Seime vykstant tyrimui dėl politikų ir verslo ryšių, iš politikų pasipylė siūlymų dėl žiniasklaidos veiklos reglamentavimo.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Be Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio-žaliojo“ Vytauto Bako išsakytų pamąstymų apie tai, kad galėtų būti stabdomos „MG Baltic“ koncerno valdomų žiniasklaidos priemonių licencijos, atsirado ir naujų iniciatyvų.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis antradienį įregistravo siūlymą keisti Visuomenės informavimo įstatymą numatant, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat su jais susiję asmenys negalėtų valdyti daugiau nei 5 procentus visuomenės informavimo priemonių rinkos.

O Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Andrius Kupčinskas parengė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų pataisas, kurios draustų politinę reklamą, kuri apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, rašė ELTA.

Žiniasklaidos ekspertai tokius siūlymus vadino skubotais, nors pripažino, kad problemų šiame sektoriuje yra. Viena jų – savireguliacijos stoka.

Mato problemų su rinkos koncentracija


Deividas Jastramskis
Deividas Jastramskis
© DELFI / Andrius Ufartas

Vilniaus universiteto Skaitmeninių medijų laboratorijos docentas dr. Deimantas Jastramskis P. Gražulio siūlymą dėl rinkos ribojimų vadino nepagrįstu. Jis priminė, kad dabar yra taikoma 40 proc. rinkos koncentracijos riba vienai organizacijai (70 proc. – kelioms organizacijoms).

Ekspertas neneigė, kad dėl rinkos koncentracijos yra problemų, kadangi nėra numatyta atskirų žiniasklaidos sektorių tarprūšinės koncentracijos ribojimų.

„Lietuva su tuo daugelį metų nieko nedarė, ir dėl to atsirado problemų“, – sakė D. Jastramskis.

Pasak jo, lyginant su Latvija ir Estija, Lietuvoje tik interneto rinka yra vidutiniškai koncentruota, o kitose rinkose – radijo, televizijos, dienraščių – peržengiama Europos Komisijos reikalavimuose nustatyta maksimali leistina riba.

„Problema yra, bet tik ne tokiais gražuliškais metodais ją reikia spręsti“, – sakė D. Jastramskio.

Negalima finansuoti politinės reklamos

Komentuodamas A. Kupčinsko pasiūlymą, ekspertas pažymėjo, kad jau dabar negalima iš valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų finansuoti politinės reklamos.

„Jie gali tik viešinimo paslaugoms leisti tas lėšas, tai nėra tas pats dalykas. Aš nesu matęs tos pataisos, kiek ji atitinka dabartinius teisės aktus, bet šiaip politinė reklama pas mus ir taip palyginti nemažai apribota“, – sakė D. Jastramskis.

Pasak eksperto, paslėpta reklama yra didžiulė problema daugeliui demokratinių šalių. Šis reiškinys yra susijęs su visuomenės korupcijos indeksu, noru primesti politinę valią kitiems.

„Tai yra tikrai labai sudėtingas klausimas – interesų, finansų deklaravimas, tokių dalykų viešinimas padeda. Svarbus yra ir auditorijos raštingumas, kiek ji gali atpažinti paslėptą reklamą. Įvairūs tyrimai rodo, kad jis yra menkas“, – sakė D. Jastramskis.

Ekspertas kritiškai įvertino politikų norą savarankiškai įvesti priemones, susijusias su žiniasklaidos reguliavimu.

„Vieni iš neišmanymo tai daro, kiti iš negerų ketinimų. Tie klausimai turėtų būti sprendžiami ne pavienėmis iniciatyvomis, bet per visuomenės informavimo politikos formavimo mechanizmą – Kultūros ministeriją, yra ekspertai, kuriuos galima pasitelkti. Bet kuris pasiūlymas turi būti paremtas kažkokiais argumentais ir analitine medžiaga, nagrinėjamas Europos Sąjungos kontekste“, – sakė D. Jastramskis.

Pasigenda veikiančios savireguliacijos

Pasak eksperto, Lietuvos žiniasklaidoje yra labai nedaug savireguliacijos, tačiau egzistuoja labai didelė – didesnė Latvijoje ir Estijoje „iš viršaus primesta „priežiūros ir reguliavimo sistema“.

„Mes turime tokias institucijas, kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Visuomenės informavimo etikos komisija. Latvijoje ir Estijoje yra kitokia situacija, bet žiniasklaidos laisvės situacija Estijoje yra žymiai geresnė. Tai rodo, kad sistema, kuri primesta iš viršaus, neatlieka tos funkcijos, kam ji yra skirta“, – sakė D. Jastramskis.

Pasak eksperto, savireguliacija reiškia, kad pati žiniasklaida nori reguliuotis iki teismų sprendimų, ir pati savo problemas tvarkytis.

„Yra kelios organizacijos, kurios turi savo etikos kodeksą. Kitas klausimas – kiek jie jo laikosi. Lietuvoje yra labai nedaug savireguliacijos. Visa kita yra priežiūros, reguliavimo institucijos“, – sakė D. Jastramskis.

Pasiūlymus vadino skubotais


Aistė Žilinskienė
Aistė Žilinskienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė P. Gražulio siūlymą dėl rinkos reguliavimo pavadino skubotu.

„Konkurencijos taryba sprendžia dėl konkurencijos koncentracijos. Yra bendrosios nuostatos, kad niekur negali įsigalėti monopolis“, – paaiškino A. Žilinskienė.

P. Gražulis savo siūlyme numato į 5 proc. koncentracijos ribą. Asociacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad pagal dabartinį reglamentavimą net vienos žiniasklaidos priemonės akcininkai, kurie turi mažesnį kiekį negu 10 proc., neturi prievolės deklaruotis viešame registre.

„Tai rodo, kad tai yra labai nedidelė dalis, kuri negali jokio poveikio nei priemonei, nei jos veikimui“, – sakė A. Žilinskienė.

Jos nuomone, šiuo metu rinkos reguliavimo priemonių šioje srityje pakanka.

Nemato kitos problemos

Pasak jos, svarbiau būtų paskaičiuoti, kiek politikų regionuose turi žiniasklaidos priemonių, ir padiskutuoti, ar nevertėtų nustatyti, kad politikai negalėtų būti žiniasklaidos priemonių savininkai.

„Šiuo metu tik politinės partijos negali būti žiniasklaidos priemonių savininkės, bet politikas, kaip fizinis asmuo, gali. Kada rajono meras arba tarybos narys yra radijo stoties arba laikraščio, arba regioninės televizijos savininkas, tai irgi kelia klausimų“, – sakė A. Žilinskienė.

Siūlo tartis prieš siūlant

Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė skubota vadino ir A. Kupčinsko siūlymą drausti politinę reklamą, kuri finansuojama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Pasak jos, ir dabar tam pinigų leisti negalima.

„Abi pataisos yra skubotos. Jeigu politikai norėtų įstatyminių pokyčių, tai pirmiausiai turėtų su rinkos atstovais susėsti ir padiskutuoti. Nes jeigu pagal įsivaizdavimą pradėsime priiminėti teisės aktus, tai čia jau gali būti daug prieštaros su esančia situacija“, – sakė A. Žilinskienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (44)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (5)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (4)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (29)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Minią sujaudino „The Prodigy“ narių poelgis pasirodymo metu (1)

Ko gero labiausiai lauktas pasirodymas „ Positivus “ festivalyje pateisino visus lūkesčius. „...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (294)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (145)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (13)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (71)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...