas teigė, jog „tapatinti skirtingų reiškinių – nusikalstamų režimų neįmanoma“. Lietuva nukentėjo nuo abiejų, tačiau nacių nusikaltimus jau seniai visuotinai smerkia visa civilizuota žmonija, o sovietų aukų atminimas ilgą laiką nebuvo ne tik teisiškai, bet ir moraliai įvertintas: „Necenzūruota Rytų ir Vidurio Europos tautų ir valstybių istorija ilgą laiką buvo tabu net pačiose nuo stalinizmo nukentėjusiose valstybėse. Todėl nereikia stebėtis, kai kyla tiek daug nesupratimo ir įtampų, kai anksčiau nutylėti faktai keičia vienokį ar kitokį visuomenėje įsigalėjusi istorijos traktavimą.“

Kadangi ne vien lietuviai, bet ir Lietuvos žydai, rusai, kitos tautos stalinizmo metais patyrė tas pačias istorines netektis, V. Ušackas vylėsi, kad Izraelis ir žydų tauta supras bei parems pastangas bendrai pagerbti visų stalinizmo aukų atminimą, gražinti istorinę atmintį.

Lietuva – ES intelektinės nuosavybės akcininkė?

Ministro žodžiais, nedidelėms valstybėms reikalingi draugai – norėdami išnaudoti narystės ES ir NATO teikiamas galimybes, esą privalome užsitikrinti didžiausių Vakarų valstybių paramą. „Turime kur kas aktyviau dalyvauti priimant ES sprendimus. Mano tikslas – tapti tikrais ES bendrosios užsienio ir saugumo politikos intelektinės nuosavybės akcininkais. Kad ne tik dalyvautume pasitarimuose ir posėdžiuose balsuodami „už“ ar demonstruodami kategorišką poziciją „prieš“, bet ir taptume intelektualių idėjų ir iniciatyvų bendraautoriais.“ Tai siekti V. Ušackas siūlo patiems teikiant įvairius siūlymus, reiškian nuomonę ne tik mums aktualiais klausimais, bet ir apie JAV-ES dialogo plėtotę, ES veiklą Afganistane ar Artimuosiuose Rytuose.

ES ir NATO valstybes esą pirmiausiai domina Lietuvos patirtis ir patarimai apie šalis, su kuriomis mus sieja istorinė praeitis, kultūriniai ir verslo kontaktai. Mažosios bloko narės turės specializuotis „nišiniuose“ projektuose, todėl „natūralu, kad iš mūsų ES partneriai tikisi tolesnio aktyvaus vaidmens formuluojant ir įgyvendinant ES politiką Rytų partnerystės, Rusijos, Vidurinės Azijos atžvilgiu“.

Tarp Bendrijoje pasiektų rezultatų V. Ušackas paminėjo tai, kad nebedaugėja šalių, „negerbiančių Gruzijos teritorinio vientisumo“, sprendimą pradėti dialogą su Baltarusija dėl vizų režimo palengvinimo, didesnį politinį Rytų partnerystės pagreitį, skubią finansinę ir politinę paramą Moldovai, finansinę paramą Švedijos-Baltijos šalių elektros jungčiai.

Kritikuoja protekcionizmą

Ministro teigimu, euro neturinčių ES narių mokėjimų balansams finansuoti skirtą biudžetą padidinus nuo 16 iki 50 mlrd. eurų (šia parama jau pasinaudojo Latvija, Vengrija ir Rumunija), reikia sparčiai keisti prioritetus ekonomikoje ir orientuotis į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias šakas, stiprinti pramonės bazę, modernizuoti paslaugų sektorių. Per krizę esą tapo akivaizdu, kad euras suteikia stabilumo ir tvarumo, todėl perspektyva įsivesti bendrą ES valiutą turėtų tapti struktūrinių reformų ir makroekonominės politikos ašimi.

Tačiau V. Ušackas pažymėjo, kad vien su ES pagalba konkurencingos Lietuvos nesukursime: „Būtina formuoti palankų ir pagarbų visuomenės požiūrį į verslumą ir verslininkus, ypač dabar, ekonominių sunkumų metu.“

„Tik idėjoms, investicijoms ir prekybai atvira valstybė sugebės sėkmingai naviguoti pasauliniame vandenyne“, - sakė ministras, turėdamas omenyje globalizaciją. Kadangi Lietuva yra prekiautojų šalis (2008 m. užsienio prekybos apyvarta sudarė 116 proc. BVP), jis siūlė remti laisvą prekybą ir priešintis protekcionizmui.

V. Ušackui norėtųsi, kad Lietuvos eksportuotojų interesai būtų įvairesni ir reikštųsi plačiau, ne vien vadinamosiose tradicinėse rinkose. Jis priminė šiemetes verslo ir investicijų misijas į Alžyrą, Turkmėnistaną, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Gruziją, Indiją ir Nigeriją, investicijų galimybės neseniai buvo pristatytos daugiau nei šimtui Londono Sičio investuotojų. Panašios kelionės kitąmet planuojamos į JAV, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ispanijoje gyvenanti Aušra Burnienė: rudenį šios šalies kurortuose nusipirkti būstą gali būti neįmanoma dėl vienos priežasties papasakojo apie kainas (2)

Pilni lėktuvai lietuvių į Ispaniją leidžiasi ne tik atostogų, apstu ir norinčių čia susirasti...

Papildomų rezervų paieškose – Jokubaičio žvilgsnis į Eurolygos čempioną: svarbus kaip niekada specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Varginantis dalykas“, – taip „Barcelonos“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis įvertino pirmoje...

Į Lietuvą plūstelės vasariška šiluma: kai kur termometrai pasieks net 25 laipsnius

Ketvirtadienio naktį aukšto slėgio sritis tols nuo Lietuvos. Atsisveikindama ji žada sausą,...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Ką išduoda nauji Rusijos grasinimai kaimynėms: Kremlius sukūrė situaciją, kurios nebuvo šimtmečius (2)

Šios šalis taps priešėmis – tą minutę, kai jos taps NATO narėmis, imsimės žingsnių. Jei...

Putino diagnozė slepia ir svarbesnę informaciją: šito dar niekas garsiai nesako

Tikra ar išgalvota Rusijos prezidento Vladimiro Putino sunki liga neabejotinai lems ir karo...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų (7)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Delfi PliusJurga Grigienė

Randai: kodėl niekas nesako, kad jiems užgijus negalima atsikvėpti – neprižiūrimi jie gali sukelti negrįžtamų padarinių

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris neturėtų nė vieno rando. Bet savotiškas paradoksas – ne...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Delfi PliusPranas Šarpnickis

Lietuvos miestas, kurį 9 dienoms buvo „okupavę“ latviai – supykę, kad žemaičiai neleidžia Kalėdų atšvęsti, grįžo namo (2)

Sovietmečiu kai kas Skuodą pašaipiai vadindavo lietuviškąja Kamčiatka. Bet ne todėl, kad ten...