Praktiškai visi rusai, pasiprašę leidimo gyventi mūsų šalyje, juos gavo: 3169 išduoti leidimai ir vos 6 atsisakyta juos išduoti. Pernai norinčių pas mus apsistoti rusų buvo dvigubai mažiau, suteikti 1625 leidimai.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad kiekvienam rusui, panorėjusiam gyventi Lietuvoje, leidimas išduodamas. Tačiau Migracijos departamento vadovė paaiškina, kad taip tikrai nėra.
„Vien tam, kad gautum galimybę pateikti prašymą leidimui gyventi, yra įvairių filtrų. Jei jau gali paduoti prašymą, reiškia, kad tu esi patikrintas. Kai jau paduodi prašymą išduoti vizą ar leidimą gyventi, pagrindas atsisakyti yra tik grėsmė saugumui, viešajai tvarkai arba jei paaiškėtų, kad sugebėjai praeiti filtrą, bet buvai toks žioplas, kad nesurinkai kažkokių dokumentų. Todėl tie atsisakymai yra vienetiniai“, – paaiškina E. Gudzinskaitė.
Didžioji dalis čia atvykstančių – aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sako Migracijos departamento direktorė. Ji primena, kad prasidėjus karui ekonomikos ir inovacijų ministrė pakvietė Rusijos įmones persikelti čia. Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministrė atsitraukė nuo tokio pasiūlymo, bet yra, kas spėjo pasinaudoti jos kvietimu.
Priminus apie kai kuriuos skandalingus atvejus, pavyzdžiui, 2015 m. Rusijos mafijos šului Achmedui Jevlojevui išduotą leidimą, E. Gudzinskaitė sakė, kad iš šių klaidų pasimokyta ir nuo tada atsirado naujų filtrų sprendžiant dėl leidimo. Tačiau ji pabrėžė, kaip ir bet kokių nusikaltimų ar neteisėtų veiksmų – tokių situacijų išvengti neįmanoma.
„Jei žmogus nori mus suklaidinti, turi tam įrankių ir pinigų, gali pasisamdyti konsultantus, jis gali susikurti labai švarią savo biografiją ir atvykti, nesukelti jokių įtarimų. Ir tik jam atvykus į šalį pradedi matyti, kuo jis čia užsiima. Tik tada jį gali atsekti ir tik tada naikini leidimą gyventi.
Tokios grėsmės bus visada, nėra sprendimo, kaip padaryti, kad tokių dalykų nebūtų. Lygiai taip pat negali padaryti, kad nebūtų nužudymu. Eugenika neužsiimsi, nepanaikinsi žudiko geno. Analogiškai ir čia, nėra tokios sistemos, kuri sukurtų nulinę riziką“, – sakė ji.
Paklausta apie praėjusią migrantų krizę, pašnekovė paminėjo, kad dauguma, net ir prieglobstį čia gavusių užsieniečių, tikriausiai jau nebėra Lietuvoje, jie išvyko į Vakarus.
Svarstydama apie migracijos procesų ateitį, ypač tada, kai dėl klimato kaitos dalis planetos taps negyvena E. Gudzinskaitė mato tik vieną kelią – politiką teks griežtinti.
„Dėmesys turi būti kreipiamas ten iš kur žmonės bėga. Kodėl jie bėga? Jei bėga nuo sausrų, reikia investuoti į irigacines sistemas toje valstybėje, kad žmonės nebėgtų. Europoje fiziškai nėra tiek daug vietos. Mes visos Afrikos į Europą nepriimsime“, – sakė ji.
- Ilgalaikės vizos, leidimai gyventi praktiškai visiems rusams, kas prašo, yra suteikiami. Kodėl? Kaip vyksta išdavimo procesas?
