aA
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas turi naują sumanymą. Jo planuose – miestų gyventojų skaičiaus tankinimas. Ministro įsakymo juodraštyje galima surasti, kad į kvadratinį kilometrą siūloma sutalpinti 60 tūkst. gyventojų. Tačiau tokią idėją kritiškai vertina tiek ekspertai, tiek Vilniaus miesto savivaldybė. Anot jų, tai tik pablogintų miestiečių gyvenimo kokybę.
S. Gentvilas
S. Gentvilas
© DELFI montažas

Ministras siūlo intensyvinti plėtrą

Aplinkos ministro S. Gentvilo įsitikinimu, Lietuvos miestai turi keistis. Todėl, anot jo, reikia galvoti apie plėtros intensyvumą.

„Mums reikia kalbėti apie tai, kaip mes galime gyventi kompaktiškai ir pakelti gyventojų gerovę, ir kokybę miestuose. Šiandien turime miestus, kuriuos reikia pergalvoti ir dažnai perstatyti. Kai kada funkcijos, kurios yra išskaidytos mūsų Lietuvos miestuose, miegamuosiuose kvartaluose – kažkur miegam, kažkur ilsimės, kažkur apsiperkame, yra senasis paveldas, kuris nėra labai geras.

Šiandieniniai miestai turi būti, kad tame pačiame pastate būtų visos paslaugos, pusės kilometro atstumu turi būti visos gyvenimui reikalingos paslaugos, kad tau nereikėtų įsigyti automobilio, kad vaikas galėtų saugiai nuvažiuoti iki darželio ar mokyklos ir tu nedirbtumei taksistu. Todėl iš esmės peržiūrėjome teritorijų planavimo taisykles, šiek tiek – miestų kompaktiškumo taisykles, tai apie tai kalba“, – „LNK Žinioms“ teigė ministras.

Dabar, anot jo, funkcijų suskirstymas miestuose yra griežtas, o ši tvarka esą turi keistis.

„Mums reikia daugiau funkcijų toje pačioje teritorijoje, ir jeigu gyventojams mes norime pasiūlyti Vakarų Europos standartą, turime pergalvoti plėtros intensyvumą“, – „LNK Žinioms“ teigė S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas
Simonas Gentvilas
© DELFI / Andrius Ufartas


Šiuo metu sostinėje viename kvadratiniame kilometre gyvena apie 1,5 tūkst. žmonių. Taigi, kaip atrodytų sostinė, jei jos centre būtų sutalpinta 60 tūkst. gyventojų? Ar nenutiktų taip, kad miestų gyventojai taptų apsupti didžiulių dangoraižių?

„Tokie tankumai yra pasauliniuose megapoliuose. Mes turėtume būti apsupti didžiulių dangoraižių ir jie visi turėtų būti gyvenami“, – „LNK Žinioms“ kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.

Jis iniciatyvą dėl gyventojų skaičiaus miesto centre didinimo vertino skeptiškai – esą ministerija „pirma parašo skaičių, po to paskaičiuoja“. Panašių „kurioziškų“ situacijų, pasak jo, buvę ne viena.

„Pavyzdžiui, pagal ministerijos nustatytas metodikas, Lazdynai nebuvo kompaktiškas rajonas“, – teigė M. Pakalnis. Bet, jo vertinimu, matant, kokio aukščio stovi pastatai, kokie atstumai tarp jų, galima sakyti, kad tai – kompaktiškas rajonas.

„Bet nustatomi kažkokie nepamatuoti rodikliai šiek tiek vertinant pieno riebumą, matyt, kurie po to iškreipia visą statistiką ir yra sunkiai palyginami“, – komentavo M. Pakalnis.

Mindaugas Pakalnis
Mindaugas Pakalnis
© DELFI / Karolina Pansevič


Jo įsitikinimu, Lietuvoje nėra tokio miesto, miesto rajono, kuriame būtų įmanoma pasiekti tokį gyventojų tankumą, kurį mini Aplinkos ministerija.

Didėtų gyventojų tankis

Delfi susipažino su aplinkos ministro įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ pakeitimo lyginamuoju variantu.

