Klaipėdos miesto pašonėje įsikūrusių kelių kaimų gyventojai nuolat kovoja su apleistų sklypų savininkais, kurie savo nuosavybės visiškai neprižiūri, nors to reikalauja įstatymai.
© Mindaugas Milinis

Vietinių gyventojų teigimu, vienas tokių buvo ir Ramutis Lėlys, apkaltinęs žemės ūkio ministro Broniaus Markausko motiną Sofiją Markauskienę be sutikimo jau kelerius metus ūkininkaujant jo sklype.

„Tokių, kaip Lėlys, yra ne vienas. Jų sklypuose užaugusi pusantro metro aukščio žolė ir krūmai ne tik nepuošia mūsų kaimų. Juose veisiasi erkės, iš jų į mūsų kiemus vėjas atneša piktžolių sėklas. Dar daugiau, ta žolė yra degi lyg parakas. Užtektų vienos nuorūkos ir gaisras akimirksniu išplistų. Todėl S. Markauskienė tik gerą darbą daro, kad dirba toje žemėje“, - DELFI sakė Trušelių kaimo gyventojas.

Žygimantas A. paaiškino, kad tokį „šabakštyną“ sutvarkyti išties daug kainuoja. „Už tokios aukštos žolės viename are nupjovimą prašoma po 3 eurus. Be PVM. Tai jei R. Lėlio sklypo plotas daugiau nei 1,5 hektaro, už jo nupjovimą reikėtų pakloti daugiau nei 450 eurų. Su mokesčiais ta suma viršytų 500 eurų. O jei pjautum du kartus per metus? Galbūt tai ir atbaido sklypų savininkus tvarkytis?“ – svarstė klaipėdietis.

Aplinkinių gyvenviečių seniūnaičiai esą nuolat ragina nevaleikas susitvarkyti, pašalinti šiukšles, nušienauti sklypus, tačiau patys sulaukia grasinimų.

„Paskambini, paprašai, kad susitvarkytų, tai visokių žodžių savo adresu sulaukiu. Dėl panašių reikalų mūsų seniūnijoje jau supleškėjo penki namai, todėl nenoriu, kad skelbtute mano pavardę. Pats aš nieko nebijau, tik rūpinuosi savo šeimos saugumu. Tačiau rašykite drąsiai, aš kalbu visų Trušelių kaimo gyventojų vardu, visi tą patį pasakytų“, - DELFI sakė vienas Trušelių kaimo gyventojų Žygimantas A. (vardas pakeistas, pašnekovo vardas ir pavardė redakcijai žinoma).

Savininkai nesurandami

Sendvario seniūnijos kaimai yra viena labiausiai plėtojamų Klaipėdos rajono teritorijų. Daugiausiai čia individualius namus stato Klaipėdos mieste dirbantys ir vaikus į uostamiesčio mokyklas vežantys asmenys.

Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, 2018 m. seniūnijoje gyvena 8322 gyventojai. Tačiau faktinis gyventojų skaičius yra kur kas didesnis, nes ne visi yra deklaravę gyvenamąją vietą rajone. Patys gyventojai DELFI teigė jie yra suskaičiavę atliekų konteinerius. Pagal jų skaičių galima daryti išvadą, kad Sendvario seniūnijoje gyventojų yra dukart daugiau nei oficialiai deklaruojama.

„Už tokios aukštos žolės viename are nupjovimą prašoma po 3 eurus. Be PVM. Tai jei R. Lėlio sklypo plotas daugiau nei 1,5 hektaro, už jo nupjovimą reikėtų pakloti daugiau nei 450 eurų. Su mokesčiais ta suma viršytų 500 eurų. O jei pjautum du kartus per metus? Galbūt tai ir atbaido sklypų savininkus tvarkytis?“ – svarstė klaipėdietis.

Žygimantas A. sakė, kad seniūnaičiai labai vargsta, kol pavyksta priversti apsileidėlius sutvarkyti savo nuosavybę.

Jis patvirtino, kad surasti tikrąjį savininką yra kone neįmanoma misija. „Jie ne tik į kalbas nesileidžia, bet ir grasina: „Jums ką, visokiais žodžiais, gyventi atsibodo? Neturite kas veikti?“ Jų kontaktus surandame patys, per kaimynus, pažįstamus. Nes nei rajono valdžia, nei kitos tarnybos mums nepadeda. Kreipėmės pagalbos į Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių ir Žemės tarnybą, tai mums sako, kad neranda savininkų. Arba jie yra išvykę. Pagalbos tikrai nesulaukiame“, - skundėsi priemiesčio gyventojas.