- Pats prašymo pateikimas yra sugriežtintas ir apribotas. Vien tam, kad gautum galimybę pateikti prašymą leidimui gyventi yra įvairių filtrų. Jei jau gali paduoti prašymą, reiškia, kad tu esi patikrintas. Kai jau paduodi prašymą išduoti vizą ar leidimą gyventi, pagrindas atsisakyti yra tik grėsmė saugumui, viešajai tvarkai arba jei paaiškėtų, kad sugebėjai praeiti filtrą, bet buvai toks žioplas, kad nesurinkai kažkokių dokumentų. Todėl tie atsisakymai yra vienetiniai.
Kokios grupės atvyksta? Tai darbuotojai, atvykstantys dirbti į Lietuvoje įsteigtas įmones. Rusijos piliečių, atvykstančių dirbti darbininkiškų profesijų darbus natūraliai atvyksta vis mažiau, nes mūsų darbdaviai tiesiog renkasi kitų pilietybių asmenis.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš Rusijos yra, bet nedaug. Kai prasidėjo karas su Ukraina, kai kurios Rusijos įmonės ieškojo galimybių persikelti į Lietuvą, perkelti savo aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių Lietuvoje labai trūksta. Tada Ekonomikos ir inovacijų ministerija davė tam tikrą palaiminimą, ji filtruodavo, kas gali persikelti, bet po kilusio visuomenės pasipiktinimo, pareikšta, kad rusai nebebus kviečiami.
- Kas nors spėjo persikelti?
Buvo pagausėjimas. Bet jei pažiūrėsime į statistiką, kalbant apie Rusiją, tai nebuvo dideli skaičiai. Pernai naujai atvykusiems buvo išduoti 1625 leidimai gyventi, pakeistų dar panašiai tiek pat, šiais metais išduotų naujų leidimų – 3169. Tas pagausėjimas matosi, bet šalies mastu toks pagausėjimas yra juokingai mažas skaičius.
Palyginimui, Baltarusijos piliečiai pernai gavo 12 tūkst. leidimų, šiemet 20 tūkst.
- Ar kitaip žiūrima į Baltarusijos piliečius? Ir kas bus su tais, kurie čia persikėlė po Lukašenkos rinkimų Baltarusijoje, kiek ilgai jie čia galės likti?
- Leidimai gyventi išduodami ribotam laikotarpiui, dviem ar trims metams, priklausomai nuo pagrindo ir darbo sutarties trukmės. Po to vėl turi keisti leidimą gyventi, vėl atliekamas patikrinimas, ar tu vis dar dirbi.
Jie čia persikėlę turi toliau dirbti kaip ir bet kurie kiti migrantai. Jei dirbi, gali gyventi tiek, kiek tik nori. Migracijos departamentas periodiškai atlieka patikrinimus, ar kartais neišėjai iš darbo, patys darbdaviai privalo apie tai pranešti.
Kalbant apie persikėlusius ministerijos kvietimu, tikrinama, ar jie dirba, ar jie vis dar čia. Jei nustatytume, kad jie nebedirba, panaikintume jiems leidimus gyventi.
Baltarusiams patogu dirbti Lietuvoje, kai buvo ramesni laikai, jie galėdavo ir grįžti į savo šalį.
Jeigu nuosekliai gyveni 5 metus, jei išsilaikai lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, gali tapti nuolatiniu gyventoju. Tai antras žingsnis, po jo jau jau seka pilietybė, norint ją gauti reikia pragyventi bent 10 metų.
- Kiek stebėjau rusiškus „Telegram“ kanalus, kur jie ieško būdų pabėgti į Europą, ten jie daug kalba, kad paprasčiausia gauti ilgalaikę vizą. Koks Lietuvoje procesas norint gauti tokią vizą?
- Lietuva pavasarį iki minimumo apribojo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nuo pavasario vizos šių šalių piliečiams išduodamos tik su Užsienio reikalų ministerijos (URM) tarpininkavimu. O URM tarpininkauja tik nuo režimo bėgančių disidentų atvejais, kurie gali patirti persekiojimą. Aišku, girdėjote, rugsėjo 19 d. buvo jungtinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos sprendimas neišdavinėti Šengeno vizų, o vėliau prisijungė ir Suomija.