Taigi, pažvelgus į ministro įsakymo juodraštį matyti, kad iš tiesų norima miestuose tankinti gyventojų skaičių.

Ministras nusprendė pripažinti netekusiu galios iki šiol galiojusio įsakymo 18 punktą: „18. Rekomenduojamas vystomo gyvenamojo kvartalo ar rajono gyventojų tankis (nurodytoje teritorijoje gyvenančių žmonių skaičiaus santykis su tos teritorijos plotu): 18.1. minimalus – 30 gyventojų/ha; 18.2. maksimalus didmiesčiuose – 150 gyventojų/ha; 18.3. maksimalus vidutiniuose miestuose – 100 gyventojų/ha; 18.4. maksimalus mažuose miestuose – 50 gyventojų/ha.“

Miestiečiams – nauja valdžios staigmena: teks pratintis prie kuklesnio gyvenimo
© DELFI / Karolina Pansevič


Įsigaliojus ministro įsakymui viskas atrodytų taip. Juodraštyje rašoma, kad gyvenamosios teritorijos optimalus gyventojų tankis – 30 gyventojų/ha.

„Gyvenamosios paskirties pastatams skirtoje gyvenamosios teritorijos dalyje didžiausias gyventojų tankis:

42.1. 45 gyventojai/ha (sodybinio užstatymo žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos);

42.2. 400 gyventojų/ha (žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštų skaičius – 4 aukštai);

42.3. 600 gyventojų/ha miestų centruose (žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštų skaičius – 5 aukštai ir dagiau)“, - rašoma ministro įsakyme.

Ministro siūlymą vadina nelogišku

Vilniaus miesto tarybos visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, architektas, urbanistas dr. Gintautas Tiškus Delfi teigė ministerijos planuojamus pokyčius vertinantis skeptiškai.

Anot jo, Lietuvoje ministerijos užsibrėžtus normatyvus pasiekti nerealu, nebent tik atskiruose sklypuose.

„Atvirai pasakius, vertinu nelabai gerai. Bet koks teritorijų planavimo normatyvų pakeitimas yra labai atsakingas darbas. Tam, kad kažkas būtų keičiama, turi būti argumentai. Jeigu pažiūrėtume į teritorijų planavimo normas, kurios yra keičiamos, į tą redakciją, kuri dar nepakeista, minimalus gyventojų skaičius hektare yra 30. Maksimalus skaičius didmiesčiams – 150 hektare. Maksimalus vidutiniuose miestuose – 100 hektare. Maksimalus mažuose miestuose – 50 hektare. Siūlomas pakeitimas yra nelogiškas.

41 dalyje jie rašo, kad optimalus gyventojų tankis – 30 hektare. Tačiau po to tie skaičiai prasilenkia su logika. 45 gyventojai hektare sodybinio užstatymo žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. 400 gyventojų hektare daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, kurių pastatų aukštis yra 4 aukštai. 600 gyventojų hektare miesto centre. Tai yra žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, kai pastatų vidutinis aukštis yra 5.

Ką reiškia 600 gyventojų hektare? Į kvadratinį kilometrą būtų sutalpinta 60 tūkst. gyventojų. Tai iš tikrųjų yra neadekvatus skaičius. Jeigu pažiūrėtume į Vilniaus miesto Bendrąjį planą, mes dabar matytume apie 17 gyventojų. 33,8 proc. Vilniaus yra miško teritorijos, todėl to tankio nėra“, - dėstė architektas.

Gintautas Tiškus
Gintautas Tiškus
© Žurnalas "Statyba ir architektūra"


Ir galiausiai jis pasiūlė palyginti, kaip įsigaliojus ministro įsakymui pasikeistų Vilniaus Žirmūnų mikrorajonas.

