Šios šalies ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze'as teigia, kad Budapeštas tik nori atkreipti dėmesį į žalingas ekonominių sankcijų Rusijai ir Rusijos atsakomųjų priemonių poveikį pačiai Europai.
Pašnekovas taip pat teigia, kad Vengrija, skirtingai nei Lietuva, negali viena pasistatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo bei taip išsivaduoti iš Rusijos priklausomybės.
„Jums pasisekė, nes jūs turite jūros uostą: jūsų ankstesnė vyriausybė priėmė gerą sprendimą statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą, o dabartinė vyriausybė buvo tiek sumani, kad jį tęstų. Tačiau mes esame išėjimo į jūrą neturinti šalis, todėl negalime apsirūpinti dujomis be kaimyninių valstybių pagalbos“, - interviu DELFI sakė Z. Pecze'as.
- Vengrija ne tik pagarsėjo dėl savo oponavimo Europos Sąjungos pritaikytoms sankcijoms Rusijai, bet ir pasirašė 10 mlrd. eurų vertės susitarimą su Rusija dėl atominės elektrinės Paks modernizavimo ir plėtros.
Šių metų liepos mėnesį premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, esą globali finansinė krizė parodė, kad „liberalios demokratijos negali išlikti konkurencingos globaliu mastu“. „Nemanau, kad mūsų narystė Europos Sąjungoje užkerta kelią mums kurti neliberalią naują valstybę, grįstą nacionaliniais principais“, - remiantis tarptautinių naujienų agentūrų pranešimais sakė V. Orbanas.
Vengrijos premjeras paminėjo Rusiją, Turkiją ir Kiniją kaip „sėkmingas“ valstybes, „kurių nė viena nėra nei liberali, o kai kurios net ne demokratijos“.
Rugsėjo mėnesį pranešta apie Vengrijos sprendimą sustabdyti reversinį dujų tiekimą Ukrainai.
Kai visa tai susumuojama, sunku paneigti teiginius, kad Vengrijos yra kaip Rusijos Trojos arklys Europos Sąjungoje. Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl Vengrija siekia atsiriboti nuo Europos Sąjungos ir ieško bendrų taškų su Rusija?
Kitais metais Vengrija prisijungs prie NATO oro policijos misijos, keturi vengrų koviniai orlaiviai bus dislokuoti Šiaulių oro bazėje. Manau, kad tai yra stiprūs ir aiškūs signalai, kad esame sąjungininkai.
Kalbant apie Europos Sąjungos sankcijas, Vengrija šiuo klausimu nėra izoliuota. Atvirkščiai, ji priklauso daugumai. Didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių labai atsargios dėl ekonominių sankcijų. Tiesą sakant, tik keletas šalių nori dar griežtesnių sankcijų.
Nepaisant to, Europos Sąjunga vieningai taiko jau priimtas sankcijas ir tai puikus šios organizacijos stiprybės įrodymas. Europos Sąjunga yra demokratinė organizacija, susidedanti iš 28 narių, kurios turi teisę reikšti skirtingas nuomones, kylančias iš jų nacionalinių interesų.
Dėl Paks atominės elektrinės, tai ji gamina 40 proc. mano šalies elektros energijos, tačiau keturių reaktorių veikimo laikas baigsis 2020 metais. Kadangi Vengrija neturi išėjimo į jūrą, o jos anglies ir angliavandenilio ištekliai yra riboti, hidroenergija praktiškai neegzistuoja, todėl nėra jokio pakaitalo atominei energetikai.
Paks elektrinė pastatyta pagal rusiškas technologijas, todėl mes turėjome pasirinkti rusiškus reaktorius, nes maišyti skirtingas technologijas tokiuose objektuose neįmanoma. Likus mėnesiui iki Vengrijos kontrakto, Suomija irgi pasirašė susitarimą pirkti panašaus tipo reaktorių.
- Paaiškinkite Vengrijos sprendimą sustabdyti reversinį dujų tiekimą Ukrainai, nes tai atrodo kaip parama Rusijos tikslams ir smūgis Ukrainai.
- Šiais metais nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio per Vengriją Ukrainai buvo patiekta 575 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Kai rugsėjo mėnesį reversinis dujų tiekimas buvo sustabdytas, Vengrijos dujų rezervai siekė 57 proc. užpildymo. Tuo tarpu kitos Europos šalys savo rezervus buvo pripildžiusios iki 80-90 proc. lygio. Vengrijai reikia keleto mėnesių padaryti tą patį. Serbija bei Bosnija ir Hercogovina taip pat yra priklausomos nuo Vengrijos dujų rezervo pajėgumų.
- Daugybę diskusijų sukėlė ir Vengrijos premjero V. Orbano žodžiai apie nacionaliniais principais grįstą neliberalią valstybę. Sėkmingomis valstybėmis jis pavadino žmogaus teisių pažeidimais kaltinamas šalis – Kiniją, Turkiją ir Rusiją. Tai irgi prisidėjo prie neigiamo Vengrijos įvaizdžio Vakaruose.