Bet Lietuvoje apribojimų nėra, jei rusai, baltarusiai atvyksta per vidaus sieną iš kitų valstybių, pavyzdžiui, gauna Italijos vizą ir čia atkeliauja, jie tada gali prašyti nacionalinės vizos ar leidimo gyventi.
Bet turistinės vizos Lietuvoje neišduodamos, tik nacionalinės vizos arba leidimai gyventi, kai turi rimtą pagrindą čia būti, kažkokį kvietėją: darbdavį, studijuoji, užsiimi verslu arba esi įleidžiamas humanitariniais pagrindais.
- Kaip užtikrinama, kad nebūtų piktnaudžiaujama tais dalykais? Jei būčiau apsukrus, turbūt čia susirasčiau darbą, turbūt yra net siūlančių fiktyvaus įdarbinimo paslaugą.
- Tai sudėtinga, net jei tu susirastum darbdavį, tu tą prašymą dėl darbdavio gali pateikti tik atvykęs į Lietuvą. Kaip tu čia atvyksi? Reikia gauti kažkokią vizą. Atvykimas sudėtingas.
Fiktyviai susirasti darbdavį? Gal ir įmanoma, bet juk darbdavys privalo ir mokesčius mokėti.
- Kiek žinau, fiktyvus įdarbinimas problema Migracijos departamentui ne pirmus metus.
Taip, bet tai kito masto problema. Tam atliekami patikrinimai kartu su Valstybine darbo inspekcija, paprašome Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalbos, kurie vykdo nelegalios migracijos kontrolę, jie tikrina įtartinus darbdavius.
Mes vykdome kontrolę jau po to, iš pradžių įleidžiame, bet tada žiūrime, ar įmonė išties turi tuos darbuotojus, ar jie dirba. Jei įmonės neaiškios, atliekame patikrinimus.
Sukčiavimo problema yra kaip greičio viršijimo, kaip PVM grobstymo, ji visą laiką egzistuoja, mes tą žinome. Taip, gali būti, kad kai kurie apsukrūs rusai tokiais dalykais pasinaudoja. Kita vertus, jei pavyko praeiti tokį sudėtingą mechanizmą, realiai jis jokios grėsmės nekelia ir paaiškėja, kad jis iš tikrųjų dar ir dirba, gal nieko tokio, apsukrus žmogus ir tiek.
- Minėjote, kad filtrai egzistuoja, net praėjus visas procedūras vyksta tikrinimai. Bet pati ilgai dirbate departamente, pamenate tuos skandalus, kai Rusijos mafijozams, įteisintiems vagims išduotos vizos, to paties Anatolijaus Šarijaus prieglobstis. Kas padaryta, kad mafijozams nebūtų išduodami leidimai gyventi. Kur tada buvo suklysta?
- Filtrai yra nuolat pildomi. Dabar dar vienas kuriamas, gal jau galiu ir apie jį kalbėti. Planuojama įduoti dar vieną papildomą įrankį Migracijos departamentui, kad jis galėtų tikrinti ne tik užsienietį, bet ir įmonę, į kurią užsienietis atvyksta.
Kur tos priežastys? Įvairios. Pačioje pradžioje filtrų net nebuvo. Užsieniečių patikrinimai buvo atliekami formaliai. Senais laikais užsieniečių Lietuvoje buvo labai nedaug ir nelabai jie kam buvo įdomūs, nelabai kas jais domėjosi.
Nereikia atmesti ir korupcijos problemos, kuri įvairiose įstaigose buvo. Paprastai tokie žmonės turi pinigų, turi priėjimų, kad gautų reikiamas išvadas. Neatmesčiau, kad tokių dalykų būdavo.
- Migracijos departamentas prieš 10 metų irgi yra turėjęs korupcijos skandalą.