„Palyginkime. Koks yra Žirmūnų tankis kvadratiniame kilometre? 5455. Tai ar Žirmūnai yra labai ekstensyviai užstatyta teritorija? Na, mano manymu, ne. Ten gyvenamųjų namų aukštų skaičius – 5 ir daugiau. Įsivaizduokime Žirmūnus, kai į kvadratinį kilometrą turėtų tilpti 60 tūkst. gyventojų. Čia yra centrinė miesto dalis. Apie ją mes kalbam. Atskirame sklype didelis pastatas galėtų turėti 600 gyventojų. Kas yra 1 ha? Tai yra šimtas ant šimto. Tai yra visai nedidukas sklypas. Turėtų būti vadovaujamasi logika siūlant tokius skaičius“, - teigė G. Tiškus.

Taip pat jis siūlė žvilgtelėti savo plotu ir gyventojų skaičiumi į Vilnių panašius Europos miestus.

Architektas su Delfi pasidalino savo surinktais duomenimis: „Palyginimui: 426 kv. km Oslas – 696 088 gyv./1632 kv. km; 447 kv. km Geteborgas – 579 281 gyv./1294 kv. km; 398 kv. km Malaga – 578 460 gyv./1453 kv. km; 328 kv. km Drezdenas – 559 802 gyv./1693 kv. km; 367 kv. km Šefildas – 584 028 gyv./159 kv. km; 557 kv. km Lidsas – 551 221 gyv./1448 kv. km; 641 kv. km Zagrebas – 802 338 gyv./1252 kv. km.“

G. Tiškaus vertinimu, tokiam gyventojų tankinimui, kokį siūlo Aplinkos ministerija, nėra jokio reikalo. O idėją pametėjusiai Aplinkos ministerijai architektas negaili kritikos.

„Tokio tankumo Europoje nėra. Tokių dalykų negali būti ir tam nėra reikalo. Visą šią Aplinkos ministerijos veiklą reikėtų vertinti kompleksiškai. Želdynų normos mažinimas, automobilių parkavimo aikštelių iki gyvenamųjų namų normų dvigubas mažinimas. Dabar projektas dėl gyventojų tankio didinimo. Tikriausiai tai rodo, kad kažkas yra ne taip. Akivaizdu, kad ministerijoje su profesine kompetencija yra nelabai gerai. Normatyvų pakeitimai atsilieps labai greitai visiems miestams. Tai yra ypatingai atsakingas dalykas. O tekstą to įsakymo parengė žmonės, kurie nelabai susigaudo, ką jie daro. Toks valstybės valdymas yra nonsensas. Poįstatyminius teisės aktus tvirtina ministras, bet tas požiūris turi būti atsakingas. Jeigu ministro įsakymas yra nepasvertas ir neapgalvotas, jis viską sujaukia. Nuo to priklauso mūsų aplinkos kokybė. Anksčiau normatyvus Lietuvoje rengdavo institutai. Dabar keli žmonės sėdi Aplinkos ministerijoje ir svajoja apie 60 tūkst. gyventojų kvadratiniame kilometre“, - teigė G. Tiškus.

Įgyvendinant ministro idėją Vilnius taptų panašus į Šanchajų

Delfi susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe ir paprašė įvertinti ministro S. Gentvilo siūlomus pokyčius.

Vyriausiasis miesto architektas M. Pakalnis teigė dėl šių pakeitimų turintis esminių pastabų.

Kaip savivaldybė vertina pasiūlymą miesto centre į kvadratinį kilometrą sutalpinti 60 tūkst. gyventojų? Ar šis pasiūlymas gali būti realus? Tokius klausimus uždavėme savivaldybei.

M. Pakalnis teigė, kad, pavyzdžiui, Šanchajuje iš tiesų yra 60 tūkst. gyventojų kvadratiniame kilometre. Tačiau ir tai – tik urbanistinės struktūros branduoliuose. Todėl, M. Pakalnio vertinimu, tai nėra tas kelias, kuriuo turėtų eiti Lietuvos miestai.

Šanchajus
Šanchajus
© Scanpix nuotr.


