aA
Medininkų žudynių byloje – istorinė akimirka: Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį paskelbė, kad buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas (buvęs Nikulinas) daugiau laisvės neišvys, jam skirta griežčiausia bausmė – įkalinimas iki gyvos galvos.
Konstantinas Michailovas
© DELFI / Karolina Pansevič

Baudžiamąją bylą išnagrinėję teisėjai Aloyzas Kruopys, Rūta Mickevičienė ir Albinas Bielskis paskelbė, kad anksčiau Vilniaus apygardos teismas pagrįstai K. Michailovą pripažino dalyvavus Medininkų žudynėse, taip pat pagrįstai jam skyrė pačią griežčiausią bausmę.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas perkvalifikavo nusikalstamas veikas – pirmosios instancijos teismas dar 2011 m. gegužės 11 d. K. Michailovą buvo pripažinęs kaltu dėl tyčinio nužudymo, bet po nuosprendžio paskelbimo įsigaliojo nauja baudžiamojo įstatymo redakcija, kurioje yra numatyta atsakomybė ir už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, todėl prokurorų prašymu kaltinimai buvo pakeisti.

Teismas pripažino, kad K. Michailovas turi būti nuteistas už nužudymą, įvykdytą remiant užsienio valstybės ir užsienio valstybės organizacijų politiką, sistemingai ir stambiu mastu užpuldinėjant, žudant, žalojant civilius gyventojus (Baudžiamojo kodekso 100 str.).

Tuo metu iki suėmimo Latvijos sostinėje Rygoje gyvenęs K. Michailovas teisėjų prašė jį išteisinti ir paleisti teismo salėje.

Teisėjų kolegijos pirmininkas A. Kruopys pažymėjo, kad anksčiau teismas padarė pagrįstas išvadas dėl K. Michailovo dalyvavimo Medininkų žudynėse.

„Apeliacinės instancijos teisme atliktas įrodymų tyrimas patvirtino, kad nuteistasis buvo vienas iš asmenų, kuris atliko kaltinime nurodytus smurto veiksmus prieš aštuonis pareigūnus“, – skelbdamas nuosprendžio motyvus nurodė teisėjas.

Pasak jo, K. Michailovas galėjo numanyti, kad už žudynes Medininkuose jis gali būti baudžiamas dėl nusikaltimų žmoniškumui, nes Rygos OMON milicininkai įsiveržė ir išžudė muitinės posto, kuris nepatenka į karinių objektų sąrašą, pareigūnus.

Teismas nurodė, kad K. Michailovo dalyvavimas Medininkų žudynėse nebuvo atsitiktinis ar įvykdytas iš asmeninių paskatų – jis, kaip ir kiti OMON pareigūnai, vykdė savo vadovų nurodymus.

„Nuo 1991 m. pradžios Lietuvoje buvo vykdoma atvira karinė agresija, kuria siekta išprovokuoti ginkluotą konfliktą, neramumus, – nurodė teisėjai. – Sėkmingos provokacijos atveju tai būtų tapę priežastimi nuversti atsikūrusių valstybių valdžią, panaudojant karines pajėgas įvesti SSRS prezidentinį valdymą ir taip tęsti okupaciją. Didelio masto ir sistemingos represijos prieš gyventojus buvo dalis oficialios tikslingos sisteminės totalitarinės SSRS politikos, siekiant išsaugoti SSRS vientisumą. Medininkų žudynių metu Rygos OMON milicininkas K. Michailovas veikė kaip SSRS valdžios atstovas, palaikė ir įgyvendino SSRS persekiojimo politiką.“

Anot jo, nepagrįstai K. Michailovas ir jo gynėjai prašė bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės patraukimo senaties terminui.

Teismas taip pat pabrėžė, kad prokurorams pateikus naujus kaltinimus dėl nusikaltimų žmoniškumui K. Michailovui nebuvo suvaržytos jo teisės, jis turėjo pakankamai laiko susipažinti su kaltinimais, duoti parodymus, nors ir atsisakė kalbėti teisme, bet raštu nurodė savo poziciją.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės K. Michailovui skyrimo, teismas pažymėjo, kad buvo nužudyti septyni pareigūnai, vienas liko gyvas, bet suluošintas visam gyvenimui. „Nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas, jam buvo ilgai rengtąsi“, – teisėjas A. Kruopys sakė, kad nepaskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, ją atliekant kalėjime, nebūtų įgyvendintas atsakomybės neišvengiamumo principas.