- Tas skandalas buvo dėl terminų, ne dėl leidimų išdavimo, tam, kam neturėjo, bet dėl to, kad prašymai būtų išnagrinėjami greičiau. Neneigiu, kad tai buvo, tai tik buvo kitas kampas. Bet buvo visko, tokių žmonių nuo seno buvo pas mus likę.
Be to, įstatymai buvo labai palankūs atvykti bet kam. Kai pradėjo kilti skandalai, prasidėjo įstatymų peržiūra, visų filtrų uždėjimas.
Bet viena yra įstatymai, dar yra ir mūsų darbas po to. Mes negalime turėti informacijos apie kiekvieną asmenį. Nors Rusija yra padidinto dėmesio valstybė, bet mes, tiek Migracijos departamentas, tiek kitos valstybės įstaigos, negalime turėti apie kiekvieną pilietį informacijos.
Jei žmogus nori mus suklaidinti, turi tam įrankių ir pinigų, gali pasisamdyti konsultantus, jis gali susikurti labai švarią savo biografiją ir atvykti, nesukelti jokių įtarimų. Ir tik jam atvykus į šalį pradedi matyti, kuo jis čia užsiima. Tik tada jį gali atsekti ir tik tada naikini leidimą gyventi.
Tokios grėsmės bus visada, nėra sprendimo, kaip padaryti, kad tokių dalykų nebūtų. Lygiai taip pat negali padaryti, kad nebūtų nužudymu. Eugenika neužsiimsi, nepanaikinsi žudiko geno. Analogiškai ir čia, nėra tokios sistemos, kuri sukurtų nulinę riziką.
- Kiek tai yra Migracijos departamento pajėgumų klausimas? Juk garsiai kalbate, kad trūksta lėšų, trūksta darbuotojų.
Tokiems patikrinimams reikalingi milžiniški resursai. Daug remiamės kitų įstaigų bendradarbiavimu pagal jų kompetencijas, bet kitos įstaigos irgi yra ribotos. Visų ištekliai riboti.
Turime labai daug saugiklių, turime pakankamai griežtą imigracijos sistemą, kas leidžia filtruoti žmones prieš įleidžiant.
- Kaip ji griežta?
Pirmiausia, leidimas gyventi išduodamas tik jei Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba duoda išvadą, kad jie nekelia grėsmės. Kiekvienas užsienietis privalomai patikrinamas.
Mes leidžiame užsieniečiams atvykti tik kai kažkas jį kviečia, išskyrus verslininkus. Mes tikriname tiek užsienietį, tiek kviečiantį asmenį, darbdavį, universitetą, tikriname, ar santuoka nefiktyvi, jei vyras kviečia žmoną.
Krūva visokių reikalavimų, pavyzdžiui, neteistumo pažyma, aišku, galima juoktis, kad jas galima padirbti, bet ne visi gali padirbti.
Po visų skaudžių patirčių esame atidirbę tarpžinybinio konsultavimosi mechanizmus, jei Migracijos departamentui kyla klausimų, konsultuojamės su URM, VRM. Užsieniečiai, jų praeitis, prieš atvykimą yra išnarstomi, kiek tik įmanoma.
- Kiek mačiau, jau platintas VRM pranešimas, kad tvarka bus dar labiau griežtinama. Kodėl yra poreikis dar griežtinti, jei ir taip viskas taip griežta? Ir kaip bus griežtinama?
- Viskas griežtinama reaguojant į situaciją Rusijoje. Tai teroristinė valstybė, agresorius.
- Ne per vėlai reaguojame? Gal jau vasarį reikėjo reaguoti?
- Kovo mėnesį jau buvo sureaguota, kai iki minimumo pristabdytas vizų išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Kitos valstybės iki šiol to nėra padariusios.
