Lietuvos kariuomenės duomenimis, pernai dezinformacijos intensyvumo lygmuo Lietuvoje savo apimti bei turiniu išlaikė panašų lygį kaip ir ankstesniais metais, tačiau daugėjo hibridinių incidentų. Jie susideda iš kibernetinės ir informacinės dalių, kurių tikslas – įsilaužimai, kenkimo programinės įrangos platinimas ir melagingos informacijos skleidimas.

Praėjusiais metais iš viso nustatyta 2,8 tūkst. Lietuvai nedraugiškos informacinės veiklos atvejų, ketvirtis iš jų – konstitucinių pagrindų apsaugos srityje.

„Pabrėžtina, kad tokių žalingos veiklos atvejų pernai padidėjo 15 procentų. Lietuvos valstybingumas, nepriklausomybė ir demokratijos institutai pastaruosius keletą metų yra tapę vienais svarbiausių šaliai nedraugiškos žiniasklaidos taikinių“, – rašoma ataskaitoje.

Šios atakos, anot ekspertų, pasižymėjo pažangesniais techniniais ir turinio apipavidalinimo sprendimais, sudėtingesniu operaciniu veikimu. O išpuoliams vykdyti buvo skiriami didesni nei įprastai informaciniai ištekliai, technologiniai ir fiziniai pajėgumai.

Atakomis Lietuvą piešia nepatikima

„Pagrindiniu dezinformacijos veiksniu išliko Kremliaus režimo kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės, skelbusios ir platinusios informaciją, neatitinkančią Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatų“, – teigia dokumento autoriai.

Anot jų, formuotas Lietuvos, kaip priešiškos ir nepatikimos valstybės, įvaizdis. Nevengta
karo ir tautinės neapykantos skatinančio turinio.

Naudoti ir neskaidrūs turinio konstravimo bei apgaulės elementai: falsifikuoti faktai, tikslingai iškraipyti viešųjų asmenų pasisakymai, komentarai ar pranešimai spaudai, vaizdo redagavimo priemonėmis sufabrikuota vizualinė medžiaga, prisidengta kitų asmenų arba institucijų tapatybėmis.

Neigiamos informacijos srautas, anot ataskaitos, siejosi su reikšmingais įvykiais užsienio politikoje ir šalies viduje.

Intensyvi dezinformacinė veikla vykdyta ir pernai teismui skelbiant nuosprendį Sausio 13-osios įvykių byloje.

Taikiniai – ir gynyba, ir švietimas

Gynybos srityje neigiamos informacijos srautas siekė 23 procentus: siekta mažinti šalies gyventojų pasitikėjimą šalies gynybos politika ir NATO sąjungininkais, diskredituoti nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimą regione.

Žalingos informacijos srautas gynybos sektoriuje taip pat aktyvėjo artėjant reikšmingiems įvykiams – pavyzdžiui, pernai Lietuvai minint narystės NATO 15-ąsias metines ar gegužę Baltijos jūroje vykstant NATO karinėms pratyboms „Spring Storm 2019“.

Kultūros ir švietimo srityje iš viso nustatyti 522 (20 proc.) neigiamos informacinės veiklos atvejai.

„Kilus diskusijoms dėl Antrojo pasaulinio karo įvykių interpretavimo, buvo kurstomi ginčai dėl demokratijos, žmogaus teisių padėties užtikrinimo Lietuvoje, tuo suskubo pasinaudoti Lietuvai nedraugiškos žiniasklaidos priemonės – siekta formuoti Lietuvos, kaip ksenofobinės, diskriminacinės ir antisemitinės valstybės, įvaizdį tarptautinėje arenoje“, – teigiama dokumente.

Dezinformacines atakas audrino ir prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, JAV 1-osios kavalerijos divizijos bataliono dislokavimas Pabradėje bei vykusios karinės pratybos.

Šių atakų organizatoriai vykdė neteisėtus kibernetinius įsilaužimus į interneto puslapius, naudodamiesi kitų asmenų ar institucijų duomenimis.

Fiksuoti ir bandymai užvaldyti svetimus įrenginius ar juose įdiegti kenksmingą programinę įrangą.

„Viena ryškiausių informacinių kibernetinių atakų vykdyta prieš portalo delfi.lt žurnalistą, kai prisidengus jo vardu išsiųstos užklausos Lietuvos bei užsienio šalių institucijoms ir naujienų agentūroms pranešant apie tariamus NATO sąjungininkų viešosios tvarkos pažeidimus Lietuvoje“, – teigia ekspertai.

Kita informacinė ataka vykdyta prieš Kauno žydų bendruomenę: prisidengus šios bendruomenės pirmininko tapatybe atsakingoms tarnyboms išplatinti melagingi pranešimai apie Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinio bataliono karių Kaune tariamai įvykdytą antisemitinį nusikaltimą.

Čia pat primenamos ir pernai vykdytos atakos prieš KAM vadovybę, paskleidus melą apie ministro gautą didelės vertės kyšį iš Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų.

Šios atakos metu įsilaužus į mažiausiai kelis interneto puslapius paskelbtas ministrą diskredituojantis turinys, taip pat sukurtos nuorodos į specialiai šiam atvejui sumaketuotą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos interneto puslapį imitavusį portalą, jame įkeltas sufabrikuotas melagingą informaciją patvirtinantis pranešimas.