- Paminėdamas Kiniją, Turkiją, Singapūrą ir Rusiją premjeras V. Orbanas turėjo mintyse, kad tos šalys yra iššūkiai Vakarų pasauliui. Europiečiai privalo pripažinti, kad egzistuoja kitokie politiniai ir ekonominiai modeliai, kurie irgi gali būti sėkmingi.
Politologai jau kurį laiką rašo knygas ir straipsnius apie tai. Juk liberalizmas nėra tapatus demokratijai, yra ir kitokių demokratijos modelių – socialdemokratija arba krikščioniškoji demokratija.
Liberalai visuomenę regi kaip atskirų individų grupę, kurios nariai tiesiog gyvena drauge valstybėje kaip kokiame kondominiume. Kiti tautą mato kaip bendruomenę su bendromis vertybėmis ir tikslais.
- Tačiau terminas „liberali demokratija“ nereiškia liberalizmo kaip ideologijos.
- Galbūt ir taip, bet Vengrijoje net žodis „liberalus“ nėra populiarus. Pas mus buvo partija, kuri diskreditavo šį pavadinimą. Po 1990-ųjų Vengrijoje buvo vykdoma neoliberali ekonominė politika, kažkas panašaus į šoko terapiją. Žmonės masiškai prarado darbus, todėl liberalizmą jie sieja su privatizacija, dideliu nedarbu ir įvairiais sunkumais. Finansinė krizė taip pat nepridėjo populiarumo liberaliosioms ekonominėms teorijoms.
- Nurodykite, kokią įtaką Europos Sąjungos sankcijos ir atsakomosios Rusijos sankcijos turi Vengrijos ekonomikai.
- Europa tik dabar atsitiesia po euro krizės. Paskutiniai duomenys iš Prancūzijos, Italijos, net iš Vokietijos rodo ekonominį sulėtėjimą. Italijos ir Prancūzijos atveju yra dar ir biudžeto problemų. Taigi Rytų rinkos praradimas – tai ne tik Rusija, tai ir Ukraina, kurios BVP stipriai smuko – turi įtakos vokiečių eksportui. Taigi tik atsitiesėme po euro krizės, vėl susiduriame su krize. Todėl natūralu, jog Vyriausybės yra susirūpinusios.
- Šitas klausimas kankina tarptautinę bendruomenę nuo pat branduolinės eros pradžios. Nėra universalaus sprendimo, pažiūrėkite į užsitęsusius Artimųjų Rytų konfliktus ar įšaldytus konfliktus Rytų Europoje. Konflikto šalis prie sprendimo priėmimo stumia labai įvairūs faktoriai: ekonominiai praradimai, interesų pasikeitimas ar pozityvūs vidaus politikos pokyčiai.
Pagrindinė Europos Sąjungos sankcijų prieš Rusiją ir Rusijos kontrsankcijų problema yra ta, kad Europos Sąjunga nėra vienintelė pasaulio ekonomikos žaidėja. Tai nėra Jungtinių Tautų sankcijos, didelės Azijos ar Lotynų Amerikos valstybės neprisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų. Dar daugiau, jos naudojasi situacija siekdamos naudos. Tie, kurie agituoja už sankcijas, turėtų žinoti, kad kai kurios Europos įmonės praras Rusijos rinką amžiams, nes nišą užims kitos kompanijos ir kitos šalys.
- Bet mano klausimas buvo apie atsaką agresoriui: gali rinktis karines priemones, gali – ekonomines. Pasirinkimas gana ribotas, ką jūs siūlote?
- Taip, bet jeigu jau renkiesi ekonomines priemones, tai jos bent jau neturėtų tau pačiam kenkti labiau nei tikslinei šaliai.
- Tai jūs manote, kad sankcijos šiuo metu labiau kenkia pačiai Europai nei Rusijai?
- Pamatysime. Juolab, kad Rusijos visuomenė gali lengviau ištverti sankcijas nei Europos. Gali būti, kad pragyvenimo lygmuo Rusijos piliečiams nėra toks pat svarbus dalykas kaip kitose šalyse, pavyzdžiui, Lietuvoje.
- Lietuvoje pradeda vyrauti nuomonė, kad jeigu turime nepatikimą partnerę, tai reikia prie to ne taikytis, bet stengtis diversifikuoti prekybą, atsigręžti į naujas šalis. Kaip suprantu, Rusija yra trečia didžiausia Vengrijos prekybos partnerė. Ar svarstomos galimybės atsigręžti į kitas šalis?