„Šiose normose įrašyto skaičiaus negalima vertinti kaip pasiūlymo visoje miesto teritorijoje pasiekti tokį gyventojų tankį. Manome, kad neteisingai interpretuojama plačiai urbanistikoje naudojamo statistinio rodiklio skaičiavimo metodika. Apie tai informavome ministeriją. Gyventojų tankis naudojamas vertinant urbanistinės struktūros efektyvumo, infrastruktūros poreikio, gyvenimo būdo ir gyvenimo kokybės koreliaciją. Pasaulinėje praktikoje jis skaičiuojamas visam miestui ar jo kompaktiškai užstatytos teritorijos daliai, taip pat miesto rajonui, kartais vieningos tipologijos kvartalų grupei. Jis nustatomas vertinant ne tik gyvenamųjų namų sklypus, bet ir nagrinėjamoje teritorijoje esančią susisiekimo, socialinę infrastruktūrą, želdynus, paslaugų centrus, biurus, kitas darbo vietas.

Analogas galėtų būti aprašytas Šanchajaus (Shanghai) pavyzdys, kuriame ieškoma koreliacijos tarp miesto tankumo ir urbanistinės struktūros gyvybingumo. Pagal šį tyrimą, 60 000 gyventojų kvadratiniame kilometre tankis Šanchajuje pasiekiamas tik jo urbanistinės struktūros branduoliuose“, - teigė M. Pakalnis.

Anot jo, Lietuvos miestams nerealu pasiekti ministro įvardytus normatyvus.

„Lietuvos miestų sąlygomis normose nurodytą skaičių galima pasiekti tik tankiai užstatytoje miesto dalyje, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo sklype, kai nedideliame žemės plote gyvena daug žmonių. Tai neturi prasmės, nes užstatymo galimybės konkrečiame sklype apibrėžtos ir reglamentuotos ne gyventojų tankiu, bet užstatymo intensyvumo, tankio, aukštingumo rodikliais. Kaip jau minėta, gyventojų tankis urbanistikos praktikoje vertinamas ne sklype, bet galinčioje savarankiškai funkcionuoti miesto dalyje ar visame mieste, taip pat įskaičiuojant ir miesto infrastruktūrai, ir paslaugoms, ir darbo vietoms reikalingas teritorijas. Dėl to nerealu, kad mieste atsiras tokio gyventojų tankumo miesto dalis“, - aiškino M. Pakalnis.

Gyventojų tankumas
Gyventojų tankumas
© Organizacijos nuotr.


Ministro idėjos Vilniuje įgyvendinti nepavyks

Taip pat jo paklausėme, kaip pasikeistų sostinė, jei šis pasiūlymas būtų pradėtas įgyvendinti. Kokie esminiai pokyčiai tuomet lauktų vilniečių?

M. Pakalnis pateikė štai tokį atsakymą: „Gyventojų tankis viename hektare nėra ir negali būti reglamentuojantis rodiklis, kurį būtų galima „įgyvendinti“. Jis naudotinas statistikoje, taip pat ir lyginant atskirų miesto dalių urbanistines struktūras. Normų projekte jis apibrėžtas neteisingai. Deja, kaip ir kai kurie kiti mūsų teisinėje bazėje naudojami rodikliai. Mūsų žiniomis, jie nepatikrinti realybėje ar palyginti su analogiškų urbanistikos teorijoje naudojamų rodiklių apibrėžimais. Patikrinus, dažnai gaunami absurdiški rezultatai, kurie negali būti panaudoti. Miesto augimo galimybės teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos užstatymo intensyvumo, aukštingumo, tankio reglamentais. Šie reglamentai nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose – bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose. Vilniaus miesto teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti miesto savitumo išsaugojimą bei kokybiškų gyvenimo sąlygų mieste sukūrimą įgalinantys reglamentai, kurie neleis pasiekti tokio gyventojų tankumo net ir atskirose miesto dalyse.“

Aplinkos ministerija
Aplinkos ministerija
© DELFI / Domantas Pipas


M. Pakalnio teigimu, Vilniaus dabartinis gyventojų tankio rodiklis yra apie 1400 gyventojų viename kvadratiniame kilometre, t. y. 14 gyventojų hektare. Miškai sudaro apie 1/3 miesto teritorijos.

