Alytaus miesto savivaldybė nuo šeštadienio vakaro suteikė 71 neteisėtam migrantui apgyvendinimą administracinėse aerodromo patalpose.
Kaip Delfi sakė Alytaus vicemerė Jurgita Šukevičienė, daugiau vietų savivaldybė išskirti galimybių neturi.
„Papildomų pajėgumų ir papildomų galimybių priimti daugiau migrantų mes neturime, kadangi tai yra miesto teritorija. Miesto teritorijoje surasti patalpas, bent kažkiek tinkamas migrantams, yra sudėtinga“, – pažymėjo J. Šukevičienė.
Jos teigimu, dabar suteiktos aerodromo administracijos patalpos nėra geros būklės.
„Tas procesas nebuvo paprastas, kadangi mieste tokių patalpų, kurios būtų kaip įmanoma nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų arba ugdymo įstaigų, Alytuje rasti nelengva.
Buvo pasirinkta patalpos aerodromo teritorijoje – patalpos nėra renovuotos, nėra labai geros būklės, bet tai buvo viskas, ką galėjome pasiūlyti“, – pripažino vicemerė.
J. Šukevičienė akcentavo, kad patalpų apsauga visą parą rūpinasi policija – kol kas kažkokių incidentų nefiksuota.
„Su ministerija kalbamės, jeigu reikėtų apsaugos pastiprinimo, dėl šaulių pasitelkimo, dėl galbūt ir privačios apsaugos pasitelkimo – čia jau nuo poreikio bus sprendžiama. Ministerija pažadėjo visokeriopa pagalba“, – teigė Alytaus vicemerė.
Taip pat, pasak jos, VRM yra pažadėjusi kompensuoti visas galimas finansines išlaidas.
„Savivaldybė neplanuoja tokių dalykų ir biudžeto lėšų tam nėra. Tai yra tokia žinutė, kad finansinių nuostolių savivaldybei nebus, kadangi įsijungia kompensavimo mechanizmas dėl ekstremalios situacijos iš valstybės rezervo – bus kompensuojamos visos patirtos išlaidos, susijusios su pabėgėlių globojimu“, – sakė J. Šukevičienė.
Gyventojai reaguoja jautriai: nerimauja dėl saugumo
Vicemerės teigimu, situacija nekelia džiaugsmo ir savivaldybės administracijai, ir patiems gyventojams.
„Šis tekęs iššūkis pasienio savivaldybėms yra didelis ir natūralu, kad gyventojai reaguoja jautriai – jie kelia klausimus dėl saugumo, dėl trukmės, kiek migrantai laiko apsistos, kiek bus Alytuje. Tie klausimai yra pagrįsti ir visiškai suprantami“, – pripažino J. Šukevičienė.
„Vietos bendruomenės tikrai nesidžiaugia, kaip ir turbūt niekas apskritai, nes ta situacija, krizė, migrantų antplūdis yra iššūkis visiems – turbūt tokių savivaldybių, kurios savo noru arba į tai žiūrėtų labai pozityviai ir džiaugsmingai, iš viso nėra. Tačiau žiūrime valstybiškai plačiąja prasme ir tvarkomės su ta situacija, kokia yra“, – tęsė Alytaus vicemerė.
Ji taip pat neslėpė, kad kol kas nėra aišku, kiek laiko neteisėti migrantai bus apgyvendinti Alytaus miesto savivaldybės skirtose aerodromo administracinėse patalpose.
„Mes šio klausimo klausėme ir ministrės, tai tokio konkretaus termino mums atsakyti negalėjo ir jie. Aišku, procesai spartinami – ir jų tapatybės nustatymo, ir statuso nustatymo, bet tie dalykai tikrai užtrunka.
Žinoma, ministerija patikino, kad jie daro ką gali, statydami palapinių miestelį. Konkrečios datos, kada jie išvyks iš Alytaus, mes šiai dienai neturime“, – pridūrė J. Šukevičienė.
Druskininkams situacija kelia nerimą
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas neslėpė, kad ši situacija jam kelia nerimą.
„Be abejo baiminamės ir dėl gyventojų saugumo ir dėl pačios situacijos. Mes esame kurortas, ir, jeigu šiandien dienai Druskininkai buvo viena saugiausių savivaldybių Lietuvoje, tai turime padaryti, kad taip ir išliktų. Suprantame ir tų nelegalių pabėgėlių, ir pasieniečių situaciją. Lygiai taip pat norime, kad suprastų ir Druskininkų savivaldybės, ir bendruomenės (situaciją)“, – teigė R. Malinauskas.
