Šie šūviai, kaip paaiškino Delfi šaltiniai nelegalioje migrantų stovykloje, pasigirdo pirmadienio vakarą, apie 18 valandą Lietuvos laiku.
Apie tai pranešama ir viename iš išplatintų vaizdo įrašų, kuriame girdisi kurdų kalba vaizdą filmuojančio migranto.
Jis teigia, kad kareiviai ėmė šaudyti, nes jiems pasirodė, kad dalis migrantų nori pabėgti.
Tačiau ant minėto vaizdo uždėtas rusų kalba – „Basta“, kas išvertus iš rusiško slengo reiškia „galas, pabaiga“.
Nufilmuotame vaizdo įraše girdėti šūviai.
Susisiekus su pasienyje esančiais neteisėtais migrantais, pastarieji patvirtino, kad šūviai buvo paleisti iš baltarusių pareigūnų pusės. Šįkart – į orą.
Aiškinama, kad baltarusių pasieniečiai šaudyti ėmė po to, kai įtarė, esą dalis nakčiai miške sustatytose palapinėse apsistojusių nelegalų bandė pasišalinti iš laikinosios stovyklavietės.
Šią stovyklavietę nuo pirmadienio popietės saugo ginkluoti Baltarusijos pareigūnai, neleidžiantys migrantams judėti atgal į Baltarusijos gilumą.
Apie šūvius pranešama ir daugiau šaltinių. Dar viename socialinių tinklų grupėse įkeltame vaizdo įraše kurdų kalba teigiama, kad girdėti šūviai ir konstatuojama, kad tai ten, kur miške apsistoję žmonės.
Lenkija dėl situacijos pasienyje nuo antradienio ryto stabdo eismą per Kuznicos sienos perėjimo punktą
Lenkijos pasienio tarnyba pirmadienio vakarą savo tviteryje informuoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos Lenkijos-Baltarusijos pasienyje nuo rytojaus, lapkričio 9-osios, laikinai uždaro sienos perėjimo punktą Kuznicoje.
Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje esantis Kuznicos-Bruzgų pasienio praleidimo punktas nedirbs nuo antradienio, 7 valandos ryto Lenkijos laiku (8-os valandos Lietuvos laiku).
Transporto priemonių judėjimas, uždarius šį punktą, nukreipiamas per Terespolio ir Bobrovnikų sienos perėjimo punktus.
Nuo sekmadienio vakaro ties sienos perėjimo punktu Kuznicos prieigose, Baltarusijos pusėje, susitelkusi keliatūkstantinė neteisėtų migrantų minia.
Žmonės pirmadienį bandė pereiti į Lenkiją, tačiau Lenkijos pasieniečiai organizuotą ataką atrėmė.
Neteisėti migrantai iš pasienio ties Baltarusijos-Lenkijos siena negali grįžti ir į Baltarusijos gilumą. Pasienyje nuo pirmadienio popietės laikinai įrengtoje palapinių stovykloje juos prižiūri ginkluoti Baltarusijos pasienio pareigūnai ir kariuomenė.
Lenkija, Latvija ir Lietuva tokį neteisėtų migrantų iš Irako ir kitų Artimųjų Rytų valstybių per Baltarusiją į Europos Sąjungos valstybes vadina Vakaruose nepripažįstamo Baltarusijos prezidento Aliksandro Lukašenkos hibridine ataka prieš ES valstybes nares.
Į pasienį neteisėti migrantai pradėjo plūsti organizuotai sekmadienį. Juos automobiliais iš Minsko ir Gardino vežė baltarusių taksi ir kiti pavežėjai.
Apie 2800 žmonių pirmadienio vakarą liko laukti ties tarptautiniu sienos perėjimo punktu Baltarusijos pusėje, šalia Strubkos kaimo.
Čia abipus kelio, vedančio į Lenkiją, migrantai susistatė palapines ir liko nakvoti. Tai jau antra para, kai šie žmonės įstrigo tarp Blatarusijos ir Lenkijos, tikėdamiesi pereiti valstybės sieną ir patekti į Europą.
Lenkijos Prezidentas dėl situacijos pasienyje pirmadienį sušaukė šalies viršūnių ir specialiųjų tarnybų vadovybės susitikimą, kuriame kalbėta apie tai, kokių Lenkija imsis priemonių, siekiant suvaldyti krizinę situaciją.
Andrzejus Duda dėl to net pakoregavo savo suplanuotą kelionę į Slovakiją.
Vyriausybėje – Šimonytės ir pareigūnų pasitarimas
Vyriausybėje pirmadienį svarstyta situacija pasienyje su Baltarusija, kai šimtai neteisėtų migrantų mėgino jėga įsiveržti į Lenkiją.
Premjerė Ingrida Šimonytė surengė ministerijų, teisėsaugos ir specialiųjų tarnybų atstovų susitikimą.
„Aptarta situacija pasienyje su Lenkija bei potenciali tokios pat situacijos eskalacijos galimybė Lietuvos pasienyje“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Anot jos, aptarti Lietuvos tarnybų veikimo algoritmai bei papildomą saugumą ir reakcijos greitį pasienyje užtikrinantys veiksmai.
„Taip pat sutarti žingsniai dėl tarptautinės bendruomenės paramos telkimo“, – sakė premjerės atstovė.
Seimo pirmininkė: nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje būtų logiškas žingsnis
Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė.
„Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, situacija pasienyje su Baltarusija nuolat stebima, sprendimai priklausys nuo to, kaip ten klostysis padėtis.
„Dabar esame situacijoje, kuri nuolat keičiasi, mes ją stebime gyvai, ir priklausomai nuo to, kaip ji vystysis, bus priimami vienokie ar kitokie sprendimai“, – teigė parlamento pirmininkė.
Pasak jos, kilus reikalui, sprendimai būtų priimti nedelsiant.
Nausėda: struktūros turi padaryti viską, kad užkirstų kelią provokacijoms pasienyje
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos jėgos struktūros turi padaryti viską, kad užkirstų kelią galimoms provokacijoms ir incidentams pasienyje su Baltarusija.
Jis taip komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą pasienyje įvesti nepaprastąją padėtį, reaguojant į situaciją ties Lenkijos-Baltarusijos siena.
„Prezidentas pabrėžia, kad A. Lukašenkos režimui tęsiant ir intensyvinant hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą, organizuojant masinį nelegalių migrantų antplūdį prie Baltarusijos-Lenkijos sienos, Lietuvos vidaus reikalų ir krašto apsaugos pajėgos privalo padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias galimoms provokacijoms ir įvairaus pobūdžio incidentams prie Lietuvos valstybės sienos“, – BNS pirmadienį sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Jo teigimu, šalies vadovas antradienį susitiks su Vyriausybės, pasieniečių, kariuomenės ir specialiųjų tarnybų atstovais aptarti situacijos ir veiksmų, kurių imasi Lietuva, bei galimus teisinio režimo pokyčius.
Padėtį pasienyje anksčiau pirmadienį G. Nausėda aptarė su Lenkijos vadovu Andrzejumi Duda. Jie sutarė nuolat keistis informacija apie situaciją pasienyje ir koordinuoti veiksmus.