Lietuvos apeliacinio teismo paskelbtas nuosprendis įsiteisėjo iš karto po jo paskelbimo, bet jį dar bus galima skųsti kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Palaikyti K. Michailovo į teismą atėjo žinoma disidentė Nijolė Sadūnaitė. „Konstantinai, Dievas su tavimi, aleliuja!“ – kreipdamasi į ginkluotų konvojaus pareigūnų stikliniame narve laikomą K. Michailovą šaukė ji. Ir pridūrė, kad jeigu teisybės nepasieks čia, teisme, jos sulauks kitame gyvenime.

„Viskas gerai“, – į N. Sadūnaitės žodžius lietuvių kalba atsakė K. Michailovas.

Išklausyti nuosprendžio atvyko ir Latvijos, ir Rusijos televizijos kanalų žurnalistai.

K. Michailovas: nesuprantu, už ką esu nuteistas

Teisėjams paskelbus priimto sprendimo motyvus K. Michailovo buvo paklausta, ar šis suprato jam paskelbtą nuosprendį.

„Aš supratau, kad nusikaltimas yra perkvalifikuotas, bet visiškai nesupratau bendros pozicijos, nes teismas nenurodė, kokių faktinių duomenų pagrindu yra įrodyta mano kaltė, nėra aiškaus supratimo, kokiu pagrindu esu nuteistas, – sakė K. Michailovas. – Aš visiškai nesupratau teismo pozicijos ir aš, ir mano advokatai mano, kad pagal Lietuvos įstatymus manęs negalima teisti.“

Tokia pozicija nesuglumino teisėjų kolegijos pirmininko. „Supratimas gal kada nors ir ateis, kaip matome, mūsų skirtingos pozicijos, advokatai gavo nuosprendį ir jie galės paaiškinti, o mes pasistengsime, kad nuosprendžio vertimas į rusų kalbą būtų padarytas artimiausiu metu, gal tada suprasite“, – sakė teisėjas A. Kruopys.

Prokuroras: tai – istorinis sprendimas

Generalinės prokuratūros prokuroras Saulius Verseckas, kuris su kolega Rolandu Stankevičiumi byloje palaikė valstybinį kaltinimą, sako, kad perkvalifikuodamas kaltinimus į nusikaltimą žmoniškumui teismas nustatė, jog ši veika buvo padaryta politiniais motyvais, vykdant oficialią SSRS politiką – užpuldinėti Lietuvos civilius gyventojus, tame tarpe ir juos žudyti.

Anot jo, tai yra istorinis ir visai Lietuvai svarbus sprendimas.

„Pagaliau turime oficialią išvadą, kad šis nusikaltimas padarytas politiniais motyvais vykdant SSRS politiką, – sakė S. Verseckas. – Šis sprendimas turės reikšmės ir kitoms byloms, kurios šiuo metu nagrinėjamos Lietuvoje ir yra susijusios su 1991 m. įvykiais – Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ir Sausio 13-osios bylą, taip pat ir dėl kitų asmenų, kurie nedalyvavo šiame (Medininkų žudynių – aut. past.) procese, nes nebuvo galimybės jų patraukti atsakomybėn, kol nebuvo pakeisti įstatymai.“

„Teismas paaiškino, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis iš kažkokių kriminalinių paskatų, o buvo įvykdyta oficialios SSRS organizacijai OMON priklausančių pareigūnų, jie tai padarė vykdydami įsakymus, turėdami tikslą įbaugti tiek Lietuvos gyventojus, tiek Lietuvos valdžios atstovus, kad būtų atsisakyta tuo metu paskelbtos nepriklausomybės, kad žmonės palūštų ir pasiprašytų atgal į SSRS sudėtį“, – sakė S. Verseckas.

Medininkų žudynių byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama daugiau kaip ketverius metus – teismas apklausė daugybę liudytojų, taip pat su teisinės pagalbos prašymais kreipėsi į Latviją ir Rusiją dėl buvusių omonininkų apklausų, bet šie prašymai taip ir nebuvo įvykdyti.

Advokatas: nėra jokių įrodymų

Tuo metu K. Michailovą gynęs vienas advokatų Arūnas Marcinkevičius žurnalistams sakė, kad ką tik įsiteisėjusį nuosprendį apskųs kasacine tvarka.