Jis patvirtino, kad R. Lėlys, kuris viešojoje erdvėje apkaltino žemės ūkio ministro Broniaus Markausko motiną šeimininkaujant jo žemėje, taip pat neprižiūrėjo savo nuosavybės.

„Man skambino gyventojai ir klausia, kas čia darosi? Ko jį puola? Jis ir žemę dirba, ir bendruomenei, kai tik reikia, padeda. Be to, dirbdamas tą sklypą jis tik pakėlė jo vertę. Aš pats skambinau tam Lėliui, tai jis su manimi nesikalbėjo, ragelį numetė“, - sakė Žygimantas A.

Minėtasis R. Lėlio sklypas yra įsiterpęs tarp trijų kitų sklypų, kuriuos visus dirba ūkininkė S. Markauskienė. Beje, jos pačios sodyba yra kitoje kelio pusėje. Netoliese yra ir B. Markausko šeimai priklausantis ūkis.

Šienauti privalo

Kitas vieno Sendvario seniūnijos kaimo seniūnaitis, taip pat prašęs neminėti jo vardo, mat jo, kaip seniūnaičio, kadencija jau baigiasi, DELFI sakė, kad B. Markauskas sulaukė nepelnyto puolimo.

„Kiek esu dirbęs su Markausku, tai jis niekuomet be susitarimo, nors ir žodiško, kito žemės nedirbo. Tas kipišas sukeltas yra beprasmis ir nesąmoningas.

Aišku, blogai padarė, kad raštiško sutikimo negavo. Bet žodiškai tai jau tikrai visada paklausdavo. Žmogus (Markauskas) dirbdavo tik pagal leidimą.

O tokių apsileidėlių, kai Lėlys yra tikrai daug ir mano seniūnaitijoje. Kai tu jiems liepi susitvarkyti, tai jie ima skambinėti čiut ne su grasinimais, į teismą paduos. Atseit, kišamės mes į privačias valdas. Palaukite, sakau, yra įstatymas, savo sklypus turite prižiūrėti. Jei nedeklaruoji, tai vis tiek vieną kartą per metus turi nušienauti. Jei deklaruoji šienaujamus plotus ir pinigus gauni už deklaraciją, šienauti privalai du kartus per metus“, - kalbėjo seniūnaitis.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus vedėja Daiva Bukavičienė DELFI paaiškino, kad pagal Žemės įstatymo 21 punktą žemės savininkas turi ir tam tikrus įsipareigojimus tinkamai prižiūrėti žemę.

„Pagal Geros agrarinės būklės numatytuose teisės aktuose tam tikrus terminus iki rugpjūčio 21 d. sklypas turi būti vieną kartą šienaujamas metuose. Ar R. Lėliui priklausantis sklypas buvo tinkamai prižiūrimas, negaliu pasakyti, tie planiniai ir neplaniniai patikrinimai vyksta nuolat, tačiau dabar iškart suteikti informacijos apie konkretų sklypą nėra galimybės. Sendvario seniūnijoje tikrai ne vienas yra gavęs nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra pritaikytos. Ir geranoriškai esame susitarę, kad būtų sutvarkyta žemė“, - DELFI sakė D. Bukavičienė.

Žemės savininkas nebendrauja

DELFI susisiekė ir su pačiu skandalo herojumi R. Lėliu, kuris yra socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus narys. Į pateiktus klausimus jis neatsakė, patarė verčiau kreiptis į B. Markauską.

Paklaustas, ar jis šienaudavo jam priklausantį sklypą, R. Lėlys nudavė neišgirdęs klausimo. Pakartojus klausimą ėmė pasakoti štai ką:

„Žurnalistai, jūs esate faini ir įdomūs, bet man nusibodo aiškinti... Ne tame esmė, suprantat... Konstatavimą esu pasidaręs ir pradėsiu žemė dirbti, suprantat? Ne tame esmė, suprantat? Jūs to klauskite ministro, tai būtų didesni faktai, negu, suprantat, Lėlys kažką... Man iš ministro absoliučai nieko nereikia, suprantat. Kai kas įvardino politikavimu, pradžioje ministras įvardino politikavimu. Aš nesu viešas asmuo, suprantat, jis yra politikas. Ko jūs iš manęs norite, aš klausiu? Mano teisė yra neatsakinėti, bendrauti, ar nebendrauti. Aš turiu savo darbų, man yra pavasaris, aš turiu savo verslelį, suprantat, aš sukuosi. Viso geriausio, prašom...“

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį Seime žurnalistams pakartojo nematąs pagrindo žemės ūkio ministrui trauktis.