- Vengrija jau atsigręžė į kitas rinkas, 80 proc. mūsų eksporto eina į Europos Sąjungą, iš jų 30 proc. į Vokietiją. Tačiau šis eksportas priklauso nuo Rusijos eksporto, nes Vengrijos pramonė labai susijusi su Vokietijos automobilių pramone. Kai tik Rusijoje krenta vokiškų automobilių pardavimai, iškart smunka užsakymai mūsų fabrikams. Tai jau nutiko. Taigi nors mūsų eksportas nukreiptas į Vakarus, į Vokietiją, tačiau jis vis tiek susijęs su Rusiją arba ne Europos Sąjungos rinkomis. Tarpusavio priklausomybė tokia didelė, kad negali tiesiog nukirsti vienos linijos.
- Nuo to laiko, kai „Fidesz“ partija perėmė valdžią Vengrijoje, šalis yra kritikuojama dėl autoritarinių tendencijų. Galite nesutikti su tokios kritikos turiniu, tačiau ši etiketė jau prilipdyta. Ar Vengrija patyrė kokių nors ekonominių pasekmių dėl panašaus pobūdžio kritikos, juolab, kad investuotojai linkę atsižvelgti ir į politinį šalių klimatą?
- Norėčiau išvardinti keletą užsienio investuotojų Vengrijoje, kurių neatbaidė šita klišė: tai Mercedes-Benz, Audi, Opel, Suzuki, Bridgestore, Hankook, Bosch, Alcoa, Sanofi-Aventis, Teva, Samsung. Prieš keletą mėnesių japonų oro pagalvių gamintoja Takata, Apollo Tyres ir Honeywell paskelbė apie naujas investicijas Vengrijoje. Tiesioginės užsienio investicijos per capita Vengrijoje yra dvigubai didesnės nei Lietuvoje. Žinoma, investuotojai yra veikiami žiniasklaidos, bet jie turi ir savų šaltinių ir atsižvelgia į galimą pelną. Žiniasklaidos klišės yra svarbios, bet realybė tiek pat svarbi.
- Vengrija yra priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo. Gal galite paminėti, kokių veiksmų jūsų šalis ėmėsi, kad sumažintų tokią priklausomybę, jeigu mato tokį poreikį?
- Vengrija buvo viena iš didžiausių Nabucco dujotiekių rėmėja, šis dujotiekis turėjo transportuoti gamtines dujas iš Azerbaidžano (ir galbūt Šiaurės Irako) per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją ir Austriją. Tačiau Europos Komisija neparėmė šio projekto. Mūsų nuomone, toks sprendimas yra istorinė klaida.
Dar vienas rimtas projektas darbotvarkėje: Šiaurės-Pietų dujų koridorius. Jis turi driektis nuo būsimo suskystintų gamtinių dujų terminalo Lenkijoje ir eiti per Čekiją, Slovakiją bei Vengriją iki kito būsimo terminalo Kroatijoje.
Nedidelė šio projekto dalis tarp Slovakijos ir Vengrijos bus pabaigta šių metų pabaigoje, tačiau suinteresuotos šalys pageidauja Europos Sąjungos paramos.
Pasak mūsų premjero, kai bus baigtas Slovakijos-Vengrijos dujotiekis, Vengrija nuo kitų metų sausio mėnesio bus pasirengusi tiekti nerusiškas dujas Ukrainai per reversinį dujotiekį.
- Kokia yra Vengrijos visuomenės nuotaika dėl Rusijos agresijos Ukrainoje? Ar žmonės diskutuoja apie karą, ar jaučia pavojų?
- Žinokite, šiuo klausimu nuotaikos absoliučiai skirtingos nei Lietuvoje. Vengrijos vyriausybė remia Ukrainos teritorinį integralumą, tačiau Vengrijos visuomenė Ukrainos-Rusijos konfliktą regi kaip buvusių sovietinių respublikų nesutarimą, tai neatrodo kaip šalia vykstantis karas. Toks yra bendras požiūris. Žmonės nesibaimina dėl karo.
Bet mes suprantame jūsų susirūpinimą. Tai pagrindinė priežastis, kodėl mes prisidedame prie NATO buvimo sustiprinimo regione. Politiniu lygiu mes visiškai suprantame Lietuvos ir apskritai Baltijos valstybių poziciją, nes prisimename sovietinius laikus. Tačiau plačioji visuomenė nejaučia didelės grėsmės.
Iš kitos pusės Vengrijoje žmonės nori gyventi geriau. Nuo perėjimo į demokratiją praėjo apie 25 metai ir žmonės jau nori gyventi taip pat, kaip Vakarų Europoje. Labai sunku visuomenei paaiškinti, kodėl vėl kilo nauja krizė. Krizė buvo dešimtajame dešimtmetyje, tada mes prisijungėme prie Europos Sąjungos, bet mus ištiko euro krizė. Jai pasibaigus, Vengrijos ekonomika šiais metais pradėjo augti 3,5 proc., bet mes vėl susiduriame su dar viena krize. Žmonės nesupranta.
