K.Michailovas, anksčiau turėjęs Nikulino pavardę, Lietuvai perduotas ir Vilniaus apygardos teisme buvo teisiamas kaip Latvijos pilietis. Neseniai paaiškėjo, kad K.Michailovas įgijo ir Rusijos pilietybę.

Rugsėjo 1 dieną buvo išplatintas pareiškimas, kuriuo Rusija ragino Lietuvą Medininkų byloje iki gyvos galvos nuteistam K.Michailovui (Nikulinui) suteikti tinkamą medicinos priežiūrą. To prašyta Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime. Jame taip pat teigta, kad „atsakomybė už Rusijos piliečio sveikatą tenka Lietuvos institucijoms“.

„Kiek girdėjau neoficialiai, gavo Rusijos pilietybę, jam ji buvo suteikta, tačiau detalesnę informaciją galėtų suteikti Lietuvos apeliacinis teismas, kurioje žinioje dabar yra baudžiamoji byla“, - BNS sakė valstybinį kaltinimą Medininkų baudžiamojoje byloje palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius.

Prokuroro teigimu, teisme sprendžiamas jo kaltės klausimas, veikos kvalifikavimas, o kokios valstybės pilietis yra teisiamasis, reikšmės neturi. Kiti ieškomi omonininkai Medininkų byloje taip pat turi Rusijos pilietybę.

Lietuvos apeliacinis teismas BNS atsisakė pateikti informaciją apie įgytą pilietybę.

„Atsižvelgęs į būtinybę saugoti asmens duomenis, teisėjas Aloyzas Kruopys priėmė sprendimą vis dėlto neviešinti jokių duomenų apie nuteistojo K.Michailovo pilietybę. Šiuo atveju spaudoje jau buvo paviešinta, kad K.Michailovas Lietuvos Respublikai buvo perduotas kaip Latvijos Respublikos pilietis. Tad ši informacija yra oficiali, o visi kiti duomenys turėtų būti saugomi“, - rašoma teismo atsakyme BNS.

Tuo metu K.Michailovo advokatas atsisakė BNS tiesiai atsakyti, ar Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė kokius nors duomenis apie K.Michailovo turimą Rusijos pilietybę.

„K.Nikulinas visą laiką buvo Rusijos pilietis. Klausimas, kaip Latvija jį atidavė kaip Latvijos pilietį, skirtas ne man, o Latvijos generalinei prokuratūrai“, - BNS pareiškė advokatas.

Jis mano, kad Latvija pažeidė visus įstatymus, reglamentuojančius liudytojų apsaugą. Gynėjo teigimu, 2003-iaisiais jo klientui Latvijoje taikyta liudytojų apsaugos programa, pagal kurią jis buvo tapęs K.Michailovu, buvo nutraukta.

„Tai tada klausimas - kaip jį 2007-siais atidavė kaip Latvijos pilietį“, - stebėjosi advokatas.

Jis priminė, kad 2009 metų gegužę prasidedant teismo procesui Vilniaus apygardos teisme, gynyba du kartus prašė teismo išsiaiškinti ir patikslinti teisiamojo tapatybę: ar yra teisiamas neegzistuojantis Latvijos pilietis Konstantinas Michailovas, ar Konstantinas Nikulinas.

„Teismas rugsėjo viduryje atsakė, kad teisiamojo tapatybė jiems abejonių nekelia ir įpareigojo advokatus netrukdyti teismui“, - BNS teigė A.Marcinkevičius.

Jis siūlė klausimus adresuoti prokuratūrai, nes ji atsakinga už tai, kokį asmenį atiduoda teismui.

BNS kalbinti teisininkai sakė, kad šiuo metu K.Michailovo pilietybės klausimas nėra aktualus, tai nedaro įtakos jo baudžiamajai atsakomybei. Kadangi įvyko ekstradicija iš Latvijos, tai tik su šia šalimi Lietuva ir gali spręsti su kaltinamuoju susijusius klausimus. Lietuva jau buvo kreipusis į Latviją dėl leidimo teisti K.Michailovą už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šis sutikimas gautas 2012 metais.

Po to, kai nuosprendis įsiteisės, Rusija nebent gali prašyti perduoti savo pilietį bausmei atlikti. Nuosprendis šioje byloje įsiteisės po Apeliacinio teismo sprendimo.

Rusijos ambasada yra prašiusi leidimo susitikti su K.Michailovu, Lietuvos apeliacinis teismas tokį leidimą suteikė.

Artimiausias Medininkų žudynių bylos posėdis numatytas gruodžio mėnesį. Per tą laiką tikimasi gauti atsakymus dėl Rusijoje ir Latvijoje gyvenančių liudytojų, buvusių omonininkų apklausų.

K.Michailovą 2007 metų lapkričio 28 dieną sulaikė Latvijos teisėsauga, remdamasi Lietuvos išduotu Europos arešto orderiu. Lukiškių tardymo izoliatoriuje jis laikomas nuo 2008-ųjų sausio. Vilniaus apygardos teismas K.Michailovą pripažino kaltu ir 2011 metais nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Šį nuosprendį skundę Lietuvos prokurorai siekia, kad K.Michailovas būtų nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui. Nuosprendį skundė ir nuteistasis, kuris kategoriškai neigia savo kaltę. Lietuvos apeliacinis teismas šią bylą nagrinėja jau beveik pustrečių metų.

Ankstų 1991 metų liepos 31-osios rytą Medininkų pasienio kontrolės poste buvo šaltakraujiškai nužudyti septyni savo pareigas ėję policijos ir muitinės pareigūnai.