Tačiau, anot jo, B. Markauskas „turi susitvarkyti“.

Portalas 15min.lt rašė, jog B. Markausko motina Sofija Markauskienė 5–6 metus keliais sklypais Klaipėdos rajone naudojasi be savininkų leidimo.

Vienas žemės savininkų teigė pats mokantis žemės mokestį ir nėra suteikęs leidimo ministro šeimai ūkininkauti jo žemėje. Tuo metu, pasak portalo, B. Markausko motina už šiuos sklypus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gauna išmokas.

Įtaria kerštą

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad žodiniai susitarimai yra paplitę žemės ūkio sektoriuje.

To neneigia ir opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos parlamentaras Seime, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

„Dabar vyksta kartų kaita, ir kitąkart būna atvejų, kai sako: „tu dirbk žemę, gal aš čia dabar parduosiu“, būna susitarimų – iš kartos į kartą, tie žmonės buvo kaimynai, tai yra tokių susitarimų. Ypač aplink Vilnių, kai čia žemės panašios, gyvulių nelaiko: „tai tu čia tik nušienauk man, prižiūrėk tą žemę“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras patvirtino, kad už neprižiūrimą žemę gresia baudos. Tą sankciją gali taikyti seniūnija ir gamtosaugininkai. Taip pat už neprižiūrėtą žemę savivaldybė gali taikyti didesnį žemės mokesčio koeficientą.

Pasak parlamentaro, keičiantis kartoms pasitaiko ir tam tikrų konfliktų.

„Jeigu įvyksta konfliktas, tai tada sutartis turi savo privalumų. Jei turi sutartį, tada turi kaip įrodyti, kad čia nevyko kažkas fiktyviai“, – teigė K. Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras patvirtino, kad už neprižiūrimą žemę gresia baudos. Tą sankciją gali taikyti seniūnija ir gamtosaugininkai. Taip pat už neprižiūrėtą žemę savivaldybė gali taikyti didesnį žemės mokesčio koeficientą.

Jis neatmeta, kad B. Markausko istorijos atveju galėjo būti susitarta: „tu nupjauk žolę, ir gali ūkininkauti“.

„Žmogiškai galėjo taip būti. Aš turiu gyvulius, pernai manęs buvo prašę, kad irgi nupjaučiau žolę. Aš nupjoviau, aš juos žinau, ir viskas gerai. Aš tą žolę pasiėmiau, bet vėlgi žodinis buvo susitarimas. Jeigu kas nors norėtų pulti, tai galėtų“, – sakė K. Starkevičius.

Parlamentaras įtaria, kad B. Markausko istorijos atveju galėjo būti „kažkoks kaimynų tarpusavio nesutarimas“.

„Nes kad neateitų kaimynas pas kaimyną, tai čia savotiškas kerštas buvo, nežinau už ką“, – sakė K. Starkevičius.

Nedirbamos žemės problema aktuali

Buvęs žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad nedirbamų žemių problema Lietuva yra aktuali. Pagal sukuriamą pridedamąją vertę nuo vieno hektaro žemės Europos Sąjungoje esame priešpaskutiniai.

„Tai irgi rodo, kad žemės turime, bet neefektyviai ūkininkaujame. Tai labai priklauso nuo savivaldybių, nerasime apleistų žemių Joniškyje, Pakruojo rajone, bet jų yra ypatingai aplink didžiuosius miestus, kur yra nusipirkę žemės pardavimui, laukia kol kaina pakils, ir paprasčiausiai neprižiūri tos žemės“, – sakė K. Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad nedirbamų žemių problema Lietuva yra aktuali. Pagal sukuriamą pridedamąją vertę nuo vieno hektaro žemės Europos Sąjungoje esame priešpaskutiniai.

Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad dėl nedirbamų žemių valstybė patiria išlaidų.

