„Man zonoje buvo „uždėta bauda“, kurią turėjau atidirbti“, – prisipažino anksčiau penkis kartus teistas Vilniaus gyventojas Tadeušas Višnevskis (Tadeuš Višnevski).
Vyras teigė, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje pateko į nepavydėtiną situaciją – kartą aukštesnės kastos nuteistieji jam nurodė stebėti aplinką ir įspėti, jeigu į gyvenamąsias patalpas ateitų prižiūrėtojai. T. Višnevskis negalėjo nesutikti – įkalinimo įstaigoje galioja nerašytos kalinių taisyklės, kurioms privaloma paklusti.
Kai T. Višnevskis stebėjo teritoriją, netikėtai pasirodė pareigūnai – nuteistasis nespėjo įspėti jį „ant striomio“ pastačiusių kalinių, kurie tuo metu pakavo narkotikus. Ir nors prižiūrėtojai kvaišalų nesurado, tačiau supanikavę nuteistieji dalį jų išbarstė.
„Tada man pasakė, kad privalau atlyginti žalą – nurodė, jog esu skolingas 300 eurų“, – teigė kalinys.
Pinigų T. Višnevskis neturėjo, todėl nuteistieji nusprendė, kad šis „skolą“ galės sugrąžinti iš laisvės į pataisos namus atnešdamas narkotikų. Iš karto buvo parengtas planas – kaliniui buvo nurodyta užsiregistruoti vizitui pas Rumšiškių pirminės sveikatos priežiūros centre dirbantį gydytoją. T. Višnevskis taip ir padarė – pataisos namų administracija kaliniui išdavė leidimą keturioms valandoms išvykti į gydymo įstaigą.
T. Višnevskis išvyko, bet į pataisos namus nesugrįžo – tą pačią dieną buvo paskelbta jo paieška, tačiau surasti nuteistojo pareigūnams nepavyko net tris mėnesius. Vis dėlto, policijos pareigūnai jį sulaikė Kaune.
Atgal į įkalinimo įstaigą sugrąžintas nuteistasis teisinosi, kad bijojo sugrįžti atgal – jeigu būtų įnešęs narkotikų ir juos būtų suradę atvirosios kolonijos darbuotojai, jam būtų grėsusi griežta laisvės atėmimo bausmė. O be narkotikų jis negalėjo grįžti – esą su juo būtų susidorota.
„Žinojau, kad esu ieškomas, apie tai buvo paskelbta žiniasklaidoje, bet savo noru nenorėjau grįžti atgal į Pravieniškes – bijojau, kad grįžus atgal vėl turėsiu problemų su nuteistaisiais, dėl jų man yra „užrašytos skolos“, aš esu vienas, o jų – daug“, – po sulaikymo aiškino T. Višnevskis.
Apie tai, kad yra verčiamas sumokėti „skolą“ ir netgi į įkalinimo įstaigą įnešti narkotinių medžiagų, nuteistasis niekam nepasakojo. Paklaustas, kodėl, nuteistasis buvo nešnekus: „Nežinau“.
Būtent todėl, kad apie grasinimus nebuvo pranešęs įkalinimo įstaigos pareigūnams, T. Višnevskiui iškeltą baudžiamąją bylą dėl pasišalinimo iš įkalinimo įstaigos išnagrinėjusi teisėja Audra Kriščiūnienė nusprendė jo pasakojimą apie skolą ir vertimą į zoną įnešti narkotikų vertino kritiškai – esą taip jis siekia palengvinti savo kaltę.
„Kaltinamasis kaltu prisipažino ir neginčijo faktinių aplinkybių, taip pat nenurodė jokių svarbių priežasčių, galėjusių jam objektyviai sutrikdyti laiku sugrįžti į įkalinimo įstaigą“, – pažymėjo teismas.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja pabrėžė, kad T. Višnevskis nusikalto būdamas recidyvistu, dėl jo pasišalinimo iš atvirosios kolonijos sunkių pasekmių nebuvo sukelta.
„Tačiau nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės, jos atlikimo metu“, – teismas pabrėžė, kad pataisos įstaiga T. Višnevskį charakterizuoja neigiamai, šiuo metu taip pat yra atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų įgijimo savo reikmėms.
Už tai, kad laiku nesugrįžo į atvirąją koloniją, T. Višnevskiui teismas skyrė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet kadangi iki bausmės pabaigos jam buvo likęs mėnuo, šią bausmę pridėjo prie paskirtosios ir nurodė, jog jis turės kalėti penkis mėnesius.
Kalėjimų departamentas informavo, kad nuo kitų metų sausio keisis teisinis reglamentavimas, leidžiantis atviro tipo įkalinimo įstaigose esančius nuteistuosius grąžinti į uždaro tipo įkalinimo įstaigas, jeigu jie neatitinka tam tikrų sąlygų arba padaro tam tikrus nusižengimus – pavyzdžiui, jeigu nuteistasis niekur nedirba ir nesimoko, jeigu kelia pavojų įstaigos darbuotojams arba turi tam tikrų nuobaudų.
„Tokiu būdu siekiama užkardyti nuteistųjų pasišalinimus iš atvirųjų kolonijų, tokių pasišalinimų skaičiuojama kone kiekvieną savaitę“, – departamento teigimu, vien šiemet dėl pasišalinimo iš įkalinimo įstaigų buvo pradėta apie 80 ikiteisminių tyrimų, šiuo metu vis dar ieškoma apie 20 į pataisos įstaigas negrįžusių nuteistųjų.
Atvirosiose kolonijose, pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę išeiti už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų vykdami į darbą, apsipirkti, pas medikus, mokslo, įsidarbinimo, pasimatyti su artimaisiais ir kitais reikalais.
„Nuo 2020 metų, kai ėmė veikti atvirosios kolonijos, vis aštresnė problema, kad kai kurie bausmę šiose įstaigose atliekantys asmenys laiku nesugrįžta po išvyko arba iš viso nesugrįžta, pasišalina iš pačios įstaigos teritorijos, kuri paprastai apsaugota kur kas paprastesnėmis priemonėmis ir pareigūnų priežiūra lyginant su uždaro tipo įkalinimo įstaigomis“, – nurodė departamento atstovai.
Anot jų, dažnai bausmę atliekantys nuteistieji negrįžta į atvirąsias kolonijas dėl to, kad būna apsvaigę nuo narkotikų arba alkoholio, taip pat dėl tos pačios priežasties – priklausomybės svaiginimuisi – ryžtasi neteisėtam pasišalinimui.
Kalėjimų departamento pareigūnų nuomone, vienas būdų, kaip būtų galima suvaldyti nuteistųjų pasišalinimus iš pataisos įstaigų, galėtų būti apykojių uždėjimas: „Jas būtų galima uždėti turintiems priklausomybių, linkusiems pabėgti arba jau praeity pasišalinusiems nuteistiesiems juos išleidžiant į laisvę.“