Dabar žengiamas antras žingsnis. Minėjau, kad dabar galima atvykti į Lietuvos teritoriją ir laisvai pasiprašyti. Dabar su šituo dirbama, kad net Lietuvos teritorijoje, atvykus per vidaus sieną, net ir tuo atveju būtų totaliai apribota rusų galimybė gauti bet kokį dokumentą Lietuvoje.
- Kalbame apie tai, jei pavyzdžiui rusas gauna turistinę Ispanijos vizą, ten nuskrenda iš Turkijos ir sausumos keliu į Lietuvą. Ir mes norime tokį kelią uždaryti?
- Priverti iki negalėjimo. Kitas dalykas, kuriamas papildomas konsultacijų mechanizmas tikrinti ne tik užsienietį, bet ir jo sąsajas su juridiniais asmenimis, į kuriuos jis vyksta ar kurio akcininku jis yra. Matome, kad finansavimo schemos eina per įmones, įmonių grupes, filialus, kurios atsiunčia veikėjus, nekeliančius grėsmės, bet padedančius įmonėms vykdyti veiklą. Šiuo aspektu bus griežtinamos patikros. Bus kuriamas toks konsultacijų mechanizmas.
Vis dar vyksta diskusijos dėl papildomos informacijos rinkimo iš aplikavusių Rusijos piliečių, kad būtų užduodami papildomi klausimai apie jų praeitį, kurie leis atlikti dar gilesnius asmenų patikrinimus.
- Ar ES mastu vizų išdavimo tvarka rusams sugriežtinta?
- ES mastu ne. Lietuva buvo viena iš tų advokačių, raginančių priimti vienodą politiką, rusams Šengeno vizų neišdavinėti. Deja, to susitarimo pasiekti nepavyko, čia įsipina įvairūs interesai.
Kai kurios valstybės turi savų interesų rusus pasikviesti, jos lengviau išdavinėja vizas.
Bet didesnio iš kitų valstybių pas mus atvykstančių rusų srauto nematome. Taip yra dėl mūsų valstybėje esančios, negaliu sakyti nepakantumo atmosferos, bet galbūt netolerancijos prorusiškiems, proputiniškiems žmonėms atmosferos. Rusai apie tokia atmosferą žino ir dėl to Lietuva nėra tokia patraukli rusams kaip Kipras ar Malta. Dėl to Lietuva ilgus metus nebuvo svajonių šalis rusams.
- Neseniai kilo skandalas dėl dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčio Alberto Kaminsko, kuris susituokęs su Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu vaikų motina. Poros vaikai taip pat turi Lietuvos pilietybes. Kaip vyksta tas procesas?
- Žurnalistų informacija mums yra pagalba, kai jie randa, iškapsto ką nors, ką tada galime tikrinti. Tai bendras reikalas.
Dėl Šoigu meilužės ir jos vyro, Lietuvos piliečio, turinčio dvigubą pilietybę. Jų vaikai yra įgiję Lietuvos pilietybę per tėvą. Dabar tikrinama informacija, ar jis turi teisę išlikti dvigubu Lietuvos ir Rusijos piliečiu. Aišku, jei paaiškės, kad jis neturi teisės būti Lietuvos piliečiu, Migracijos departamentas rengs teikimą VRM, kad iš to asmens būtų atimta Lietuvos pilietybė.
Dėl vaikų, jų pilietybė kyla iš tėvo pilietybės. Oficialiai, DNR netikrinome, kas yra tų vaikų tėvas. Pagal dokumentus, tų vaikų tėvas yra Lietuvos pilietis. Pagal mūsų pilietybės įstatymus, Lietuvos piliečio vaikai yra Lietuvos piliečiai, jie gali išsaugoti dvigubą pilietybę.
- Iš A. Kaminsko jūs nesulaukėte atsakymo?
- Nenorėčiau komentuoti vidaus virtuvės, bet procesas vyksta. Iki balandžio limitas.
- Nėra ydingas procesas, kai gavęs kitos šalies pilietybę pats žmogus turi apie tai pranešti? Nes, panašu, tai irgi atviras kelias piktnaudžiavimui.