„Apie 50 proc. gaisrų, kur vyksta gesinti ugniagesiai, yra atvirose teritorijose, tai – tokiuose laukuose. Dirbama žemė nedega“, – sakė K. Starkevičius.

Pasak parlamentaro, šią problemą būtų galima kompleksiškai spręsti, jeigu visos tarnybos į tai įsijungtų: savivaldybės nedirbantiems žemės taikytų didesnius žemės mokesčio koeficientus, aplinkosaugininkai taikytų baudas.

„O šiaip tai ūkininkaukite, niekas nesako, kad neapsimoka, kiekvienoje žemėje galima ūkininkauti, tik žiūrint, ką tu ten auginsi“, – sakė K. Starkevičius.

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad deklaravimo taisyklėse iki šių metų buvo numatyta 1 hektaro riba, iki kurios nereikia teikti valdymo dokumentų už prieš tai deklaruotus dvejus metus.

„Dabar ta riba yra pakelta iki dviejų hektarų“, - teigė K. Starkevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras taip pat būtų už tai, kad pajamų mokestis būtų skaičiuojamas ir nuo tiesioginių išmokų. Tai esą atgrasytų nuo noro piktnaudžiauti tiems, kurie nedirba žemės.

Buvęs žemės ūkio ministras taip pat būtų už tai, kad pajamų mokestis būtų skaičiuojamas ir nuo tiesioginių išmokų. Tai esą atgrasytų nuo noro piktnaudžiauti tiems, kurie nedirba žemės.

„Ūkininkams padidino pajamų mokestį iki 15 proc., buvo galima palikti ir 5 proc., bet kad jis ir nuo tiesioginių išmokų būtų mokamas. Jeigu jos būtų apmokestintos, tai lengvai susirinktų tie mokesčiai. Galima paskaičiuoti, jei kiekvienais metais europinė tiesioginių išmokų dalis šiek tiek didėja, tai kažkur apie 50 mln. eurų būtų galima lengvai susirinkti. Dabar nuo tiesioginių išmokų nemoki mokesčių“, – sakė K. Starkevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po veidmainiškų Gražulio išvedžiojimų – kandūs internautų kirčiai (165)

Po to, kai Seimo narys Petras Gražulis prisipažino su palangiške Birute Navickaite susilaukęs...

Papiktino 100 eurų reikalavimas už staliuko rezervaciją: gal nevaidinkite čia Niujorko ar Londono (1)

Bent kartą gyvenime kavinėje ar restorane daug kam tenka rezervuoti staliuką kokiam nors...

Po tragedijos Klaipėdos viešbutyje prabilo Ričardas Pinikas: kas nutiko tą lemtingą vakarą? (325)

Dažniausiai žiniasklaidoje pristatomas kaip a.a. aktoriaus Vytauto Šapranausko vadybininkas...

Rusijos žudikas Nr.1: kas jis? grupuotės nariai gyveno visiškai kitoje realybėje (17)

Austrija Rusijai išdavė, kaip manoma, didelės nusikalstamos grupuotės lyderį Aslaną Gagijevą,...

Atlikėja Mia nusirėžė plaukus: išvaizdos pokyčiai – prieš naują etapą asmeniniame gyvenime (31)

Ne paslaptis, jog gyvenimo pokyčius atspindi ir besikeičianti išvaizda. Na, o asmeninio gyvenimo...

Trumpas muša prekybos karo būgnais: grasina smogti į jautrią ES vietą (10)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino, kad tuo atveju, jei ES pademonstruos priešiškumą...

Bakas sako, kad trauksis iš frakcijos, jei valstiečiai imsis „beprasmiško“ tyrimo (170)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas penktadienį pareiškė,...

Išrinkite unikalią Lietuvos vietą, kurioje jaučiatės tarsi užsienyje (54)

Naujienų portale DELFI vyksta unikalus projektas: „ 100 žingsnių per Lietuvą “, kurio metu...

Aukso gyslą Palangoje atradusio verslininko prekė paplito it virusas: poilsiautojai noriai atveria pinigines (23)

Pernai poilsiautojai Palangoje dėl neregėto deserto eilėse stovėdavo kone valandą, tačiau aukso...

Buvęs kariuomenės vadas Tutkus dėl vairavimo išgėrus nubaustas 2,5 tūkst. eurų bauda (99)

Vilniaus regiono apylinkės teismas penktadienį kaltu dėl vairavimo išgėrus baudžiamojoje byloje...