Meras pasakojo, kad jau ir praėjusią savaitę šiuo klausimu vyko įvairūs pasitarimai, pirmadienį nuo ryto sukviesti visi specialistai.
„Aptarėme, ką galime, sudarytas sąrašas pastatų, kuriuose nevyksta kažkokios veiklos, ir jie yra laisvi. Bet juose reikalingos didelės investicijos – nėra vandens, nuotekų, stogai kiauri, po liūties, kuri beveik parą laiko buvo praeitą naktį, yra po dešimt-penkiolika centimetrų vandens ant grindų. Čia gi reikia žmones apgyvendinti. Net gyvūnui tokių patalpų nepasiūlysi“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Meras sakė, kad, norint sutvarkyti patalpas, reikalingos investicijos.
„Žinant, kaip pas mus galima ką nors patvarkyti, tai pirmiausia turi vykti viešieji pirkimai. Tada – metai-dveji ir tualetus įrengsime pagal mūsų įstatymus“, – sakė R. Malinauskas.
Stebėjosi politikų pareiškimais
Meras sako, kad politikų pareiškimai yra viena, o galimybės – visai kitas dalykas.
„Turi būti galimybės. Ponas Raskevičius pasiūlė geresnes sąlygas, tai aš pasakiau, tada imame kiekvienas į namus. Komiteto pirmininkas parodo pavyzdį – paima pas save į namus keliasdešimt, tada aš pas save į namus paimu, ir judame. Pliurpti ir plakti liežuviais mes visi labai gudrūs. Ne tik priimti sprendimus, bet ir kažką realiai padaryti jau yra kiti dalykai. Reikia atsakingai žiūrėti, o ne tik norėti kažkokius politinius dividendus susikrauti“, – kalbėjo R. Malinauskas.
Meras teigė pirmadienį buvo nuvažiavęs į pasienį.
„Susitikome su vadu. Sakė, kad situacija kontroliuojama. Šią naktį dvigubai mažiau ėjo, gal dėl to, kad oro sąlygos buvo nepalankios. Statoma šimto vietų palapinė. Mes sudarėme sąrašus, kas galėtų maitinimą teikti, numatėme atskirą patalpą su apsauga teikti medicinines paslaugas“, – pasakojo R. Malinauskas.
Meras atkreipė dėmesį, kad tarp pabėgėlių randasi ir apsimetančių, „kurie jau ant sienos neva mirti pradeda“.
„Žmonių ten ateina gi visokių. Vieni yra gerai nusiteikę, kiti – nelabai gerai. Vieni – jau iš karto matosi, kad aferistai, nes ten priepuoliai juos ištinka, o, kai nuveži į ligoninę, pasirodo, kad visiškai simuliantas. Turime suprasti, su kuo turime reikalą, ir turime atsakingai viską daryti“, – sakė R. Malinauskas.
Šimašius komfortiškų sąlygų nežada: vien apgyvendinimo nepakanka
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad pasirūpinti vien šių žmonių apgyvendinimu nepakanka.
R. Šimašius paragino valdžią siųsti žinią, jog Lietuva nėra tinkamiausias pasirinkimas neteisėtai migracijai.
„Raginčiau nevynioti žodžių į vatą ir siųsti žinią tarptautinei bendruomenei bei potencialiems migrantams – ar jie iį Bagdado, ar iš Stambulo atskristų į Minską, – kad čia nėra ta šalis, kuri laikys atvirus vartus ir čia bus rožėm klotas kelias ar bus labai gerai“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Šimašius.
Akivaizdu, pasak jo, kad kaimyninės Baltarusijos režimas kovoja hibridinį karą.
„Labai norėtųsi, kad Lietuva turėtų labai aiškų atsaką tam, nes kol kas surinkti migrantus ar netoli sienos, ar kažkur kitur, atvežti juos ir apnakvindinti, tai yra tai, ką reikia daryti dėl humanitarinių paskatų, bet to nepakanka.
Reikia arba sienos, arba gyvo skydo, arba kitų priemonių, kurios leistų užtikrinti, kad jų būtų mažiau. Šiandien mes turime šimtų problemą, galime turėti ir dešimčių tūkstančių problemą, jei nebus sprendžiama iš esmės“, – pabrėžė sostinės meras.
