Skiepų priešininkai dažnai kaip pagrindinį argumentą iškelia tai, kad nuo koronaviruso miršta ir tie, kurie pasiskiepijo nuo COVID-19. Kembridžo universitetinės ligoninės gydytojas, daktaras R. Tamošauskas pastebėjo, kad taip atsitinka dėl to, jog paprasčiausiai esame visi mirtingi.
„Svarbus momentas yra ne tai, kad pasiskiepiję žmonės miršta nuo koronaviruso, bet turbūt kokia dalis arba kiek tų žmonių miršta nuo koronaviruso lyginant su nepasiskiepijusiais“, – teigia jis.
Paprašytas įvertinti, ką mano apie Jungtinės Karalystės sprendimą atšaukti skiepų pasą, taip pat ir Danijos sprendimą tai padaryti, R. Tamošauskas teigė, jog yra labai sunku lyginti skirtingas visuomenes.
„Skirtingos taisyklės veikia skirtingai visuomenėse. Danai jau daug metų lyderiauja pagal laimės indeksą. Aš manau, kad tai turbūt labai daug pasako apie Danijos visuomenę, kaip ji pasitiki savo Vyriausybe, savo valstybės struktūromis, savo socialinės apsaugos sistema ir kaip jie reaguoja į savo valstybės COVID-19 pandemijos priemones“, – paaiškino jis.
Gydytojo teigimu, praeitą savaitę buvo pasidalinta labai gera danų psichologo nuomone, kuris gražiai išdėstė, jog kai yra pasitikima savo valstybe, tuomet ir lengviau susitarti dėl tam tikrų priemonių, nėra didelės poliarizacijos arba susiskaldymo.
Taip pat tikino, kad Jungtinės Karalystės atveju valdžia nusprendė kol kas neįvedinėti skiepų paso, bet sveikatos apsaugos ministras neatmetė galimybės jį įvesti, jeigu nesiseks be jo valdyti pandemijos.
„Bet manau, kad britai kol kas tokio poreikio nemato, nes, visų pirma, jų vyresnioji visuomenės dalis yra daug labiau paskiepyta negu, tarkime, Lietuvoje. Tas skiepų priimtinumas visuomenėje yra didesnės ir dėl to, matyt, Vyriausybė yra priėmusi kol kas tokį nutarimą“, – „Žinių radijui“ paaiškino R. Tamošauskas.
Pastebėjo pavojingą tendenciją
Pastarąją savaitę Lietuvoje mirė ir itin jaunų žmonių nuo koronaviruso ir, gydytojo teigimu, nuo šios ligos miršta visų amžiaus grupių asmenys.
„Aišku, pirmiausia vyresnio amžiaus grupės žmonės, tačiau, deja, miršta ir jaunesni. Tiesa, nežinant konkrečių mirčių atvejų Lietuvoje būtų labai sudėtinga komentuoti, bet spėju, kad tikimybė yra, jog tie jauni žmonės irgi turėjo tam tikrų gretutinių susirgimų, kurie mažino jų imuninį atsaką ir neleido organizmui tinkamai kovoti su virusu“, – sakė gydytojas.
Kita vertus, akcentavo jis, Kembridžo universitetinėje ligoninės reanimacijos skyriuje šiuo metu yra gydomi 12 pacientų nuo COVID-19 ir tarp jų yra nemažai 30-40-ies amžiaus metų žmonių ir nepanašu, kad jie būtų turėję kokių nors ypatingų gretutinių susirgimų.
„Nenoriu būti blogas pranašas, bet per šią pandemiją pastebėjau, kad Anglija visąlaik yra šiek tiek pirmiau negu Lietuva. Juos pirmiau užklumpa banga, ta banga būna didesnė, problemų būna daugiau, o paskui kažkaip visa tai ateina ir iki Lietuvos. <...>. Nemanau, kad jauni žmonės gali būti automatiškai absoliučiai tikri, kad jie nesirgs sunkiai ir, neduok Dieve, jiems nebus tos grėsmės numirti“, – pastebėjo R. Tamošauskas.
Vis dėlto jis atsisakė komentuoti, ar jo ligoninėje gydomi žmonės buvo pasiskiepiję, mat tikino, kad tai būtų nekorektiška.
Situacija sparčiai blogėja
Praėjusią parą nustatyti 1298 nauji COVID-19 atvejai, mirė 16 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
13 iš 16 mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies.
4011 žmonių paskiepyti pirmąja vakcinos doze.
Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyti 9488 žmonės. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 863 žmonės, 80 iš jų – reanimacijoje.
Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo šešiais.
Antradienį skaičiai buvo gerokai mažesni: 889 atvejai, penkios mirtys
Per praėjusią parą nustatyti 889 nauji COVID-19 atvejai, mirė penki žmonės, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturi iš penkių mirusiųjų buvo nepaskiepyti arba paskiepyti iš dalies. 4304 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze. Iš viso per parą pirmąja arba antrąja doze paskiepyta 10,4 tūkst žmonių. Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje.
Žmonių ligoninėse, lyginant su ankstesne para, padaugėjo dešimčia.
Ligoninės ir mirtys
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 96 žmonės. Ankstesnę parą tokių buvo mažiau – 69. 56 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Deguonis papildomai tiekiamas 722 žmonėms.
Pandemijos piko metu šių metų sausį pacientų skaičiai ligoninėse buvo pasiekę 2,6 tūkst., dėl to teko reguliariai mažinti kitų medicinos paslaugų prieinamumą.
Per parą mirė vienas vyresnis nei 50-ies žmogus, po du per 60-imt ir per 80-imt metų žmones. Pilnai paskiepytas iš jų buvo tik vyresnis nei 50 metų žmogus.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4721 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 59. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9479 mirtys.
Vakcinacija
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepytas 1 mln. 704,3 tūkst. žmonių, visiškai vakcinuota – 1 mln. 574 tūkst. 223. Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 61 proc. žmonių, tarp vyresnių nei 12 metų gyventojų paskiepyta 69,5 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi per 4,5 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3 mln. dozių. Epidemiologinė situacija 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų toliau kyla ir pasiekė 394,3 atvejo.
Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų dalis siekia 6,1 procento ir, lyginant su ankstesne para, yra kiek sumažėjusi.
