Kelios minutės po 14 valandos prie Šiaulių santuokų rūmų stabtelėjo baltas limuzinas BMW X5. Visada įpratęs laikytis labai oriai, M. Murza ir šįkart liko ištikimas savo nuostatoms. Jis iš automobilio nelipo, kol pribėgęs vairuotojas plačiai neatvėrė galinių durelių. Tuomet išžengęs jaunikis, prilaikydamas nuotaką ranka, galantiškai padėjo jai išlipti.
Kol jaunieji Santuokų rūmų vestibiulyje laukė prasidedančios ceremonijos, maždaug trys dešimtys artimųjų ir draugų bei dar gausesnis būrys žurnalistų smalsiai apžiūrėjo jaunųjų apdarus. Nuometu veidą prisidengusi šviesiaplaukė nuotaka vilkėjo elegantišką ilgą baltą suknelę bei tokios pat spalvos švarkelį, apvedžiotą gulbių pūkais.
Pilkas jaunikio kostiumas labiau priminė karišką uniformą. Beje, vėliau, po ceremonijos, pats M. Murza pripažino, kad tai bandomasis jo partijos uniformos modelis. Ant dešinės švarko rankovės buvo prisiūta raudona emblema su Vyčiu. Antpečių nėra, nes Gervaldą (taip nacionalistai vadina M. Murzą) esą privalą vadą pažinti iš veido, o ne iš antpečių.
Suskambus Mendelsono maršui, kurį sintezatorium atlikdamas Šiaulių santuokų rūmų muzikantas vis vieną kitą akordą slystelėdavo pro šalį, M. Murza su Z. Rapova žengė raudonu kilimu ir sustojo prieš Santuokų rūmų vedėją Videtą Samienę. Paskui jaunuosius ėjo liudytojai – M. Murzos bendramintis Petras bei jaunosios draugė – grafienė Zoja iš Maskvos. Ji vilkėjo vyno spalvos suknelę be rankovių bei avėjo juodus ilgaaulius batus, nes prieš iškilmes kažkur užsimetė rankinė su bateliais.
Santuokų rūmų vedėjai skaitant oficialų tekstą, šalia jaunosios stovėjęs vyriškis Zlatai žodžius vertė į rusų kalbą. Paklausta, ar sutinkanti tekėti, lemtingąjį „Taip“ jaunoji Mindaugui ištarė lietuviškai. Susijaudinęs ir užsimiršęs vertėjas šį nuotakos sutikimo tekėti žodį išvertė į rusų kalbą.
Mindaugą su Zlata sutuokusi vedėja paskelbė, kad Zlatos pavardė nuo šiol bus Rapova – Murzienė.
Prisiekusius vienas kitam amžiną meilę, apsikeitusius vestuviniais žiedais bei nedirbtinai meiliai pasibučiavusius jaunuosius suskubo sveikinti artimieji, kuriuos aplenkė Mindaugo nacionalistų partijos bičiuliai.
Prieš palikdami Santuokų rūmus, jų vestibiulyje jaunieji surengė trumpą spaudos konferenciją. M. Murza pasakė, kad su Z. Rapova susipažinęs šiemet sausį, kai ji atvyko į Šiaulius. Pasak Mindaugo, Zlatos protėvis buvo grafas Jeanas Rappas - Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto generolas adjutantas. Iškart po vestuvių Zlata grįš į Maskvą, kur dirba dėstytoja, o pasibaigus mokslo metams, tikriausiai persikels gyvent i į Lietuvą.
Anksčiau mėgęs kartoti, kad vienintelė jo mylimoji – Lietuva, Mindaugas pridūrė, jog vesti Zlatą ryžosi tik iš jos išgirdęs, kad žmona neprieštaraus jo tolesnei politinei veiklai.
M. Murza atskleidė, kad nesąs katalikas, o žmonos tikybą pavadino rusiškai „jazyčnica“ - senųjų pagoniškų tradicijų pasekėja, todėl jie jau penktadienį surengė jungtuves pagal senuosius lietuviškus pagoniškus papročius, dalyvaujant kriviui bei vykdant ugnies ritualus.
Prieš sėsdamas į tą patį baltą limuziną BMW-X5 M. Murza pridūrė, kad iš Santuokų rūmų jie vyksią į Lietuvos partizanų kovų vietas ir, jei spėsią, aplankys Mindaugo artimųjų kapus netoli Šiaulių.
Vakare numatytas ir kuklus pobūvis, kuriame nebūsią alkoholio.
„Aš esu abstinentas, o mano žmona – blaivininkė,“ – paaiškino jaunikis. – Todėl ir svečiai turės apsieiti be svaigalų.“
Jauniesiems išvažiavus, Mindaugo draugai besiskirstančius žurnalistus vaišindami saldainiais kalbėjo, kaip svarbu kovoti prieš pasaulinę globalizaciją ir kitų rasių atstovus, okupuojančius Europą. Vienas seniausių M. Murzos bendražygių - šiaulietis Žilvinas Razminas segėjo sidabro spalvos ženklelį su kaukole. Žilvinas paaiškino, kad kaukolė simbolizuoja bekompromisę kovą iki mirties.