„Kaip galima nuteisti žmogų nesant įrodymų – kelintą kartą mes girdime nuosprendį, kad žmogus yra kaltas, bet kuo kaltė yra grindžiama, įrodymų nepasakoma, – sakė A. Marcinkevičius. – Jūs visi girdėjote, kad kaltė grindžiama Tomo Šerno parodymais. Cituoju, mintinai: „Nemačiau tokio žmogaus užpuolikų tarpe“. Pirmuosiuose T. Šerno parodymuose, kuriuos turi teismas, yra minima visiškai kito žmogaus iš kito padalinio ir iš kitos valstybės pavardė.

Aš gyvenu valstybėje, kurioje, tikiuosi, teisingumas nėra tuščia sąvoka. Man visiškai nėra nesvarbu, kokioje valstybėje auga mano vaikai, kokioje valstybėje augs mano anūkai. Ir, manau, jums, ko gero, nėra nesvarbu, kokia tai bus valstybė – ar ta, kurios vardą tarsime garsiai ir išdidžiai, ar vieni kitiems tik drįsime pasakyti, kad esame patenkinti, kad gyvename tokioje valstybėje, kurioje teisingumas nieko nereiškia.“

Advokatas neslėpė, kad vis dar viliasi, jog K. Michailovas bus išteisintas, o jeigu to nepavyks Lietuvoje, jis kreipsis į Strasbūrą.

Nužudė tik todėl, kad saugojo Lietuvos valstybės sieną

Kaip yra konstatavęs teismas, Medininkų poste dirbę Lietuvos pareigūnai buvo nužudyti tik todėl, kad vykdė savo tarnybines pareigas ir saugojo Lietuvos valstybės sieną.

Pasak teismo, K. Michailovo kaltę patvirtina įrodymų visetas.

Iš nuteistojo buvo priteista daugiau kaip 650 tūkst. eurų žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad K. Michailovas, dirbdamas SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Česlovo Mlyniko suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais Andrejumi Laktionovu ir Aleksandru Ryžovu tyčia nužudė Lietuvos pareigūnus.

Mirtinos kulkos buvo paleistos į Medininkų poste dirbusius Vilniaus muitinės inspektorius Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių, Ričardą Rabavičių, Kelių policijos rinktinės policininkus Algirdą Kazlauską, Juozą Janonį, greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkus Mindaugą Balavaką ir Algimantą Juozaką.

Per užpuolimą išgyveno tik Vilniaus muitinės inspektorius Tomas Šernas.

Bylos duomenimis, Č. Mlynikas 1991-ųjų liepos 30 d., apie 21-23 val., SSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus – A. Laktionovą, A. Ryžovą ir K. Michailovą, kuriems įsakė nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos pareigūnus.

K. Michailovas, A. Laktionovas ir A. Ryžovas sutiko įvykdyti šį įsakymą.

„Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. Michailovas automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991 m. liepos 31 d., apie 4-5 val., Vilniaus raj., netoli Medininkų kaimo buvusiame Medininkų muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. Michailovas Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. Kazlauskui ir J. Janoniui tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu – 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „VAZ 2101“ sėdėjusį J. Janonį bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. Janonio ir A. Kazlausko pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė“, – teigiama teismo nuosprendyje.

Lietuvos pareigūnus sušaudė vagonėlyje

Pasak teismo, tuo metu A. Laktionovas ir A. Ryžovas grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Šerno, A. Musteikio, R. Rabavičiaus, A. Juozako, M. Bulavako, S. Orlavičiaus pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė.

Sulaikytus Lietuvos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. Janonį, K. Michailovas kartu su A. Laktionovu ir A. Ryžovu bendromis pastangomis, siekiant nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų – dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius.

Į Medininkų posto pareigūnus iš viso buvo paleista 16 šūvių.

Medininkų baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 1991-ųjų liepos 30-ąją į Vilniaus OMON bazę atvyko geriausiai parengti Rygos OMON milicininkai, kurie iš anksto žinojo ir jau buvo suplanavę užpulti ir nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus.

Omonininkai buvo ginkluoti iš Rygos policijos akademijos pagrobtais automatais, kurių dalis nebuvo įtraukti į Rygos OMON apskaitą. Be to, milicininkai su savimi buvo pasiėmę sprogmenų, kuriuos siekdami nukreipti dėmesį, naktį 2.48 val. susprogdino Vilniuje.