- Yra ir kitų būdų, kaip departamentas gauna apie tai informaciją. Pavyzdžiui, kitos valstybės pačios, pagal savo procedūras, praneša. Jei Migracijos departamentas susirenka informaciją iš kitų šaltinių, pilietybės netekimo procedūros atliekamos.
Bet tu negali sekti kiekvieno Lietuvos piliečio, ką jis veikia ir kokias pilietybes gauna. Tai kiekvieno moralinė pareiga, jei tapai kitos valstybės piliečiu, atsiskaityk su senąja valstybe.
Yra asmenų, kurie laikosi tos pareigos. Negali sakyti, kad niekas nepraneša. Bet aišku, piktnaudžiavimų visur yra, ką padarysi.
- Pakalbėkime apie praėjusią neteisėtų migrantų krizę, ar stebite žmones, kurie gavo prieglobstį, kur jie yra dabar?
- Tam nėra laiko. Jie yra gyventojai, jie gavo prieglobstį, jie turi teisę laisvai judėti, todėl jų niekas neprižiūri. Bet įdomumo vardan žiūrėjome, kas nutiko su afganistaniečiais vertėjais, kurie buvo perkelti čia. Nustatėme, kad didžioji dalis jų išvyko iš Lietuvos.
Iš daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų bangos yra 141, kuriems buvo suteiktas prieglobstis. Turbūt didesnė jų dalis jau nebe Lietuvoje.
Kadangi pasirašinėjau sprendimus dėl prieglobsčio, mačiau, kad kai kurie atvirai sakydavo, mano giminės užsienyje, aš noriu pas juos, per Lietuvą važiuoju tik todėl, nes tai paprasčiau.
Reikia turėti omenyje, kad tai labai specifiniai asmenys. Tai organizuotai prikviesti ir patys atvykę.
Kadangi kai kurie jų veidai jau man vaidenasi, tas istorijas skaitau, žinau. Kai jie pasakodavo, jie dažnai sakydavo, nieko man iš jūsų nereikia, leiskite važiuoti toliau. Pavyzdžiui, Lamanše tai yra natūralus procesas, žmonės iš Afrikos bėgo ir bėga. Dėl karų, sausrų, badų. Čia Irako kurdai, žmonės su pinigais. Jiems tiesiog reikia vizos, kad galėtų vykdyti verslą.
Dar yra nuotakos. Nuotolinės vestuvės nepripažįstamos Vokietijoje, todėl vokiečiai neleidžia atvykti, bet nuotakos nori atvykti ir gyventi su vyru. Tokių nuotakų turėjome nemažai šitame sraute.
Tikrų, bėgančių nuo karo ar kitų bėdų, dėl kurių suteikiamas prieglobstis, buvo mažuma.
- Dabar Lietuvoje liko apie 300 migrantų, kiti pabėgo į užsienį. Ar tikitės, kad jie bus grąžinti pagal Dublino reglamentą?
- Kol kas grąžinimų nelabai yra, bet anksčiau ar vėliau tai įvyks, kažką grąžins ir vėl nagrinėsime prieglobsčio prašymus, jei jie bus pateikti.
Procedūros jau yra, Vokietija visą laiką informuoja, derina, praneša, kai turi didelę grupę, kurią nori grąžinti. Derina su pasieniečiais, kad nebūtų per didelis krūvis, kad grąžintų tinkamais kiekiais. Tik kol kas negrąžina, bet koordinacija vyksta. Ir kad vokiečiai ruošiasi tą daryti, mes tą žinome. Kažkokią dalį sugaudytų šitos bangos neteisėtų migrantų mums grąžins.
- Iš kur žinote, kad ruošiasi?