Jis patvirtino gavęs VRM kreipimąsi dėl patalpų neteisėtų migrantų apgyvendinimo. Tiesa, komfortiškų sąlygų metas nepažadėjo.
„Mes pasiūlysime savo priemones, kur būtų galima laikiną, izoliuotą prieglobstį suteikti. Komforto sąlygų pažadėti negaliu, bet humanitarinės sąlygos bus išpildytos“, – pažymėjo R. Šimašius.
„Mes iki trečiadienio turime laiko vidaus reikalų ministrei atsakyti. Turime keletą variantų, nenoriu dabar spekuliuoti – per šiandien, ryt atsirinksime galutinai. Pažiūrėsime, kur logistiškai, finansiškai paprasčiau“, – teigė meras.
R. Šimašius patikino, kad apgyvendinimo vietos nebus viešbučiai.
„Tai bus paprastas buvimo variantas, nesudėtingas. (...) Globos centruose neturime galimybių, mokyklų variantas nėra atmestinas, bet galbūt ne pats pagrindinis. Nenoriu dabar spekuliuoti, turime vieną-kitą variantą, žiūrime, kur geriausia. Bus didelės patalpos, bet ne viešbutis ar į tai panašus“, – pridūrė meras.
Kaunas konkretaus prašymo nesulaukė
Tuo metu Kauno miesto savivaldybė teigia iki šiol negavusi tiesioginio kreipimosi su konkrečiu prašymu dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo.
„Iki šiol nesame gavę jokio oficialaus VRM kreipimosi į Kauno miesto savivaldybę su konkrečiais poreikiais dėl nelegalių migrantų. Tad pirmiau norėtume sulaukti aiškaus paklausimo, kokios savivaldybės pagalbos reikėtų valstybei šioje situacijoje ir tada suformuotume miesto poziciją bei teiktume platesnius komentarus“, – rašoma savivaldybės atstovo atsakyme.
Širvintose neteisėtų migrantų nebus: kas prisidirba, tas srebia
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė savo ruožtu į klausimą, kokie savivaldybės pajėgumai, atsakė konkrečiai.
„Oficialiai rašto jokio nėra gauta dėl migrantų Širvintų savivaldybėje apgyvendinimo, bet jeigu toks raštas ir būtų, tai mūsų atsakymas vienareikšmis – mes tikrai nepriimtume, nes nei galimybių, nei lėšų tam dalykui neturime. Pasidarė tai tegul kaip nors patys ir sprendžia“, – Delfi sakė Ž. Pinskuvienė.
Tokios krizės, pasak jos, buvo galima tikėtis.
„Tą reikėjo planuotis, o ne laukti ir tada, kai naktį per tvorą perlipa 160 pabėgėlių, tada „savivaldybės, gelbėkit“. Mūsų matymas toks ir tikrai Širvintų rajonas jų nepriims“, – akcentavo savivaldybės merė.
Ž. Pinskuvienės teigimu, situacija kelia nerimą visiems.
„Pasakykite, kur gyventojai gali džiaugtis tokiais sprendimais? Gyventojai protingi, apsiskaitę žmonės ir jie mato tą bendrą informaciją, link ko einama, – kad reikia to tikėtis, bet niekas iš gyventojų negirdėjo sprendimo būdų, kaip mes spręsime.
Na gerai, Pabradėje palapines statysime, bet mes visi supratome, kad tuo nesibaigs. Kaip aš sakau – kas prisidirba, tas ir srebia“, – tvirtino Ž. Pinskuvienė.
Dabar, anot merės, aukščiausi valdžios atstovai turi galvoti, kaip spręsti problemą.
„Jie žinojo, ką jie daro, tai turbūt turėjo ir sprendimo būdus. Eiliniai rajonų merai tikrai negali jiems pasiūlyti sprendimo būdų. Jie žinojo, ką daro, tai turbūt buvo pasiruošę ir tam tikrus veiksmus: juk jei yra veiksmas, yra ir atoveiksmis. (...) Širvintų rajono gyventojai tikrai gali būti ramūs – čia migrantai nebus apgyvendinami“, – pridūrė savivaldybės merė.
Sulaikomi šimtais
Kaip pranešė VSAT, nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
