Menininkų tvin pyksai: kalta ne prigimtis, o alkoholis

Specialistai aiškina, kad dėl visko kalta ne menininko prigimtis, o alkoholis. Taip pat pastebima, kad šiuolaikinių menininkų karta geria geria gerokai mažiau arba apskritai nebevartoja alkoholio.

Menininkų N. Karvelio ir A. Maceinos drama – ne vienintelė Lietuvoje. Būta ir daugiau atvejų, kai alkoholiu piktnaudžiavę menininkai padarė nusikaltimus, ranką pakelė prieš save ar tiesiog tragiškai baigė gyvenimą. Kartais jų poelgiai primena amerikiečių mistinę dramą „Tvin Pyksas“.

Tragiško likimo asmenybe tapo fotografas Vitas Luckus (1943–1987). Ginčo metu jis peiliu nudūrė draugą, o tai suvokęs iššoko pro balkoną ir užsimušė.

„Vakarop daug kas išėjo. Išėjo ir Bronius [žurnalistas Krakauskas]. Jo draugai turėjo jį nuvežti į Kauną, bet jis keliomis minutėmis pavėlavo su jais susitikti. Grįžęs pas mus, uždusęs ir nepatenkintas, pasakė, kad matė, kaip mašina pradėjo važiuoti, jis bėgo iš paskos, bet jie nesustojo. Paėmus nuo stalo kavinuką, nuėjau į virtuvę daryti kavos. Įeina Vitas. Rankos kišenėse. Paima peilį. Galvoju, ką jis pjaustys, juk tarsi viskas supjaustyta. 

Nepraėjo ir minutė – girdžiu riksmą. Įbėgu į kambarį ir matau siaubingą vaizdą. Kaip sulėtintame kine. Vitas deda peilį ant stalo, matau moteris išbalusiais veidais. Vitas – kambario viduryje, rankos kišenėse. Ir nepaprasta tyla kambaryje“, – apie tragediją yra pasakojusi V. Luckaus žmona Tania Luckienė-Aldag. 

Alkoholis gyvenimą griovė ir garsiam poetui Sigitui Gedai. 2007 m. S. Geda stojo prieš teismą apkaltintas dukters sveikatos sutrikdymu. Savo dukrą Uršulę sužalojusį poetą Vilniaus apygardos teismas pripažino kaltu ir skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atvirojoje kolonijoje.
Tragiškai gyvenimą baigė alkoholio nevengęs žinomas rašytojas ir mokslininkas Gintaras Beresnevičius. G. Beresnevičius mirė sostinės nakvynės namuose „Sala“, į kuriuos buvo atvežtas iš baro „Trečiasis brolis“. Baro darbuotojai policijos prašė pagalbos nuraminti triukšmavusį neblaivų vyrą.

Problemų su alkoholiu turėjo praėjusiais metais iš gyvenimo pasitraukęs aktorius Vytautas Šapranauskas, rašytojai klasikai Jurgis Kunčinas, Ričardas Gavelis, Valdemaras Kukulas. Legendomis apipintas jau nebeegzistuojantis Vilniuj, Rašytojų namuose veikęs baras „Suokalbis“. Pora rašytojų užgeso nukritę nuo stačių „Suokalbio“ laiptų.

Girtavimas – nueinanti mada

„Tai su menu, kūryba neturi nieko bendra. Per kelis dešimtmečius galime rasti vos porą tokių atvejų menininkų tarpe. Žinant, kiek Lietuvoje įvyksta su alkoholiu susijusių nelaimių, tai tebus lašas jūroje. Galiausiai, menininkai yra mūsų visuomenės dalis ir jiems nesvetimos visos mūsų bendros problemos“, – sako menotyrininkė Aistė Paulina Virbickaitė.

A. P. Virbickaitė mano, kad dažniausiai dėl dramatiškų menininkų istorijų kaltas alkoholis. „Vyresnioji karta mėgo gerti, tai buvo visiškai įprasta, retomis išimtimis buvo negeriantys. Tačiau dabartinė jaunesnioji menininkų karta geria gerokai mažiau arba apskritai nebevartoja alkoholio – tai nebemadinga,“ – kalbėjo A. P. Virbickaitė.

„Kai matai, kuo tai baigiasi, susimąstai. Keičiasi ir patys menininkai – jie turi daugiau laisvės ir pasirinkimų, jų niekas neverčia daryti to, ko nenori, nebereikia daryti kompromisų. Dabar menininkas turi būti aktyvus, eiti į priekį, kad pragyventų. Nelabai yra laiko kaip senais laikais savaitėmis gerti“, – dėstė A. P. Virbickaitė.

Ji pastebi, kad menininkų darbą lydi nuolatinė įtampa. Paprastai jie neturi nustatytų darbo valandų, jų galvose nuolat sukasi idėjos, sprendimai, abejonės. Įtampos prideda ir menininko atsakomybė dėl kiekvieno publikai pateikiamo kūrinio. Atsipalaidavimo ieškoti būtina, o alkoholis gali pasirodyti lengviausiu sprendimu.

Gilesnių šaknų ieškoti nereikia

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Aleksandras Dobryninas sako, kad sociologine prasme menininkų grupė niekuo neišskirtinė. Kriminologijos reiškinį tyrinėjantis profesorius teigia, kad daug nužudymų įvykdoma dėl alkoholio. „Ypatingas agresyvumas menininkams nėra būdingas. Reikia žiūrėti ne į kūrybinę, o į biologinę pusę – koks alkoholio poveikis žmogaus agresijai“, – DELFI aiškino A. Dobryninas.

Jo teigimu, kriminalinių atvejų pasitaiko visose socialinėse grupėse. Žiniasklaida visuomet orientuota į išskirtinę informaciją, tad žinomų menininkų padaryti nusikaltimai sulaukia papildomo dėmesio. Vis dėlto S. Dobryninas sako, kad gilesnių šaknų ieškoti nereikia – viską lemia alkoholis.

„Visi esame biologinės būtybės, klausimas, ar sugebame save normaliai socializuoti, laikytis socialinių normų. Alkoholis mums palengvina to nedaryti ir turime tokius rezultatus“, – sakė profesorius.