„Mūsų žiniomis Lietuvos link nejuda. Juda Lenkijos link, ir juda į pasienio kontrolės postą. Kadangi eina keliu, ne miškais, tai matyt būtent naudosis teisine galimybe kažkaip spausti, ir kontrolės pose savo reikalavimus kels.

Situacija yra tikrai sudėtinga. Toks kiekis, ką viešojoje erdvėje matėme, tas tikrai kelia nerimą. Aš manau, kad Lietuvos pareigūnai, kurie yra atsakingi už šios situacijos valdymą jie jau bendravo, buvo susitikę, konsultavosi, ir manyčiau, kad išankstinis pasirengimas jau Lietuvoje vyksta. Yra analizuojama situacija kaimyninėje šalyje“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.

Viena iš baimių yra, kad Lenkijoje didžiulis kiekis migrantų bandys jėga patekti į šalį.

„Jau Lenkijoje mes gi matėme filmuotą medžiagą, irgi buvo rodoma, kaip gerokai mažesnės grupės bando tą daryti. Mano asmenine nuomone, yra parengti žmonės, kurie organizuoja ir lyderiauja šitoms grupėms, nes šiaip stichiškai tokie dalykai tikrai neįvyksta“, – sakė A. Pocius.

Pašnekovo nuomone, tą daro Baltarusijos tarnybos, kurios užsiėma šituo „bizniu“ – ima pinigus, ir vykdo hibridinę ataką tiek prieš Lenkiją, tiek ir prieš Lietuvą ir Latviją.

„Aš manau, kad tai yra koordinuojami dalykai. Čia jau kalbu kaip šioks toks žinovas, tikrai matosi, kad veiksmai yra koordinuoti, ir tokios grėsmės yra“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.

Ragina konsultuotis su partneriais

Jo vertinimu, Lenkija, Lietuva ir Latvija turėtų vertinti situaciją realiai ir konsultuotis su partneriais.

„Kaip ES ir NATO nariai, aš manau, kad turi būti savalaikis politinis bendravimas, kad tai yra ne tik mūsų trijų šalių reikalas, bet tai jau yra tiek Aljanso, tiek ES klausimai, kur mes galime pradėti konsultuotis, ir prašytis jų konsultacijų ir pagalbos“, – sakė A. Pocius.

Politiko nuomone, tiek iš NATO, tiek iš ES būtų galima tikėtis šioje situacijoje realios pagalbos.

„Kas liečia NATO pusę, gali būti pradedamos konsultacijos, jeigu tokie masiniai dalykai, šturmai prasidėtų. O ES, manau, kad taip pat galėtų reaguoti. Yra tarptautinės institucijos kaip „Frontex“. Būtų galima padidinti kitų ES šalių pasienio tarnybų, policijos pajėgumų permetimą į šitas šalis, turinčias sieną su Baltarusija. Manyčiau, kad tai būtų realūs pagalbos veiksmai“, – sakė A. Pocius.

Gali būti daugiau kaip tūkstantis žmonių

Pasak Seimo NSGK nario, kol kas nėra informacijos, kokio dydžio yra ta migrantų kolona, kuri Baltarusijoje juda Lenkijos link.

„Kol kas, iš to ką mes matėme filmuotoje medžiagoje, aš manau, kad tai yra tikrai gerokai virš tūkstančio (žmonių). (…) Bet be abejonės gali būti ir dar kelios tokios grupės paruoštos, nes, kiek yra žinoma, skrydžiai į Minską yra reguliarūs, ir tų nelegalių pabėgėlių vis daugėja.

Su kokiu tikslu jie atvyksta? Aš manau, kad ne į turistines keliones, o būtent juos tam ir kviečia, kad juos sutelktų prie ES sienos ir matyt tokie dalykai ir vyks“, – teigė A. Pocius.

Pasak politiko, žiūrint į filmuotą medžiagą sunku įžiūrėti, ar migrantų koloną lydi uniformuoti Baltarusijos pareigūnai.

„Bet vieną kartą jau buvo rodyta, viešojoje erdvėje mačiau, kaip (Baltarusijos) pareigūnai eina (palei Baltarusijos-Lenkijos sieną) su vielą karpančiomis žirklėmis. Koks tada yra to tikslas? Jie galbūt ruošiasi atidaryti kažkokius koridorius, prakarpyti koncertinas“, – svarstė A. Pocius.

Šalis turi galimybių gintis

Kalbant apie tai, kaip valstybė gali gintis nuo masės civilių, jeigu jie jėga veržtųsi į valstybę, pasak parlamentaro, reikėtų žiūrėti į teisinę bazę.

„Aš manau, kad kiekviena šalis turi priimti politinius sprendimus, ir suteikti mandatą tarnyboms. Be abejonės, šių tarnybų veiklos įstatymuose yra numatyti tam tikri leidžiami stabdymo būdai.

Tačiau žiūrint ir iš žmogaus teisių, ir humanitarinių taškų, tai nėra agresyvi karinė agresija. Tai yra humanitarinė krizė. Čia reikia žiūrėti nepažeidžiant žmogaus teisių. Bet tarptautinė teisė kalba apie tai, kad jie yra atvykę, ir, jeigu jie save laiko karo pabėgėliais, tai jie atvyko į jiems saugią šalį – Baltarusiją, tai ten jie gali ir būti.

Dabar jie iš saugios šalies, kuri juos pakvietė, nori vykti į kitą šalį. Tai čia ir yra ta vieta, kur juos galima stabdyti“, – sakė A. Pocius.

Pasak parlamentaro, praėjusią savaitę Lenkijos NSGK delegacija lankėsi Lietuvoje.

„Šia tematika kalbėjomės. Jie sakė, ir tas yra viešai įvardinta, kad Lenkija didina kariuomenės skaičių, kurie ateina į pagalbą pasieniečiams. Manau, kad jie tikrai ruošiasi šiai situacijai“, – teigė A. Pocius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (427)