- Dublino procedūra labai formalizuota, vyksta susirašinėjimai. Pati procedūrą greita, vokiečiai mūsų užklausia, ar mes prisiimame atsakomybę, ar tai mūsiškis. Tada prasideda logistika, derinimas, grąžinimas. Šitas derinimas, grąžinimas užtrunka kelis mėnesius, gali ir pusmetį. Jei tas žmogus Vokietijoje pasislepia, tai gali ir metus užtrukti, ir ilgiau.
- Norėčiau paklausti, kaip matote migracijos ateitį? Niekas nesiginčija, kad dėl klimato kaitos ir kitų problemų prie Europos vartų ateityje bus tūkstančiai, o gal net milijonai žmonių. Ką tada reiks daryti?
- Matau vienintelį sprendimą. Reikia daryti tai, kad tiems žmonėms nereiktų bėgti iš savo šalies.
Europa nėra guminė. Pasaulyje 8 mlrd. gyventojų. Visada klausiame, kiek migrantų galime priimti? Kažkiek galime. Bet prieglobsčio prašytojai labai daug kainuoja. Yra tiesiog išlaikymo kaštai, dar – visi integraciniai kaštai. Niekas net nesuskaičiuoja, kokie jie dideli ir ilgalaikiai. Tą apmoka mūsų visuomenės.
Visada yra balanso klausimas,:jei norime gerai gyventi, išlaikydami aukštą gyvenimo lygį, kiek galime dalintis su migrantais, kuriems reikia pagalbos? Jei balansas pažeidžiamas, mes priimame daugiau migrantų, mūsų bendra gyvenimo kokybė pradeda mažėti.
Yra tam tikra riba. Jei ją pasieksime, prasidės neramumai, pilietiniai maištai, nes žmonės tiesiog neapsikęs chaoso. Todėl migracija turi būti reguliuojama, kad to neįvyktų. Kad atvykstantys migrantai nesugriautų visuomenės, nepažeistų balanso.
Ką daryti? Neišvengiamai kažkuriuo metu reikės griežtinti imigracijos politiką. Jau dabar Europoje Sąjungoje kalbama, kad tą reikia daryti, bet procesai stringa ir sunkiai juda į priekį. Bet kalbama, kad reikia peržiūrėti prieglobsčio procedūras, nes jos kurtos anksčiau, kai realijos buvo kitokios. Neabejoju, kad bus einama griežtinimo keliu.
Grįšiu prie to, kad dėmesys turi būti kreipiamas ten iš kur žmonės bėga. Kodėl jie bėga? Jei bėga nuo sausrų, reikia investuoti į irigacines sistemas toje valstybėje, kad žmonės nebėgtų. Europoje fiziškai nėra tiek daug vietos. Mes visos Afrikos į Europą nepriimsime.
- Kokios dabar pagrindinės aktualijos Migracijos departamente?
- Dvi aktualijos. Ukrainiečiai ir artėjanti žiema. Jų srautas dabar nuslūgęs, bet mes pasiruošę, jei žiemą nebus atkurtas šildymas, elektra, jei žmonės neras darbo, gali būti nauja ukrainiečių į Lietuvą banga. Mes privalome užtikrinti pirminę registraciją, nes nuo to prasideda visų paslaugų teikimas, todėl svarbu tą padaryti efektyviai. Dabar per dieną sulaukiame iki 80. Pavasarį, kovą, pikas buvo virš 2000. Gal tokio didelio piko nebebus, bet vis tiek gali išaugti.
Nuo kitų metų startuoja verslui svarbios užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, pagal kurias nuo kitų metų sausio 1 dienos išdavinėsime leidimus gyventi užsienyje. Užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, galės ateiti į išorės paslaugų teikėją, pateikti prašymą dėl leidimo gyventi ir tik tada atkeliauti čia. Iki tol tokios galimybės nebuvo. Jie turėdavo iš pradžių gauti vizą, atkeliauti į Lietuvą ir tik tada priduoti dokumentus, kad gautų leidimą gyventi.
- Ačiū jums labai už pokalbį.