„Ne visa miesto teritorija urbanizuota. Dėl to faktiškai užstatytoje miesto teritorijoje šis tankis didesnis. Tankiau užstatytose miesto dalyse šis rodiklis siekia 120-150 gyventojų hektare. Konkrečiuose sklypuose šio rodiklio nevertiname ir nenaudojame, nes jis tokiu atveju neturi prasmės“, - nurodė Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas.

Galiausiai M. Pakalnis reziumavo, kad ministro idėjos įgyvendinti Lietuvos miestuose nepavyktų.
„Normose įvardinto gyventojų tankio rodiklio – 600 gyventojų viename hektare – visame Vilniuje realiai nebus įmanoma pasiekti“, - teigė M. Pakalnis.

Aplinkos viceministrė: šis teisės aktas netankina miestiečių skaičiaus

Tuo metu aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė teigė, kad ministro įsakymu nustatomi normatyvai yra tik orientacinio pobūdžio ir galutinį sprendimą esą priimtų pačios savivaldybės.

„Rengiant Aplinkos ministro įsakymu tvirtinamų Teritorijų planavimo normų pakeitimo projektą, buvo pasiūlyta jį papildyti teritorijų struktūrai skirtomis nuostatomis (VIII skyriumi). Pačiu šiuo ministro įsakymu nėra nustatomi gyventojų skaičiaus ar kiti privalomi rodikliai – jame, apibendrinus teritorijų planavimo praktiką, nurodomi orientaciniai parametrai, kurie padeda suformuoti efektyvias ir gyvybingas urbanistines struktūras. Šie parametrai gali ir turi būti modifikuojami, rengiant teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgiant į specifines konkrečios planuojamos teritorijos savybes.

Taigi, galutinius, privalomais tampančius konkrečių teritorijų vystymo rodiklius nustato ne ministras, o savivaldybės, tvirtindamos miestų bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus.
Kalbant apie miestų tankinimą ir gyventojų skaičių, Teritorijų planavimo normų pakeitimo projekte buvo pasiūlytas gyvenamosios teritorijos optimalus ir didžiausias gyventojų tankis, kurio savivaldybės, planuodamos savo teritorijas, neturėtų viršyti. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausi rodikliai buvo nurodyti „gyvenamosioms“, t.y. gyvenamaisiais namais užstatytoms teritorijoms, bet ne bendrai viso miesto, rajono ar kvartalo teritorijoms (tai sukėlė tam tikrų neaiškumų ir skirtingų vertinimų nagrinėjant projektą). Projekto derinimo metu gavus pastabų jos šiuo metu yra analizuojamos, siekiant apibrėžti geriausiai visuomenės interesus atitinkančias nuostatas“, - teigė viceministrė.

Perkūnkiemis
Perkūnkiemis
© DELFI / Karolina Pansevič


Ji teigė nesutinkanti su vertinimu, kad Aplinkos ministerija nutarė miestuose tankinti gyventojų skaičių. D. Veličkaitės-Matusevičės vertinimu, sprendimus galės priimti pačios savivaldybės.

„Aiškiau reglamentuoti (papildyti) teritorijų planavimo kiekybinius ir kokybinius reikalavimus ir jų rodiklius įpareigojo pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas, o nustatant projekte pasiūlytus optimalius ir didžiausius gyventojų skaičiaus rodiklius, buvo orientuojamasi į nuosekliai vystomą kompaktiško miesto kryptį, leidžiančią tvariai vystyti teritorijas, taupyti infrastruktūrai reikalingus išteklius, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, kartu užtikrinant žmonių gyvenimo kokybę. Derinimui pateiktu teisės akto projektu siekiama įvesti daugiau aiškumo teritorijų planavime, tačiau pats šis teisės aktas netankina miestiečių skaičiaus – konkretūs teritorijų vystymo rodikliai, kurie vėliau taps pagrindu projektuojant statinius, infrastruktūros objektus, želdynus ir kitus aplinkos elementus, bus nustatomi savivaldybių rengiamuose bendruosiuose planuose, dalyvaujant visuomenei, specialistams, atsakingoms institucijoms, įvertinus planuojamos teritorijos savybes ir gyventojų poreikius. Kaip minėta, išnagrinėjus pateiktas pastabas, projekte pasiūlyti optimalūs ir didžiausi rodikliai bus dar kartą įvertinti ir, jei reikalinga, pakoreguoti iki priimant šį teisės aktą“, - nurodė viceministrė.

