aA
Nepriklausoma žiniasklaida, jos galimybės gauti informaciją ir ją pateikti visuomenei, kitaip tariant, žodžio laisvė – demokratinės valstybės požymis. Visais laikais tokia demokratija užkliūdavo tai vienai, tai kitai valdžiai, tačiau dabartiniai valdantieji užsimojo iš visų jėgų.
© DELFI / Domantas Pipas

Vyriausybėje premjeras, nusprendęs, kad žiniasklaida yra tiesiog verslas, todėl jai nereikia teikti informacijos neatlygintinai, o Seime – valstiečių žaliųjų pastangomis sukurta LRT komisija. Kaip jie patys sakė, įkurta tam, kad ištirtų, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos, t. y., ištirtų ūkinę-finansinę nacionalinio transliuotojo veiklą.

Baigusi darbą komisija žada kreiptis į STT, Valstybės kontrolę, kitas institucijas, kad jos išsiaiškintų ar tos lėšos buvo naudotos racionaliai. Tai ką veikė komisija? O komisija nusprendė, kad reikia pakeisti Tarybos formavimo principus ir įkurti valdybą. Tarybos narių kadencijos turi sutapti su Seimo ir prezidento, o valdybą sudarys vyriausybės sudaryta komisija. Visi požymiai rodo, kad kyla didelės grėsmės nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui. Kai vienu metu tokios iniciatyvos randasi ir vyriausybėje, ir Seime, sunku galvoti kitaip nei, kad valdantieji nori tiesiog užčiaupti nepriklausomus žurnalistus, kad ir kiek jiems tai kainuotų, kad ir kaip nuo to kentėtų Lietuvos tarptautinis autoritetas.

Premjeras piktinosi žiniasklaidos galimybėmis gauti Registrų centro duomenis, kad žurnalistų prašymas pateikti svarstymo įrašą buvo atmestas, vėliau įrašas iš viso sunaikintas. Tai sukėlė didelių nemalonumų premjerui ir jo patarėjui, nors visa diskusija vyko eiliniame vyriausybės pasitarime, kokie vyksta kiekvieną savaitę. Žurnalistai jau grasina teismais, tačiau premjero patarėjas nesileidžia į kalbas.

„Visi vyriausybės pasitarimuose nuo Brazausko laikų kalbantys asmenys žino, kad kalba neviešai, tai uždaro pobūdžio pasitarimai, ten karštai kalbama, atvirai kalbama“, – tikino ministro pirmininko patarėjas Skirmantas Malinauskas.

Taigi, išeitų, kad spalio 3-osios pasitarime dalyvavusi Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovė klausėsi ne visuomenei skirtos, o gal net slaptos informacijos?

„Ne, tikrai manęs niekas nesupažindino, kad tai slaptas posėdis. Apie tai išgirdau tik post factum“, – laidoje „Dienos tema“ sakė Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.

A. Žilinskienė neneigia laidos „Savaitė“ šaltinių informacijos, kad premjeras S. Skvernelis apie žiniasklaidą kalbėjo emocingai, prilygindamas ją verslui ir todėl privalančią susimokėti.

„Jis norėjo išsiaiškinti, kodėl žurnalistams reikėtų suteikti informaciją iš Registrų centro nemokamai, nes jis įvardijo, kad žiniasklaida irgi yra verslas, kuris gauna pelną, ir kodėl mes turime suteikti teisę žurnalistams pelnytis registrų sąskaita. Be abejo, ten buvo ir emocinis fonas šiek tiek pakeltas ir ne vieną kartą tas pats buvo pakartota“, – pasakojo A. Žilinskienė.

Matyt, todėl premjero aplinkai, o gal ir jam pačiam geriau pasirodė įrašą sunaikinti, nei pateikti į viešumą. Emocingą premjerą emocingai gynęs jo patarėjas S. Malinauskas išsidavė, kad įrašai trinami penktadieniais 23:00 val., o tai esą galėjo pakenkti vyriausybės informacinių tinklų saugumui. Dėl S. Malinausko kalbų pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Mėginimas riboti žurnalistams gauti informaciją nuo pat pradžių buvo ydingas ir jį teko atšaukti. O štai premjero ir jį krūtine užstojusio patarėjo elgesys pakenkė jų reputacijai, nes draudimas – tai mėginimas riboti žodžio laisvę. Tokiais mėginimais galima įtarti ir Seimo daugumą. Tiesa, kaip ir premjerui, jiems nepavyko savo planų įgyvendinti sklandžiai.

