„Ne, aš manau, kad tokios padėties įvedimui valstybėje tikrai neatėjo laikas ir būtinybė. Yra dar nemažai galimybių, kaip suvaldyti situaciją, ir jos ne visos išnaudotos. Pirma tokia galimybė – būti ryžtingesniais ir leisti veikti mūsų statutinėms tarnyboms pasienyje taip, kaip jos žino ir moka. Esu tikras, kad esant didesniam politiniam ryžtui – pasitikėti mūsų valstybės sienos apsaugos pareigūnais, rezultatus turėtume geresnius. Sakau tai, remdamasis mūsų rajono savivaldybės pavyzdžiu, kai gavus viešojo saugumo tarnybos pareigūnams leidimą išimti didžiausius nepasitenkinimo kurstytojus iš stovyklos, šiandien Verebiejuose tarp nelegalų vyrauja taika ir ramybė, ir maistas geras, ir valgo visi“, - Delfi antradienį sakė A. Vrubliauskas.
Vrubliauskas: ribosite konstitucines teises
Politikas teigia, kad įvedus nepaprastąją padėtį, įsijungia konstituciniai žmogaus teisių ribojimai – įvedamas tiesioginis valdymas, teritoriją valdo paskirti komendantai, o tiesiogiai rinkta taryba ir pats meras laikinai netenka įgaliojimų.
Taip pat gali būti ribojama politinių partijų veikla, apribota žiniasklaidos laisvė, rekvizuojamas asmeninis piliečių turtas, ribojama judėjimo laisvė, įvedama maisto tiekimo kontrolė (kortelės). Nepaprastosios padėties atveju laikinai negalioja asmens turto neliečiamybė, t.y. paskirtieji komendantai ar jų įgalioti asmenys gali bet kada įeiti į privatų būstą, kontroliuoti susirašinėjimą, taip pat panaudoti asmenų gyvenamąjį būstą apgyvendinti asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų/ Teoriškai tai tiktų ir dabar į Lietuvą plūstantiems nelegaliems migrantams iš Baltarusijos.
LSA prezidentas: nustumti merus, kurie iš esmės „veža“ situaciją – nesąžininga
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius sako, kad „tokie siūlymai (dėl nepaprastosios padėties įvedimo – a.p.) iš esmės rodo centrinės valdžios pasimetimą ir negebėjimą valdyti situacijos“.
Pasak savivaldybių asociacijos vadovo, „gąsdinant aštuonių pasienio savivaldybių merus nuimti nuo pareigų tiesiogine to žodžio prasme, reiškia nubraukti iš esmės visą savivaldybių indėlį“.
„Tai reikštų, kad jūs čia, merai, kurie „vežat“ realiai visą situaciją ant savo pečių ir pirmieji atskubėjote valstybei į pagalbą, nesusitvarkote su savo darbu, ir, va, atsiųsime kažkokius vietininkus iš Vilniaus, komendantų pavidalu, ir jie stebuklingai sutvarkys situaciją. Tiesą sakant, aš pasigendu Seimo, Vyriausybės ir Prezidento sprendimų, kaip užkardyti nelegalių asmenų atvykimą per sieną, nes nėra jokio plano ir priemonių mes kažkaip negirdime.
Esu skeptiškas, ar paskelbus apie naują režimo įvedimą, situacija jau taip ir išsispręs. Juk ir dabar siena turi būti saugoma, ir dabar privalo nelegalūs asmenys nepatekti pro ją, o patenka. Tai ar įvedus nepaprastąją padėtį ir pastačius kariuomenę ant sienos, jie ką – šaudys į tuos atėjusius? Tai jei nešaudys, tai kaip kitaip neleis? Kodėl tuomet dabar pasieniečiai negali neįleisti? Man čia, pasikartosiu, daugiau panašu į desperaciją, kad – nežinom, ką daryti, tai bandom daryti šitą ir aną, o jei nepasiseks – na ką, nepasiseks“, - sakė Jonavos rajono meras M. Sinkevičius.
Anot LSA prezidento, valdančiųjų pasimetimą ir nežinojimą, ką daryti, rodo ir faktas, kai net du tai pačiai politinei jėgai atstovaujantys ministrai (VRM ministrė Agnė Bilotaitė ir KAM ministras Arvydas Anušauskas – a.p.) į viešumą transliuoja visiškai kardinaliai skirtingas pozicijas.
