Medikas pateikė tris argumentus, kodėl reikia skiepyti 5–12 metų vaikus: susiduria su dar nematytomis komplikacijomis

Vaikų intensyvios terapijos gydytojas Vaidotas Gurskis pabrėžė, jog ketvirtosios koronaviruso bangos sergamumo rezultatai skiriasi nuo kitų bangų.

„Tai pandemija tęsiasi, naujos atmainos, tie paskutiniai rezultatai po 4 bangos yra visiškai kitokie sergamumo, nei buvo iki tol. 30 procentų persirgusių buvo vaikų amžiaus asmenys, kas ankstesnių bangų metu tai nebuvo taip akivaizdu“, – pasikeitusią sergamumo statistiką Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pristatė gydytojas V. Gurskis.

Medikas laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo, kad nemaža dalis koronavirusu sirgusių vaikų atsidūrė ligoninėse, kelios dešimtys atsidūrė ir reanimacijoje.

„Akivaizdu, kad su naujom atmainom jaunesnės amžiaus grupės, ne tik suaugę yra įtraukiami vis labiau į tą COVID–19 pandemiją, ligos formos sunkios, jų daug. Atsiranda argumentų skiepyti ir vaikus“, – sakė V. Gurskis.

Jis laidoje išdėstė tris pagrindinius argumentus, kodėl nuo koronaviruso reikia skiepytis ir vaikus.

„Pirmiausia, vaiko sveikata, tai pirmas prioritetas. Antras prioritetas būtų sklandus ugdymo procesas visą jo socializaciją, kad nereikėtų užsidaryti, kad reikėtų kuo mažiau nuotolinio ugdymo ir visokio bendravimo su bendraamžiais ribojimo. Ir trečias – kuriasi tas kolektyvinis imunitetas“, – teigė vaikų intensyvios terapijos gydytojas.

V. Gurskis sakė suprantantis, jog paskutinis argumentas plačiajai visuomenei yra mažiausiai suprantamas.

„Svarbus argumentus, kodėl vaikus reikia imunizuoti, ypatingai 12–15 metų amžiaus grupę – paaugliai, kurie turi aktyvų socialinį gyvenimą. 5–12 amžiaus grupės vaikų hospitalizuota iš visų vaikų buvo labai nedaug – 15–16 procentų, 30 procentų buvo nuo 12 iki 17 metų, 50 procentų – 0–4 metų amžiaus grupėje. Tačiau argumentai tokie – ligos formos buvo sunkios, dalis vaikų atsidūrė reanimacijoje“, – laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo V. Gurskis.

Į laidą prisiskambinusi klausytoja Renata sakė, kad turi 4 vaikus – vyresnieji vakcinavosi, mažieji – ne, nes yra persirgę. Visgi moteris teigė, kad asmeniškai ją baugino spaudimas skiepyti vaikus. Ji laidoje sakė nesuprantanti, dėl kokių priežasčių tai daroma.

Miesto gyventojai

© DELFI / Julius Kalinskas

Medikas V. Gurskis pabrėžė, kad koronavirusu nepersirgusių vaikų skiepijimo argumentas yra akivaizdus.

„Vaikai serga sunkiai, jiems nėra tų lengvų ligos formų visiems. Džiugu, kad dauguma perserga be simptomų arba lengvai. Tačiau gulinčių ligoninėse žmonių yra per daug, kaip ir sunkiai sergančių vaikų. Štai jums pagrindinis argumentas“, – laidoje dėstė medikas V. Gurskis.

Jis kartu teigė, jog visuotiniam persirgimui koronavirusu kaip vakcinos alternatyvai argumentų paprasčiausiai trūksta.

„Ir tikrai liga yra labai pavojinga. Negaliu atskleisti asmens duomenų, bet yra pas mus ir dabar pacientų su labai keista ligos forma. Guli ligoninėje, pavyzdžiui, mažametis vaikas, kurio iš viso dar negalima skiepyti, šeima yra imunizuota, bet buvo du vaikai šeimoje, kurie dabar galėtų būti imunizuoti 5–11 metų grupėje.

Ir toje šeimoje tas mažas vaikas susirgo pneumonija, ji komplikavosi į neįprastą komplikaciją, kurios nematėme ir negirdėjome. Suradome tokių atvejų suaugusiems, bet būklė buvo tikrai grėsminga. Tai tikrai nėra lengva sloga. Tai tikrai yra liga chameleonas, mes atrandame tas visas išraiškas ir komplikacijas“, – laidoje pasakojo medikas V. Gurskis.

Medicinos profesorius Vytautas Usonis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, kad šeimose, kuriose vaikai persirgo prieš kelis mėnesius su vakcina turėtų neskubėti.

„Šiaip bendra biologinė taisyklė yra tokia – ar persirgus, ar įskiepijus pirminę vakciną vyksta ta vadinama pirminio tipo imuninė reakcija. Ir ji visiškai nurimsta maždaug per 2–3 mėnesius. Ir praėjus šiam laikui yra labai svarbu, kad imuninė sistema gautų dar vieną poveikį, dar vieną impulsą. Ar tai būtų liga, ar tai būtų vakcina“, – aiškino medicinos profesorius.

Ir Izraelyje procesas juda lėtai

Izraelyje gyvenanti hebrajų–lietuvių kalbų vertėja gyvenanti Rima Gedvilaitė–Blumenzon teigė, kad ir ten vaikų vakcinacija juda lėtai.

„Skiepijimosi procesas yra sąlyginai lėtas, vos 10 procentų vaikų gavo vakcinas. Bet nėra tokio didelio spaudimo, koks buvo skirtas suaugęs. Šiek tiek yra pakeistas požiūris į skiepus ir vakcinacijos programą. Daugiau bandoma aiškinti ir išaiškinti, mažiau – tiesioginės prievartos, kadangi vyksta daug pokalbių apie žmonių teisę rinktis ir kad negalima jų versti“, – sakė Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė.

Ji kalbėjo, jog ko gero toks sprendimas priimtas nes iki galo nėra aišku, kokią įtaką vakcina turės vaikų vystymuisi.

Izraelyje gyvenanti R. Gedvilaitė–Blumenzon pasakojo, jog keliose dešimtyse šalies mokyklų vaikai skiepijami ten atvykusių mobilių brigadų.