Lietuvos krašto apsaugos ministerijos ir Lenkijos ambasados atstovai prie monumento 1831 metų sukilimui ir žuvusiems „Už Jūsų ir mūsų laisvę“ atminti padės gėlių vainikus 600 kovose už Vilniaus išvadavimą žuvusiems sukilėliams, pranešė ministerija.
Žuvusius 1831 metų sukilimo dalyvius pagerbs Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės atstovai, Garbės sargybos kuopos kariai, gros Lietuvos kariuomenės orkestras. Gėlės bus padėtos ir netoliese esančiose kapinaitėse, kuriose palaidoti 364 mūšyje žuvę rusų kariai.
Renginyje planuoja dalyvauti lenkų bendrijos Lietuvoje atstovai, Emilijos Pliaterytės draugijos, Emilijos Pliaterytės mokyklos, Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų nariai.
1831 metų kovą Raseinių paviete prasidėjęs sukilimas greitai išplito visoje Lietuvoje. Suformuoti lietuviškieji sukilėlių kariniai daliniai pradėjo puldinėti miestuose įsitvirtinusias Rusijos kariuomenės įgulas ir smulkesnius dalinius, amunicijos sandėlius, trukdė pašto komunikacijoms.
Birželio pradžioje į Lietuvą įžengė sukilusios Lenkijos Karalystės reguliariosios kariuomenės korpusas, susidedantis iš 12 tūkst. karių. Jam vadovavo divizijos generolas Antanas Gelgaudas. Netrukus jis sukilimo vadovybės buvo patvirtintas vyriausiuoju sukilėlių kariuomenės vadu Lietuvoje.
Sukilimui malšinti Lietuvoje buvo dislokuota Rusijos imperijos rezervinė armija, pakeitusi jėgų santykį sukilėlių nenaudai. Birželio 19 dieną Panerių kalvose galutinai žlugo sukilėlių viltys išvaduoti Lietuvos sostinę. Generolo A.Gelgaudo kariuomenė, patyrusi skaudų pralaimėjimą, spaudžiama gausesnių ir geriau ginkluotų Rusijos kariuomenės dalinių, po pralaimėtų mūšių prie Kauno, Šiaulių, Kuršėnų pamažu traukėsi Prūsijos Karalystės link.
Nors sukilimas Lietuvoje ir Lenkijoje pasibaigė pralaimėjimu, tačiau tai nepalaužė tikėjimo, kad kada nors pavyks išsivaduoti iš svetimos valdžios jungo ir atkurti valstybingumą.