aA
Nors Lietuvoje tos pačios lyties asmenys įstatymiškai negali tapti nei partneriais, nei sutuoktiniais, o tai reiškia, kad negali pasirinkti ir vienas kito pavardės, dvi homoseksualios lietuvės sugalvojo, kaip šią sistemą apeiti. Jos savo istorija pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir sulaukė gausaus internautų palaikymo.
Lesbiečių pora
© Shutterstock

Aurelija Paunksnė Ignotė savo ir antrosios pusės istoriją pavadino „Kaip įsitaisyti nelegalią žmoną“ ir juokavo, kad Lietuvoje tai padaryti nesudėtinga, esą tam reikia tik būti Lietuvoje, būti moterimi ir norėti turėti žmoną.

Aurelija savo istorija sutiko pasidalinti ir su DELFI skaitytojais, įrašo kalba netaisyta.

Pavargo šeima būti tik galvoje

„Sėdėjome kažkada su D prie vakarienės stalo ir džiaugėmės, kaip smagu galvoje būti šeima, kad ir nelabai glostoma Respublikos įstatymų, ir tada aš susinervinau. Tas nėra sudėtinga, susinervinu aš dažnai ir visokiomis progomis, bet tąsyk susinervinau kaip reta – nes pirmą kartą labai aiškiai suvokiau, kad noriu ar ne, stengsiuos ar ne, versiuos per galvą ar per užpakalį, net jei susituoksiu užsienio šalyje, Dovilės pavardės aš negausiu.

Galima ten kažką skrebenti bandant rasti bendrų giminių, thanks, but no thanks, giminės per kraujo ryšį būti mes nelabai norim. Paaiškės, kad kokios pusseserės, ot smagu. Kaip ir nieko nekeičia, bet kažkaip nu. Doh. Tai šito varianto net nebandysim“, – apie savo išgyvenimus rašė moteris.

Kaip rašė Aurelija, nors situacija atrodė beviltiška, staiga į galvą jai toptelėjo mintis, kad, jeigu Lietuvos įstatymai neleidžia pasikeisti pavardės, galbūt antrosios pusės pavardę ji gali pasirinkti kaip savo antrą vardą.

„Sakau, blyn, Dovile, o tavo tokia puiki pavardė, kaip gražu būtų – Aurelija Ignotaitė Paunksnė. Arba išvis be Ignotaitės. Arba... O pala, kodėl Paunksnė negali būti mano antras VARDAS? Jei neleidžia keistis savo nuosavos pavardės, gal bent leis vardą?! Šokau stačia galva į internetą, išsigooglinau vardo ir pavardės keitimo taisykles, akurat – Paunksnė atitinka mano lytį ir nėra keiksmažodis, vadinasi, gali būti mano vardas. O ar būsiu Ignotaitė-Paunksnė ar Paunksnė-Ignotaitė tai jau man, dievaži, šimtas metų“, – kaip kilo tokia idėja, pasakoja Aurelija.

Lesbiečių pora
Lesbiečių pora
© Shutterstock

Susidūrė su sunkumais metrikacijos skyriuje

Tiesa, anot moters, šio sumanymo įgyvendinimas nėjo lyg per svietą. Pirmieji nesklandumai laukė Klaipėdos metrikacijos skyriuje.

„Čia turėtų būti intarpas apie Klaipėdos metrikacijos skyriuje dirbančią nuosusą, kuriai kliuvo viskas, kas tik galėjo kliūti, nes turbūt du dešimtmečius niekas Klaipėdoje nesikeitė vardo – iš pradžių ji savo akimis, kurios, matyt, įstatytos pažastyse, nesugebėjo tinkamai perskaityti tradicinės kasdien jai matomos prašymo formos su varnele prie „pasikeisti VARDĄ“ ir savavališkai nutarusi, kad aš noriu keisti PAVARDĘ, prašymą atmetė, taip sustabdydama procesą gal mėnesiui“, – pasakojo ji.

Galiausiai, teigia Aurelija, pavyko susisiekti su pačia prašymą atmetusia metrikacijos skyriaus darbuotoja ir paaiškinti, kad ji nori keisti ne pavardę, o vardą.