Ketvirtadienį Seimas ketino ypatingos skubos tvarka patvirtinti Arvydo Nekrošiaus vadovaujamos LRT veiklos tyrimo komisijos išvadas. Nepavyko. Komisijos išvadoms pritarta tik po pateikimo.

Dabar trys komitetai – A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos, R. Karbausko – Kultūros ir dar vieno valstiečio Stasio Jakeliūno – Biudžeto ir finansų komitetai turi apsvarstyti komisijos išvadas ir pateikti savo siūlymą dėl priėmimo.

Parlamentinio tyrimo iniciatoriai tikina, kad jiems rūpi tik kaip nacionalinis transliuotojas leidžia valstybės pinigus, į LRT laidų turinį šiukštu nesikėsina.

„Tai yra 40 mln. vertės biudžetas. Lietuvoje už tokį biudžetą pragyvena dvi komercinės televizijos“, – tikino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Buvęs ilgametis LRT Tarybos narys profesorius Vytautas Ališauskas abejoja, ar Seimo tyrimo komisijos narė apskritai supranta, kokią įstaigą tyrė ir kokią darbų apimtį už tokią sumą atlieka LRT.

„Čia, man atrodo, apsimetama, kad nacionalinis transliuotojas tiesiog tas pats, kas „Vilniaus vandenys“ ar „Lietuvos geležinkeliai“. Aš manau, čia eilinė demagogija ir bandymas gąsdinti žmones tokiomis sumomis. Yra dvi televizijos programos ir trys radijo stotys. Be jokios abejonės, jei į LRT žiūrime kaip į valdančiųjų propagandos mechanizmą, tai aišku, tada pinigų nereikia, tada galima ir už kelis milijonus kiaurą dieną leisti Seimo transliaciją“, – sakė buvęs LRT Tarybos narys V. Ališauskas.

Seimo tyrėjai siūlo keisti LRT Tarybos sudarymo tvarką, steigti naują valdymo organą – valdybą. Baiminamasi, kad politikai ją siekia politizuoti. R. Karbauskis ramina: LRT valdybos narių atranka niekuo nesiskirs nuo valstybinių akcinių bendrovių.

„Vyriausybinė komisija parenka kandidatus į visų valstybės įmonių valdybas. Tai yra depolitizuotas šitas klausimas, kad ne ministrai siūlytų, ne politikai siūlytų kandidatus, o speciali komisija, kuri vertina būtent kompetenciją žmogaus, jo gebėjimus užimti vienas ar kitas pareigas“, – tikino Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis.

Tad vyriausybinė atrankos komisija išrinks ir siūlys LRT Tarybai tvirtinti valdybos narius. Tuo pat metu planuojama mažinti LRT Tarybos įgaliojimus, trumpinti jos atstovų kadencijos laiką. Dabar LRT Tarybos narius šešerių metų kadencijai skiria ir prezidentas, ir Seimas. Politikų ir visuomeninį transliuotoją prižiūrinčios institucijos narių kadencijos nesutampa. Seimo tyrėjai tikina, kad tai blogai ir siūlo trumpinti LRT Tarybos narių kadencijas, kad jos sutaptų su prezidento ir Seimo.

