aA
Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje išdygo patys prabangiausi ir ištaigingiausi rūmai. Juos stato milijonierius, „Icor“ koncerno valdybos narys Gintautas Jaugielavičius. Nors visi leidimai statyboms iš valdininkų buvo gauti, kyla daug klausimų dėl tokių statybų draustinyje teisėtumo.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vilniuje, Kalvos gatvėje gatvėje kadaise stovėjo Lietuvos pareigūnams priklausęs ryšių ir technikos remonto centras, o teritorija buvo skirta ne gyvenamųjų namų statybai, o krašto apsaugos tikslams. Būtent tokį pastatą įsigijo su milijonieriumi siejama įmonė. Draustinyje esančiame sklype, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, negalima didinti nei pastato užstatymo ploto, nei aukštingumo, tačiau valdininkai leido G. Jaugielavičiui statyti didžiulius rūmus.

Be to, didžioji dalis sklypo yra aptverta kiek mažesne nei 2 metrų aukščio mūrine tvora. Specialistai pabrėžia, kad visose Lietuvos saugomose teritorijose tokios tvoros yra draudžiamos, vis dėlto Pavilnių ir Verkių parkas niekaip nesusitvarko dokumentų, kurie užkirstų kelią tokioms tvoroms atsirasti ir tvoros statybas palaimino.

Esminė problema – dominantinės ir viską nustelbiančios statybos

Gegužės mėnesį didžiulius patikrinimus parke darė speciali Aplinkos ministro sudaryta komisija net iš keturių valstybinių institucijų. Tuomet komisija nustatė, kad šių parkų didelė problema yra tai, jog vietoj mažų senų pastatų draustiniuose atsiranda dideli namai.

„Komisijos nustatyta sisteminė šių parkų problema: perkamos nedidelės sodybos, o statomi 4-8 ir daugiau kartų didesni pastatai: didinami pastatų tūriai, užstatymo plotas, statomos mūrinės neperregimos tvoros. Teritorijose, kurių steigimo tikslai – gamtinių vertybių išsaugojimas, tokio pobūdžio statybos tampa dominantėmis, nustelbiančios saugomus kraštovaizdžio elementus: saugomas reljefo formas, jų šlaitus, želdinius, kt.)“, - rašoma komisijos išvadose.

Anksčiau buvęs pastatas ir dabar stovintys rūmai
Anksčiau buvęs pastatas ir dabar stovintys rūmai
© DELFI montažas

Tose pačiose Aplinkos ministerijos išvadose dar gegužės mėnesį buvo paminėtas ir G. Jaugielavičiaus adresas.

„Tokie statinių projektai parengti arba jau pastatyti pastatai užfiksuoti: Pavilnių RP Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje (adresu: (paminėtas G. Jaugielavičiaus sklypo adresas – DELFI) statyba įvykdyta)“, - rašoma Aplinkos ministerijos darbo grupės išvadose, kuriose statybos įvardintos kaip dominantinės, nustelbiančios kraštovaizdžio elementus.

Turtas vertinamas dešimtimis milijonų

G. Jaugielavičiaus turtas, įvairiais skaičiavimais, vertinamas apie 60-čia milijonų eurų.

Buvęs „Rubicon Group“, dabar koncernas „Icor“ yra viena įtakingiausių ir didžiausių įmonių grupių Lietuvoje, valdančių energetikos, nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų įmones. Ši įmonė buvo sieta su politiku, buvusiu Vilniaus meru Artūru Zuoku. Beje, būtent jo valdymo laikais ir buvo palaimintos didžiulės G. Jaugielavičiaus statybos.

Žiniasklaidoje skelbta, kad kadaise „Icor“ akcininkas Andrius Janukonis buvo ir „Vilniaus energijos“ valdybos narys. Kitas „Icor“ valdybos narys Linas Samuolis yra ir „Vilniaus energijos“ prezidentas, taigi įmonė visada buvo sieta su vilniečiams šilumą tiekiančia „Vilniaus energija“.

Taip pat „Icor“ koncernas valdo komunalinių paslaugų įmonę „City Service“. Turi nekilnojamojo turto įmonių, valdo įmonę „Vandens parkas“, tai bendrovė, valdanti Vilniuje esantį „Vichy“ vandens parką. Dar koncernas valdo biokuro bendrovę „Bionovus“. „Icor“ koncernas yra ir „Vilniaus energijos“ tiekėjas: nuo biokuro iki įvairių skaitiklių ar jų dalių.