Nustatyta, kad apie 23-24 val. K. Michailovas, A. Ryžovas, A. Laktionovas sėdo į Vilniaus OMON’e dirbusio milicininko Tadeušo Gudaneco vairuojamą automobilį. Rygiečiai buvo nuvežti iki kelio Vilnius-Minskas 25 kilometro ir likus maždaug 800 metrų iki Medininkų posto vairuotojui buvo liepta sustoti ir išleisti rygiečius, jų laukti.

Medininkų postą užpuolę omonininkai į įvykio vietą atėjo pėsčiomis, dėvėjo vasarinę lauko uniformą.

Apklaustas T. Gudanecas tvirtino, jog jam buvo liepta išgirdus šūvius važiuoti į Vilnių. Tačiau pradėjus švisti prie jo automobilio dideliu greičiu privažiavo kita mašina (ji buvo pagrobta iš nužudytųjų Medininkuose kelių policininkų), iš kurios iššoko Rygos OMON pareigūnai. Jie į automobilį įmetė maišą, kurį buvo pasiėmę su savimi, ir sėdo į juos atvežusią mašiną.

Dideliu greičiu, vairuojant vienam rygiečių, jie kitu keliu grįžo į sostinę. Pakeliui T. Gudanecas išgirdo, kaip vienas pareigūnų sakė kitam, „kad už šūvį iš pistoleto išsiaiškinsime bazėje“.

Kitą dieną T. Gudanecas iš Vilniaus OMON vado pavaduotojo Vladimiro Razvodovo gavo nurodymą pakeisti automobilio padangas.

Be to, bylos nagrinėjimo metu vienas liudytojų pareiškė, kad A. Ryžovas OMON bazėje esą priekaištavo K. Michailovui, kad šis pirmas pradėjo šaudyti iš pistoleto.

Susipažinti su visu tekstu galima čia: nuosprendis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Puteikis: esu patyręs praktiškai viską, kuo gyvena daugelis lietuvių (58)

„Aš ne tik kad žinau, kas yra turėti polinkį alkoholiui, žinau, kaip tai susitvarkyt, žinau...

Tapinas: jeigu jau galime žveją nukelti girtą nuo ledo, tai gal galime ir prezidentę į Rygą nuskraidinti (304)

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas dėl lėktuvo gedimo nevykti į Latvijos...

Skvernelis įstrigo Briuselyje: atskristi pasisekė. Grįžti, deja, jau nepavyks papildyta (146)

Belgijoje viešintis premjeras Saulius Skvernelis susidūrė su nemalonumais.

(Ne)skanūs lietuvio nuotykiai Berlyne: teko valgyti skalbykloje, autobuse ir net pasakų namelyje

Dažniausiai keliaudami kur nors pavalgyti galvojame tik apie maistą – kad jis būtų skanus,...

Panevėžio ir Prienų klubų siekiams pasipriešino „Žalgiris“ (12)

Pirmadienį vykusiame Lietuvos krepšinio lygos ( LKL ) visuotiniame susirinkime netrūko įtampos....

Ne visi lietuviai norėtų dirbti trumpiau už tą patį atlyginimą (95)

Didžioji dauguma lietuvių norėtų, kad jų darbovietė sutrumpintų darbo valandas , palikdama tą...

Rusijos samdinius traukia iš „pilkosios zonos“: mes reikalaujame, prašėme jau užtektinai (61)

Rusijos kariuomenės veteranams atstovaujantis forumas sekmadienį nutarė žengti neįprastą...

Anksti mamos netekusi studentė Agnė atvėrė širdį: sunkiausiu metu ją išgelbėjo šuo (3)

Studentei Agnei Puraitei – vos 21, tačiau jaunai merginai teko išgyventi labai daug. Vaikystėje...

Mitybos specialistė pabrėžia pagrindinius mitybos principus: svoris taps normaliu, o savijauta ir nuotaika bus puiki

Vis daugiau žmonių nežino, ką valgyti, ir vis daugiau produktų išbraukia iš savo raciono,...

Įsivaikinusi moteris: tiesa, kad vaikas auga ne biologinėje šeimoje, turi savo kainą (58)

Daugelis žmonių turi stiprų poreikį tėvystei, tačiau nepavykus natūraliu keliu susilaukti...