Ji nenurodė, kada ministras pasirašys daug kritikos sulaukusį įsakymą. „Šiuo metu teisės akto projektas yra peržiūrimas pagal gautas pastabas, dar bus ne kartą diskutuojamas“, - dėstė viceministrė.

Delfi paklausė, ar dėl ministro įsakymo Aplinkos misterijos atstovai ir pats ministras yra bendravęs su NT verslo interesų grupėmis ir šios srities lobistais? Jei taip, kada ir kokiu formatu vyko pokalbiai? Kokius pasiūlymus teikė suinteresuoti NT verslo atstovai?

D. Veličkaitė-Matusevičė pateikė štai tokį atsakymą: „Įsakymo projekte numatyti optimalūs ir galimi didžiausi gyventojų skaičiaus rodikliai buvo aptarinėjami darbinėje diskusijoje su praktikuojančiais urbanistais, 2022-06-29 projektas buvo išsiųstas derinimui Lietuvos architektų rūmams, Projektavimo įmonių asociacijai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, 2022-07-01 projektas buvo aptartas Aplinkos ministerijos socialinių partnerių penktadienio renginyje, į kurį buvo pakviestos vystytojų, projektuotojų, ekspertų, bendruomenių ir kitos asociacijos, aukštosios mokyklos, valstybės ir savivaldybių institucijos, kiti ministerijos socialiniai partneriai (pakvietimai išsiųsti daugiau nei 150 adresų, užsiregistravo ir dalyvavo virš 70 dalyvių). Pastabų dėl minimų rodiklių nebuvo gauta, tačiau įvertinus viešai išsakytas pastabas, siekiant ateityje išvengti bet kokių neaiškumų ir skirtingų šio teisės aktų vertinimų, projekto nuostatos yra pakartotinai peržiūrimos, ir bus dar ne kartą diskutuojamos.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(132 žmonės įvertino)
1.4924

Top naujienos

Streikas suveikė neprasidėjęs: už tai, kad Vilniaus gatvėse nekiltų chaosas – milijonai iš biudžeto

Trečiadienį Vilniaus miesto tarybos posėdyje pritarta „Vilniaus viešojo transporto“ įkainių...

Naujausia apklausa nustebino ekspertus: lietuvių, kurie karą Ukrainoje mato kitaip, daugiau, nei atrodė (47)

13 iš 100 apklaustų lietuvių mano, kad Rusija nekalta dėl karo Ukrainoje, o parama šiai šaliai...

Karas Ukrainoje. Ukraina skelbia apie Luhansko srities deokupaciją, Rusijos planuose – „keršto smūgis“ Rusija pati išsidavė: parodė tikrąją situaciją fronte (5)

Ukrainos pajėgos dar labiau veržiasi link Rusijos okupuoto Chersono miesto, antradienį...

Karo ekspertai: rusai, praradę iniciatyvą, labai greitai tepa slides (3)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertų teigimu,...

Dundulis: energetikams siūlau patiems pasigaminti dešrą ir duoną, pasistatyti parduotuves (4)

„Neseniai turėjome kraštutinumą, kai turėjome daug pinigų, bet trūko butų, automobilių,...

Leidykla „Kitos knygos“

Nuo pūslelinės iki lėtinių ligų – kokių problemų mums sukelia ilgalaikis stresas?

Kad suprastume streso poveikį imuninei sistemai, turime grįžti milijonus metų į praeitį, į...

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkijos reikalavimas yra svarbių pokyčių ženklas (9)

Europos viduje gimsta rimtas ginčas – Lenkija įteikė Vokietijai notą. Ja reikalaujama, kad...

Žalimas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl Rusijos KT teisėjų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo ( KT )...

Gediminas Kirkilas. Feodalinės politikų pilys (1)

Kuo aukštesnė tarptautinė įtampa dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, kuo daugiau spręstinų...