„Icor“ atstovas teigia, kad užstatymas nebuvo padidintas

„Icor“ atstovas Nerijus Mikalajūnas DELFI pakomentavo situaciją apie įmonės valdybos nario statybas.

„Ten buvo karinės paskirties statiniai ir dvejus metus buvo keičiamas planas, kad sklypas būtų gyvenamosios paskirties. Nors perkant iš karto Turto bankas skelbė, kad jis patenka į gyvenamosios paskirties zoną. Skelbime buvo rašoma: kad sklypas yra Pavilnių regioninio parko Lyglaukių geomorfologiniame draustinyje, yra tik nuomojamas, greta mažaaukštės statybos objektai, sklypas pagal Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendinius patenka į gyvenamojo prioriteto zoną.

Pirkėjui visiškai aišku, kad tu perki gyvenamajam namui statyti. Galutiniame variante yra pastatyti statiniai, kurie pagal užstatymą neviršija prieš tai buvusių statinių pagal plotą, o aukštis neviršija mažaaukštės statybos ir atitinka aplinkinius statinius. Taip, pats statinys paaukštėjo, bet jis nėra daugiaaukštis, jis vis tiek yra žemaaukštis. Pažeidimų čia jokių nėra“, - kalbėjo N. Mikalajūnas.

Paprašytas įvardinti skaičius, koks užstatymo plotas sklype buvo anksčiau ir koks yra dabar, atstovas sakė, kad skaičių nežino, bet teigė, kad užstatymo plotas yra identiškas: „Toks, koks buvo tada, nežinau dabar tiksliai. Bet identiškas.“

„Nesant teisiniam reglamentavimui, vietoje buvusio vieno aukšto nebenaudojamo „sandėlio“, kurio bendrasis plotas buvo 670 kv. m, tūris: 2620 kubinių metrų, pastatomas gyvenamasis namas, kurio bendrasis plotas: 1290 kv. m, tūris: 4200 kubinių metrų. Aukštis 11,50 m. Buvęs aukštis – 1 aukštas. Be to, pastatyti du pagalbiniai pastatai: vieno bendras plotas 39 kv. m, kito bendras plotas 2,7 kv. m“, - rašoma Aplinkos ministerijos darbo grupės pažymoje.

G. Jaugielavičius nuomoja valstybinę žemę

Visa ši istorija prasideda nuo seno pastato pirkimo. Kadaise sklype stovėjęs senas ryšių centras tapo nereikalingas valstybei ir buvo perduotas Turto bankui. Tik statinį, bet ne sklypą, parke įsigijo su G. Jaugielavičiumi siejama įmonė „Forest Capital“. Būtent šio statinio įsigijimas leido išsinuomoti žemės sklypą draustinyje, esantį po pastatu.

Registrų centro duomenimis, sklypas buvo išnuomotas 2011 metų liepos 11 dieną. Nuomininkai yra du: G. Jaugielavičius bei jo žmona Gina Jaugielavičienė, kuri yra Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė. Beveik hektaro ploto žemės sklypas išnuomotas iki 2083 metų.

Sklypo nuomos kaina, Vilniaus savivaldybės duomenimis, siekia vos iki tūkstančio eurų per metus.

Namas – zonoje, kurioje negalima didinti pastatų

Namas Kalvos gatvėje patenka į Lyglaukių geomorfologinį draustinį, tačiau parko tvarkymo planas šioje vietoje statybas leidžia. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane teritorija, kurioje yra sklypas, pažymėta kaip gyvenamoji, ši zona vadinasi sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zona.

Sugriežtinto vizualinio reguliavimo zona išsiskiria tuo, kad nors čia ir galima statyti namus, negalima keisti jų užstatymo ploto bei aukščio, reikia išlaikyti esamas proporcijas. Kitaip tariant, jeigu šioje vietoje stovėjo senas sandėlis, naujas namas neturėtų būti didesnis už jį.

Vyriausybės nutarime „Dėl saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ rašoma: „Sugriežtinto vizualinio reguliavimo zonoje: išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus.“

Pateko į probleminių adresų sąrašą

Aplinkos ministerijos darbo grupė savo pateiktoje pažymoje dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų išskyrė galimus pažeidimus, kurie galėjo būti padaryti sklype.