Politikas taip pat sako, kad jam keista girdėti, kai bandoma nepaprastosios padėties įvedimo paskelbimą permesti Prezidentui Gitanui Nausėdai.
„Seimas juk neatostogauja, tai tegul renkasi, sėda, kviečiasi, jei mato reikalinga, savivaldą, ministrus, struktūrų atstovus – ir sprendžia. 141 galva gal geriau, nei vienas ar kitas ministras ar komiteto Seime vadovas“, - teigė M. Sinkevičius.
Rasikas: nemanau, kad kas mūsų klaustų
Tuo tarpu socialdemokratams atstovaujantis Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas sako pasitikintis vidaus reikalų ministerija ir Vyriausybe.
„Manau, kad mes, merai, neturime tiek informacijos, kiek jos turi aukščiausi šalies vadovai. Tad jeigu jie mato būtinybę tokią padėtį įvesti, manau, turime pasitikėti jais. Aš asmeniškai pasitikiu mūsų šalies institucijomis. Man svarbiausia yra mano savivaldybėje gyvenančių žmonių saugumas. Jei įvedus tokią padėtį jis pagerės – lai įveda. Kita vertus, net jeigu ir nesutiktume mes, merai, su nepaprastosios padėties įvedimu, bijau, kad niekas mūsų neklaustų, ir veiktų taip, kaip manytų esant reikalinga“, - sakė Ignalinos rajono savivaldybės vadovas.
Miškinienė: ne gąsdinkite, o imkitės lyderystės
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentės A. Miškinienės, „kai praėjus mėnesiui nuo krizės pradžios vis dar nėra jokio veiksmų plano, gąsdinimas ir grasinimas nepaprastąja padėtimi gali pasirodyti kaip bandymas permesti atsakomybes, bandant užglaistyti nekompetencijas ir nesugebėjimą valdyti situacijos“.
Galimas konstitucinių laisvių ribojimas
Kaip reglamentuojama Lietuvos Respublikos Nepaprastosios padėties įstatyme, įvedus nepaprastąją padėtį, institucija, atsakinga už ekstremalių situacijų valdymą, imasi visų reikalingų priemonių nepaprastosios padėties įvedimo tikslui pasiekti. Šiai institucijai vadovauja Vyriausybės skiriamas asmuo. Jis koordinuoja karinių vienetų veiksmus.
Savivaldybių teritorijoje gali būti įvestas tiesioginis valdymas, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.
Jos sudaromos iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir kt.
Komendantų įsakymai nepaprastosios padėties metu yra privalomi visiems toje teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat ir savivaldybių merams.
Nepaprastosios padėties įvedimas lemtų, kad laikinai gali būti apribojamos teisės ir laisvės, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose.
Įstatymas numato laikiną fizinių asmenų naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimą, laikiną juridinių asmenų veiklos apribojimą, laikinus valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus ir kt.
Komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.
Komendantai turi teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti.
Transporto priemonės ir kitas piliečių turtas gali būti atlygintinai nusavinamas (rekvizuojamas).
Nepaprastosios padėties galiojimo laikotarpiu gali būti apribota žiniasklaidos laisvė - ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.
Įvedus nepaprastąją padėtį, asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, įvedamas transporto priemonių judėjimo apribojimas, nustatomas ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas), taip pat gali būti numatomas laikinas įmonių darbo režimo pakeitimas, jų ūkinės veiklos pertvarkymas.
Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų veikla gali būti ribojama arba sustabdoma. Asmenims gali būti draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas, jei dėl jų veiklos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Taip pat gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų, draudžiami, o ne ūkinės veiklos ir privatūs suėjimai, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių, galimi tik gavus komendanto leidimą.
Nepaprastosios padėties metu be teismo sprendimo gali būti vykdoma gyventojų pašto siuntų, dokumentų siuntų, pašto perlaidų bei jų dokumentų slapta kontrolė.
Nepaprastąją padėtį gali įvesti Seimas savo nutarimu, o laikotarpiu tarp Seimo sesijų – šalies Prezidentas savo dekretu.
Atsakomybė už tokios padėties įvedimą ir pasekmes krenta sprendimą priėmusiai institucijai.