„Kai man neatlaikė nervai ir aš pasiskambinau (dar jūs žinotumėt, kiek laiko buvo sugaišta rasti šią personą darbo vietoje, padėk dieve) tiesiai į vietą paklausti, kas jai negerai, paaiškėjo, kad oh, jei jau čia ne pavardė, o vardas (KAIP IR BUVO PARAŠYTA PRAŠYME), tai vardas kažkoks labai įtartinas ir ji nežino, ar jis jai patinka (!!). Kaip atsimenate, mane sunervinti nesunku, tai į tokį jos pasisakymą aš turėjau tik vieną klausimą – ar ji dabar yra vienas žmogus visoje šalyje, kuris subjektyviai spręs, ar mano vardas jai fainas ir, jei pasirodys, kad ne, tai visos vardų keitimo taisyklės, mat jas šunys, nebegalios, bet jos vienos niekam neįdomi nuomonė bus aukščiau mano noro turėti va tokį nieko nežeidžiantį, tik jai labai neįprastą vardą??“ – stebėjosi moteris.

Merginų pora sugalvojo, kaip Lietuvoje „nelegaliai susituokti“
© Shutterstock

Jos teigimu, metrikacijos darbuotoja iš tiesų galėjo atmesti tokį prašymą dėl vardo netinkamumo ir tada būtų likęs vienintelis kelias – aiškintis teisme.

Nebeeeent dar noriu parašyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai ir pateikti užklausą, ar toks vardas teiktinas, ką aš, ŽINOMA, ir padariau“, – istorija dalijosi Aurelija. Pasak jos, Valstybinė lietuvių kalbos komisija nusprendė, kad toks vardas galimas, tik pridėjo pastabą, jog jį gali būti sunku ištarti mažiems vaikams.

„Dar, tiesa, Klaipėdos metrikacijos varna man bandė sakyti, kad vardas pernelyg panašus į gamtos reiškinius, kas mane nužudė ir aš jau praktiškai riktelėjau į ragelį – ar jūs nepažįstat nė vieno Vėjo, Beržo ar galų gale Saulės??? Tai sakė, ne, nepažįsta. Aš manau, ties ta vieta truputį žilstelėjau, bet kažkur giliai, ties galvos viduriu, nes dar nesimato“, – juokavo moteris.

Jos partnerei, įraše tikino Aurelija, formalumus dėl vardo keitimo Vilniuje pavyko susitvarkyti kur kas greičiau.

Susitrumpino pavardes

Vis dėlto, rašo moteris, tuo poros istorija nesibaigė, nes partnerės suprato, kad pasirinkusios viena kitos pavardes kaip antruosius vardus vis tiek negaus norimo rezultato.

„Iš to džiaugsmo, kad galim viena kitos sutrumpintą pavardę (Paunksnė ir Ignotė) įsidėti kaip antrą vardą, nepagalvojom, kad tai nė kiek mūsų nepriartina prie vienodų pavardžių. Po daugybės pastangų turėtume variantą Aurelija Paunksnė Ignotaitė ir Dovilė Ignotė Paunksnytė, nu ir ką. Prašymai paduoti, viskas sustyguota, aš tada susivokiu, ką mes padarėm, ir sakau Dovilei gailiu balseliu – o tai kas mums yra, kad mes nesugalvojom ir savo nuosavų pavardžių susitrumpinti?.. Tas tai tikrai turi būti galima. Nu ir dublis antras – stačia galva googlinti, pasirodo, yes, viskas galima, trumpinkitės pavardes kiek norit.

Dovilė skambina Vilniaus metrikacijai, paaiškina neapsisprendusių bobų situaciją, ji būna išspręsta per tris sekundes grąžinus prašymą sistemoje perpildyti iš naujo be jokio extra mokesčio; aš net nerizikuoju judinti Klaipėdos negandos ir užpildau antrą prašymą, sumoku antrą rinkliavą ir nepraėjus nė pusei metų gaunu patvirtinimą, kad viskas ok, nes, matyt, aš tai darbuotojai atsibodau lygiai tiek, kiek ir ji man, tai net nebenorėjo kabinėtis“, – savo istorija dalijosi Aurelija.

Pasas
Pasas
© DELFI / Audrius Solominas

Pora džiaugėsi, kad jau kurį laiką turi naujus pasus su viena kitos pavarde. Ir nors iš šalies, anot Aurelijos, toks elgesys gali atrodyti nereikalingas vargas, tačiau ji teigė tikinti, kad bent dalis jos artimų draugų supras, kad gyvenant poroje itin sunku stebėti kitų santuokas ir suprasti, jog tokios teisės šioje šalyje pats neturi.