„Nesant teisiniam reglamentavimui, vietoje buvusio vieno aukšto nebenaudojamo „sandėlio“, kurio bendrasis plotas buvo 670 kv. m, tūris: 2620 kubinių metrų, pastatomas gyvenamasis namas, kurio bendrasis plotas: 1290 kv. m, tūris: 4200 kubinių metrų. Aukštis 11,50 m. Buvęs aukštis – 1 aukštas. Be to, pastatyti du pagalbiniai pastatai: vieno bendras plotas 39 kv. m, kito bendras plotas 2,7 kv. m“, - rašoma Aplinkos ministerijos darbo grupės pažymoje.

Pažymoje parašyta, kad yra galimų Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio, kuris reglamentuoja veiklą draustiniuose, pažeidimų.

Namo bendrasis plotas padidėjo dvigubai, tai nutiko vietoj vieno aukšto namo pastačius du aukštus, taigi namo aukštingumas tikrai padidėjo. „Icor“ atstovas savo komentare pripažino, kad namas paaukštėjo, bet teigė, kad jis vis tiek yra žemaaukštis. Tačiau šiuo atveju, pagal Vyriausybės nutarimą, šioje zonoje apskritai negalima didinti pastato aukštingumo.

Namo užstatymo plotas, skaičiuotas naudojantis geoinformacinėse sistemose prieinamais matavimo įrankiais, iš tiesų yra panašus tiek anksčiau, tiek dabar – iki 500 kv. metrų. Tačiau be pagrindinio namo dabar sklype stovi dar du pagalbiniai pastatai, todėl tikėtina, kad sklypo užstatymo plotas taip pat padidėjo.

Statybų inspekcijos informacinės sistemos „Infostatyba“ duomenimis, sklype iš viso yra nemažai statinių: gyvenamasis namas, pagalbiniai ūkio pastatai, inžineriniai statiniai, sporto paskirties inžineriniai statiniai (yra įrengti teniso kortai).

Nepaisant to, kad galimai padidėjo tiek sklypo užstatymo plotas, tiek aukštingumas, visi leidimai tokioms statyboms buvo gauti.

Savivaldybėje greitos procedūros: nuo detaliojo plano iki leidimo išdavimo

Leidimo išdavimo procesai prasidėjo Vilniaus miesto savivaldybėje. Išsinuomojus sklypą buvo pradėtos procedūros, kurių reikėjo norint statyti rūmus draustinyje. Dokumentų rengimas savivaldybėje labai ilgai netruko.

2011 metų gruodžio 6 dieną buvo pradėtas rengti sklypo detalusis planas. Kadangi išnuomota žemė buvo skirta ne gyvenamųjų namų statybai, o krašto apsaugos tikslams, reikėjo keisti žemės naudojimo būdą.

Pranešime apie pradedamą rengti detalųjį planą buvo informuojama: „Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatoma vienbučio gyvenamojo namo statyba.“

Per kelis mėnesius detalusis planas buvo parengtas. 2012 metų vasario 8 dieną savivaldybė paskelbė, kad detalusis planas parengtas. Dar po kelių mėnesių, 2012 metų gegužės 16 dieną Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) palaimino detalųjį planą, davusi teigimą išvadą.

Praėjus dar keliems mėnesiams savivaldybės taryba patvirtino detalųjį planą. 2012 metų liepos 4 dieną tuometinio miesto mero A. Zuoko pasirašytame Vilniaus miesto tarybos sprendime konstatuojama, kad planas patvirtintas.

Paklausus, ar parko direkcija pritarė ir aklinos, mūrinės tvoros tvėrimui ir ar parko direkcija mano, kad tokia tvora tinka draustinio kraštovaizdžiui, buvo gautas atsakymas tik į pirmą klausimo dalį: „Taip, tvoros projektui pritarta.“

Paskutinis žingsnis buvo gauti statybos leidimą. Po mažiau nei metų – 2013 metų gegužės 22 dieną Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą rekonstruoti statinį, t. y. seną ryšių centrą paversti gyvenamaisiais rūmais. Negana to, sklypą norėta aptverti didžiule neperregima, mūrine tvora, kuriai taip pat reikėjo leidimo. Tokį pritarimą iš savivaldybės verslininkas gavo 2015 metų birželį. Dabar oficialiai rūmų statybos jau baigtos. Statybos užbaigimo deklaracija buvo registruota 2015 metų rugpjūtį.

Statybas laiminusio parko laikinoji vadovė išsisukinėjo nuo atsakymų

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija taip pat šias statybas palaimino. Laikinoji parkų direktorė Zenta Ražanauskienė iš pradžių pareiškė, kad nieko apie palaimintą projektą komentuoti neketina. Paaiškinus, kad ji privalo pateikti informaciją apie savo institucijos priimtus sprendimus, buvo gautas trumpas atsakymas.