„Tai demonstruoja, kad tie žmonės, kurie rašė, arba nesupranta, kaip veikia demokratija, arba nenori šito suprasti. Todėl kad tai, kad kadencijos prasilenkia, yra vienas iš svarbiausių principų, seniai žinomų Vakaruose, skiriant, tarkim Centrinio banko valdovą, valstybės kontrolierių ir kitus pareigūnus, kurie turi būti nepriklausomi nuo politinių vėjų, tam, kad būtų išvengta politinės konjunktūros“, – paaiškino Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Aš prabuvau 12 metų LRT Taryboje ir galiu pasakyti, kad nė viena valdžia nesidžiaugė, visada norėjo daugiau galios ir įtakos. Bet būtent šitas susitarimas ir savanoriškas apsiribojimas davė būtent tai, kad dabar mes turime daugiau mažiau kokybišką ir nešališką LRT“, – sakė V. Ališauskas.

„Ką besakytų šio varianto siūlytojai, kaip jie beargumentuotų, kad tai padarys skaidresnį, geresnį valdymo modelį. Bet už to modelio vis tiek slypi galimybė daryti įtaką LRT Tarybos nariams – jų rinkimą, paskyrimą“, – svarstė M. Romerio universiteto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius.

Jeigu Seimas pritars LRT veiklą tyrusios komisijos išvadoms, LRT veiklą reglamentuojančio įstatymo pataisas bus pavesta rengti R. Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui. Dabar R. Karbauskis tikina, kad svarstys galimybę depolitizuoti LRT Tarybą.

Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Aš visiškai pritarčiau, jeigu tokie siūlymai bus iš visuomenės, kad būtų depolitizuota, bet dar sykį grįžtu. Tos organizacijos, kurios siūlo, visuomeninės organizacijos, taip pat neturės siūlyti jokių politikų, nes dabar politikai patenka į LRT Tarybą labiau per [visuomenines] organizacijas negu per politikus“, – sakė R. Karbauskis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad kėsinimasis į nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir bandymai politizuoti jo veiklą – tai grėsmė ne tik žodžio laisvei ir demokratijai, bet ir tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui.

Dėl iškilusio pavojaus LRT nepriklausomumui generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungos vadovą. 250 LRT žurnalistų pasirašė laišką Seimo nariams, nuogąstaudami dėl politikų planų keisti LRT valdymo modelį.

Nuo šio rudens LRT RADIJUJE vedantis autorinę laidą Marijonas Mikutavičius pabrėžia, kad žiniasklaida nėra švelni avelė ir politikai turi dėl ko piktintis. Piktintis gali ir visuomenė, kai žurnalistai elgiasi ne pagal taisykles, savanaudiškai. Tačiau nacionalinis transliuotojas – kitokia žiniasklaidos grupė ir čia puoselėjamas vertybes būtina ginti.

„Valdžia tegul net nebando aiškinti, kad ne, jie yra kitokia valdžia, jie gudresni. Mes žinome valdžią. Ji visą laiką turi polinkį diktatoriškai elgtis, ji visą laiką turi polinkį kažką valdyti ir, be jokios abejonės, visą laiką turi polinkį nutildyti savo kritikus. Jeigu tik jiems bus suteikta tokia galimybė, jie tuo pasinaudos“, – teigė LRT RADIJO laidos „Darbas – ne vilkas“ vedėjas M. Mikutavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (85)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (213)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (15)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Dvejus metus nelaiminčios rinktinės vedlys posto palikti neskuba: ne laikas apie tai kalbėti specialiai DELFI iš Belgrado (32)

Pirmas Tautų lygos turnyras lietuviams prisvilo: C divizione 4 grupėje Lietuvos futbolo rinktinė...

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1693)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (62)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

Naujo „Mercedes-Benz G63 AMG“ testas: kam rūpi bekelė – kalbame apie įvaizdį už 180 tūkst. eurų (14)

Garsiausia „ Mercedes-Benz “ gamos ikona galima laikyti G klasę. 39-erius metus gaminamas...

Darbe – kaip namuose: kas turi užtikrinti gerą savijautą dirbant biure

Ekspertai vieningi: šiuolaikiniai darbdaviai, norintys pritraukti ir išlaikyti talentus savo...

Studentų gyvenimas tarpukariu: „karvė ar studijos?“, išradingi „versliukai“ ir noras maištauti

Studentų gyvenimas visuomet buvo apaugęs mitais ir stereotipais. Nuo mamos kotletų, įdėtų į...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (43)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...