„Žinau, kad didelė dalis mano draugų ir pažįstamų atlaidžiai šypsosis, paslapčia sukinėdami mentalinį pirštą prie mentalinio smilkinio, galvodami – nu šitos lezbės išvis nukvako, kam čia tokie bajeriai, juk nieko tai nekeičia. Bet bus keli, ir aš jums labai dėkinga iš anksto, kurie bent iš dalies suvoks, kaip sunku žiūrėti į svetimas vestuves, kur vyru ir žmona tampama greičiau nei lydekai paliepus, kur sulig vienos tetos mostu gali legaliai pretenduoti į vienas kito pavardę, turtą ir giminę, kai pats turi tik sutartinį partnerį šalia, kuris negali būti nei tavo vyru, nei žmona tik todėl, kad gyveni būtent šitoje šalyje, keliasdešimt kilometrų per daug į homofobišką šoną, moki mokesčius, kuri darbo vietas, beveik nevagi ir vis tiek neturi teisės mylėti, ką panorėjęs“, – mintimis dalijosi Aurelija.

Pavardė Lietuvoje gali būti keičiama tik šiais atvejais

Kaip DELFI teigė Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė, pavardė Lietuvoje gali būti keičiama vadovaujantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėmis.

Pasak specialistės, jose yra išskirta trylika atvejų, kai asmuo gali kreiptis į atsakingas institucijas dėl savo pavardės keitimo. Iš I. Jurgutienės pateiktos informacijos matyti, jog kone visi šie atvejai susiję su santuokos sudarymu arba giminystės ryšiais.

„Šiose taisyklėse numatytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais vadovaujantis galima keisti pavardę. Pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu nori turėti tėvų pavardę; nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę;

nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių – iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirinkus iš tėvo, kitą – iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių;

Merginų pora sugalvojo, kaip Lietuvoje „nelegaliai susituokti“
© DELFI / Andrius Ufartas

nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinės vartosenos;

po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį;

nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba, atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę“, – taisykles vardijo I. Jurgutienė.

Anot specialistės, pavardė Lietuvoje taip pat gali būti keičiama, kai asmuo pasikeitė pavardę nuolat gyvendamas ar būdamas užsienio valstybės pilietis arba „nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę“.

Sutrumpinti pavardę gali visos moterys ir merginos

Paklausta, ar bet kas norintis Lietuvoje iš tiesų gali sutrumpinti savo pavardę, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja patikino, kad tokią galimybę turi kone visos merginos ar moterys, kurios nori, jog jų pavardė neišduotų šeiminės padėties. Taip pat, anot specialistės, yra galimybė atsisakyti pavardėje esančių priesagų.

„Kiekviena moteris (mergina) gali pasikeisti pavardę į tą, kuri nenurodo šeiminės padėties, t. y. su galūne -ė, pvz., Paukštytė – Paukštė.

Be to, galima turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinės vartosenos, pvz., Sakalauskas – Sakalas“, – aiškina I. Jurgutienė.

Specialistės teigimu, kiekvienas Lietuvos pilietis taip pat turi galimybę pakeisti savo vardą.

„Asmuo savo vardą (vardus) visada gali pakeisti į kitą vardą (vardus). Pagal minėtas taisykles, vardo pakeitimu laikomas vieno vardo pakeitimas į kitą vieną vardą, vieno vardo pakeitimas į du vardus arba atvirkščiai, taip pat dviejų vardų pakeitimas į kitus du vardus ar dviejų turimų vardų eiliškumo pakeitimas.

Taip pat šiose taisyklėse numatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai“, – apie Lietuvoje galiojančias nuostatas kalbėjo specialistė.

Ji taip pat patikino, kad Lietuvoje nėra sudarytų taisyklių ar vardynų, kuriuose būtų nurodyta, kokių vardų lietuviai rinktis negali.

M. A. Pavilionienė: Lietuva atrodo kaip atsilikusi valstybė

Žmogaus teisių aktyvistė, profesorė Aušrinė Marija Pavilionienė tokią situaciją, kai homoseksualioms poroms tenka gudrauti ir ieškoti spragų, jog galėtų pasinaudoti teisėmis, kurias turi sutuoktiniai, vertina itin kritiškai.