Klausimas buvo – kodėl parkas nesilaikė galiojančio Vyriausybės nutarimo ir leido bei pritarė tokioms statyboms, atsiųstas atsakymas vis dėlto buvo ne apie tai.

„Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano tekstinėje dalyje yra nurodoma, kad parengus detaliuosius planus ir techninius projektus, visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose užstatytose teritorijose yra leidžiama statyba.

Gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma pagal techninį projektą. Projektas parengtas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintu sklypo detaliuoju planu. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2012 m. raštu suderino detalų planą ir 2013 m. pritarė techniniam projektui“, - rašoma Z. Ražanauskienės pateiktame atsakyme.

Paklausus, ar parko direkcija pritarė ir aklinos, mūrinės tvoros tvėrimui ir ar parko direkcija mano, kad tokia tvora tinka draustinio kraštovaizdžiui, buvo gautas atsakymas tik į pirmą klausimo dalį: „Taip, tvoros projektui pritarta.“

Savivaldybės tyrimas: žinojo, kad pažeistas Vyriausybės nutarimas, tačiau mano, kad kvestionuoti statybos leidimą nėra tikslinga

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis DELFI teigė, kad savivaldybė nagrinėjo šį atvejį ir darė tyrimą dėl jo. Jis pažymi, kad savivaldybė nustatė, kad pastatas pažeidžia Vyriausybės nutarimą, tačiau vis tiek teigia, kad kvestionuoti statybos leidimo teisėtumą nėra tikslinga.

„Savivaldybė tyrė situaciją Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose. Vertinant projektą Kalvos g. nustatyta, kad šioje teritorijoje galioja Sklypo detalusis planas. Projektas, kuriam savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą atitiko šio galiojančio detaliojo plano reikalavimus.

Tyrimo išvadoje kartu pažymėta, kad projektas prieštaravo saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų nuostatoms, numatančiomis, kad bendruoju atveju tokiose teritorijose nedidinamas pastatų aukštingumas. Savivaldybės miesto plėtros departamentas laikosi nuomonės, kad šiuo konkrečiu atveju, kadangi šiai konkrečiai teritorijai parengtas ir galioja konkrečius apribojimus nustatantis teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, o pateikto techninio projekto sprendiniai jam neprieštarauja, kvestionuoti pastato statybos leidimo teisėtumą nėra tikslinga“, - komentavo M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Karolina Pansevič

Architektas pažymėjo, kad nors savivaldybė pritarė mūrinės tvoros statybai, ateityje tvoros parke bus reglamentuojamos kitaip: „Tvora buvo projektuojama atskiru projektu kaip nesudėtingas statinys. Atsižvelgiant į Verkių ir Pavilnių regioninių parkų, o ypač jų teritorijoje esančių geomorfologinių draustinių, kraštovaizdį šiuo metu rengiamame šių parkų reglamente bus numatyti papildomi reikalavimai sklypų aptvėrimui.“

Statytojas neparėmė savivaldybės

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo yra numatomas punktas, kad statytojas galėtų paremti savivaldybę: „Siūlyti Miesto plėtros departamentui išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojui (detaliojo plano įgyvendintojui) pasirašius paramos sutartį dėl socialinės infrastruktūros plėtros.“

Vis dėlto, pasak savivaldybės vyriausiojo architekto, tokia sutartis nebuvo pasirašyta.

„Vilniaus miesto savivaldybė nėra pajėgi finansiškai savo biudžeto lėšomis įrengti visą būtiną susisiekimo, inžinierinę ir socialinę infrastruktūrą teritorijose, kuriose vyksta intensyvi plėtra. Teritorijų vystytojai savo investicinius projektus įgyvendina sparčiau nei šių teritorijų plėtra yra įtraukiama į savivaldybės strateginius planus.

Atsižvelgdama į tai, siekdama darnios plėtros ir viešųjų poreikių užtikrinimo, Vilniaus miesto savivaldybė, išduodama leidimus statybai, siūlo teritorijų vystytojams savanoriškai paremti piniginėmis lėšomis ar kitais būdais. Užsakovui numatant esamą pastatą pritaikyti vienbučiui gyvenamajam namui įrengti, sutartis dėl infrastruktūros plėtros nebuvo pasirašyta“, - komentavo M. Pakalnis.

