Nebaigtas statyti ir su trūkumais įrengtas akmenų pylimas šalia jūros tilto kurorto centrinio paplūdimio krantams nedavė jokio efekto. Priešingai - dėl pavasarį į šiaurę nuo jūros tilto paplūdimyje važinėjusių sunkiasvorių automobilių pakrantės išplovimas šioje vietoje dar labiau paspartėjo.

Jau daug metų Baltijos jūros pakrantę Palangos paplūdimiuose stebintis Klaipėdos universiteto profesorius, gamtos mokslų daktaras Algimantas Olšauskas teigė, kad, gegužės mėnesį baigus statyti akmenų užtvarą, į šiaurę nuo bunos pliažo plotis siekė 40-46 metrus.

Lapkričio pabaigoje toje vietoje paplūdimys buvo susiaurėjęs iki 12-15 metrų.

Mokslininkas įsitikinęs, kad tokį spartų smėlio išplovimą lėmė pavasarį šioje paplūdimio vietoje važinėjusios sunkiasvorės mašinos. Jomis prie tilto buvo suvežta 1100 kubinių metrų akmenų, kurie svėrė maždaug 3 tūkstančius tonų.

Sunkiojo transporto išjudintas paplūdimio smėlis lengvai pasidavė pakilusioms bangoms.

Rugpjūčio mėnesį kilusi audra smėlį išplovė kartu su likusiomis giliomis provėžomis.

Už jų krantas liko stabilus.

Audrų metu centrinį paplūdimį turėjusi apsaugoti akmenų buna tikėto efekto nedavė dar ir dėl to, kad pylimą stačiusi Klaipėdos bendrovė "Hidrotechnika" iki šiol nėra baigusi darbo.

Per 120 dienų klaipėdiečiai supylė tilto formą atkartojantį 166 metrų ilgio ir 3 metrų pločio riedulių pylimą. Didžioji dalis - apie 126 metrus - pylimo yra supilta jūroje.

Tačiau gegužės mėnesį baigtą statyti buną apžiūrėję mokslininkai jau tada buvo atkreipę pirmojo hidrotechninio įrenginio užsakovų bei rangovų dėmesį į trūkumus. Sausumoje buna nėra pabaigta iki pat kopos šlaito. Iki jo dar trūksta beveik 10 metrų pylimo.

Jau tuomet Baltijos krantų tyrinėtojas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Žaromskis tvirtino, kad audros metu kopą pasiekęs vanduo per šią pralaidą neš smėlį į kitą pusę. Tokiu atveju smėlį turinčios sulaikyti bunos efektas per audrą bus minimalus.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad sausumoje esančio pylimo viduryje paliktas kelias automobiliams yra įrengtas per žemai. Pakilus vandeniui virš jo taip pat bus nešamas smėlis.

Šiuo metu šis kelias ir prie kopos esanti bunos pabaiga yra užklota smėlio sluoksniu.

Bunos užsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigė, kad šie trūkumai bus taisomi pasibaigus vasarai iki audrų sezono.

Tačiau apie bunos darbų baigimą apskrityje niekas nebekalba, o "Hidrotechnika" rengiasi į paplūdimius gabenti smėlį.

A.Olšauskas teigė, kad sunkiasvorėmis mašinomis smėlis į paplūdimius turi būti gabenamas tiktai įšalus viršutiniam paplūdimio sluoksniui.