„Mes atrodome kaip atsilikusi Europos valstybė, nes ir Estijoje, ir Latvijoje yra partnerystės įstatymai. Daug kur yra, net Ispanijoje, Portugalijoje – katalikiškose valstybėse. Net Lotynų Amerikoje yra. Tai kodėl mes negalime? Todėl, kad bažnyčia neleidžia, todėl kad jiems tai yra prieš gamtą, vienos lyties žmonės nesidaugina, o juk žmonės palaiko dvasinį ryšį“, – dėmesį atkreipė ji.

Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė
© DELFI / Karolina Pansevič

A. M. Pavilionienės teigimu, partnerystės įstatymas yra svarbus ne tik tos pačios lyties poroms, bet ir poroms, kurios nenori sudaryti santuokos, tačiau gyvenimą kuria kartu.

„Lietuvoje yra daug nevaisingų šeimų arba atsisakančių vaikų turėti dėl profesijos. Tai kodėl mes vaikus arba dauginimąsi iškeliame į pirmą planą? Jau seniai laikas priimti partnerystės įstatymą ne tik tos pačios lyties žmonėms, bet ir gyvenantiems ne santuokoje, kurie nenori sudaryti santuokos, o partnerystę sutvarko dėl vaikų, dėl turto“, – kalbėjo profesorė.

DELFI primena, kad partnerystė, kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos, numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nebuvo priimti.

2017 m. bandymui Civiliniame kodekse įteisinti tiek vyro ir moters, tiek homoseksualių asmenų partnerystę parlamentarai iš karto užkirto kelią. Tąkart projektas net nebuvo grąžintas tobulinti, kaip dažnai būna, o visiškai atmestas.

Projektą kritikavę Seimo nariai teigė, kad įteisinus civilinę partnerystę esą kiltų grėsmė santuokos institutui.

„Paskui pereinama prie vienalyčių santuokų įteisinimo, ir prasideda domino efektas“, – po projekto atmetimo teigė jį kritikavęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(233 žmonės įvertino)
2.4635

Top naujienos

Naujausi reitingai: „valstiečiai“ smunka, ir jau matyti, kas juos pakeis (597)

Partijų reitingai atskleidžia, kad toliau pirmauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys...

Banko tikrinimai šeimą paliko be pinigų: mes nebeturime iš ko gyventi (161)

„Mes nebeturime iš ko gyventi“, – štai toks sakinys nuskambėjo iš DELFI skaitytojos...

Mirtinas virusas pasiekė svarbiausią Lenkijos kiaulienos regioną (18)

Mirtinas kiaulių virusas, siaubiantis pasaulinę mėsos pramonę, pasiekė svarbiausią kiaulienos...

Bendroje spaudos konferencijoje Zelenskis įvardijo sąlygas, kurioms niekada nepritars nusivylęs susitikimo rezultatais, ugnies nutraukimas – iki 2019 m. pabaigos (409)

„Liko daug neišspręstų klausimų. Tai, kad mums iš viso pavyko atblokuoti šį dialogą, vertinu...

Dvikovoje su vienais iš NBA lyderių – dar vienas įspūdingas Sabonio rekordas (18)

Už Atlanto stebinti nenustoja Domantas Sabonis . Lietuvos rinktinės puolėjas pasiekė naują...

Gydytojų verdiktas, kas vaikams geriau: pasivaikščiojimas prie greitkelio ar sėdėjimas namie (13)

Nieko nestebina Suomijoje žiemą lauke vežimėliuose miegantys vaikai . Buvimas lauke yra...

Tritaškius smaigstęs Valančiūnas surinko dvigubą dublį, „Grizzlies“ įveikė NBA vicečempionus (4)

Net ir išnaudotas pražangų limitas nesutrukdė Jonui Valančiūnui pasižymėti dvigubu dubliu, o...

Putinui sakant kalbą, Zelenskis nesulaikė šypsenos (8)

Per spaudos konferenciją, surengtą po Normandijos formato susitikimo, Rusijos prezidentas...

Sunki senjorų padėtis bado akis: neužmirškite, ponai Lietuvos valdantieji, kad netrukus jūs užimsite jų vietą (4)

Ak, tie senoliai! Kokie jie šaunuoliai! Tokius žodžius kartais tenka išgirsti žiniasklaidoje, kai...

Su buvusia žmona viešumoje vėl pasirodęs Viktoras Uspaskich jausmų jai dar nelaidoja: niekada nesakyk niekada (59)

Į Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymą rinkosi ne tik mados, pramogų, bet ir verslo bei...