VTPSI, tikrindama užbaigtą statinį, nerado nukrypimų nuo projekto

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) tikrindama užbaigtas statybas, pažeidimų nenustatė. To padaryti inspektoriai ir negalėjo, nes visos grandiozinės statybos buvo įteisintos ir palaimintos Vilniaus valdininkų, taigi inspektoriai tiesiog patikrino, ar nėra nukrypimų nuo projekto.

„2015 -08-06 buvo surašytas statybos patikrinimo aktas. Patikrinimo išvadose pažymima, kad žemės sklype buvo vykdomi pastato – radijo centro rekonstravimo (pertvarkymo į vienbutį gyvenamąjį namą) statybos darbai. Šiems darbams vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Pažeidimų nebuvo nustatyta“, - komentavo VTPSI atstovė Toma Kondrotaitė.

Parkas niekaip nesusitvarko savo reglamento

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) šio projekto atskirai pati nenagrinėjo ir netyrė. Tačiau tarnybos atstovai jau ne pirmą kartą nerimauja, kad Vilniaus savivaldybė labai ilgai rengia ir niekaip nepatvirtina šių parkų apsaugos reglamento, kuris apsaugotų parkus nuo įvairių problemų.

„Galiu tik konstatuoti, kad Tarnyba šio sklypo projektų (nei detaliojo plano, nei techninių projektų) netyrė. Mūsų buvo nagrinėjami projektai nuo 2013 m.“, - komentavo VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė.

Pasak jos, parkų silpnoji vieta – nesutvarkyti apsaugos reglamentai: „Situaciją, kad parkas neturi apsaugos reglamento Jūs žinote. Čia yra silpnoji vieta.“

Aklina mūrinė tvora, kurios negalima statyti kitur, bet čia „nieko padaryti negalima“

Didžiulis plotas sklypo yra aptvertas aklina, mūrine, kiek mažesne nei 2 metrų aukščio tvora. Visi kiti Lietuvos parkai, išskyrus Pavilnių ir Verkių regioninius parkus, turi savo apsaugos reglamentus. Apsaugos reglamentuose įtvirtinta nuostata, jog neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Tokia nuostata yra skirta tam, kad žmonės galėtų matyti kraštovaizdį bei architektūrą parke. Kad kitur negalėtų būti tokios tvoros, DELFI anksčiau patvirtino ir VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis.

Albertas Stanislovaitis
Albertas Stanislovaitis
© DELFI / Domantas Pipas

„Mes grįžtame prie to paties klausimo. Daugelyje parkų saugomose teritorijose yra reglamentas, kuris apibrėžia, kokia tvora galima, kokia negalima. Pačiai saugomai gamtinei vertybei tvora įtakos neturi, ji turi įtaką kraštovaizdžiui. Kraštovaizdžio nepuošia tokia mūrinė tvora. Bet čia mes turime Pavilnių ir Verkių parkus, kurie tokio reglamento neturi. Jeigu yra numatyta ir yra leidimas tam, mes nieko negalime pasakyti, nes reglamento tokio nėra“, - anksčiau kalbėjo A. Stanislovaitis.

Jau ilgą laiką yra ruošiamas šių parkų individualus reglamentas, kurį priėmus galimybės pasistatyti tokią tvorą greičiausiai neliktų: „Svarbu, kad tvora nenustelbtų kraštovaizdžio savo vaizdu. Taip pat nenorime, kad stovėtų jėgainės ir dideli pastatai, toks reikalavimas dažniausiai reglamentuose yra.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (218)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (16)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (68)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Eli Lake: Šiaurės Korėjos apgavystė (3)

Nuo tada, kai praėjusį birželį per viršūnių susitikimą Singapūre susipažino su Kim Jong Unu,...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (12)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (30)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

Planuojantiems statybas: ką privaloma žinoti apie detaliojo ir bendrojo plano koregavimą (2)

Rinkdamiesi žemės sklypą, kuriame norėtumėte statyti savo svajonių namą ar vystyti kitą...

Pasitelkite vieną gudrybę ir įspaudų ant kilimo neliks iš karto

Kai norisi permainų namuose, o laiko remontui nėra, pakanka perstatyti baldus – malonios permainos...

Pavojingų atliekų mūsų namuose netrūksta: kaip su jomis elgtis? (1)

Kasdieniai poreikiai kiekvienos šeimos namuose palieka po nemažą krepšelį atliekų. Dalį...

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (2)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...