aA
Sprendimas kompensuoti kontraceptines hormonines spirales 15-20 m. merginoms sukėlė aršias diskusijas. Kritikai teigia, kad toks apsaugos būdas gali pridaryti žalos jaunų merginų sveikatai ir esą skatins partnerių kaitą. Tuo tarpu medikai pabrėžia, kad kompensuoti pasirinkta tą priemonę, kuri tinka ir negimdžiusioms moterims, bei primena, kad pagal paauglių nėštumų skaičių Lietuva Vakarų valstybių kontekste atrodo tiesiog tragiškai.
Medikai gina kontraceptinės spiralės kompensavimą paaugliams: apklausa parodė, kokį aktyvų lytinį gyvenimą jie gyvena
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jaunoms merginoms kompensuoti kontraceptinę spiralę Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nusprendė šių metų balandžio 21 d., tačiau viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui Aurelijus Veryga patikino, kad esą buvo paskubėta ir galutinį sprendimą priims išklausęs išsamesnių specialistų argumentų.

Šį kontraceptinį preparatą į kompensuojamų vaistų sąrašą paprašė įtraukti Lietuvos akušerių ir ginekologijos draugijos valdyba dar 2019 m. Kaip Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, tai buvo padaryta „įvertinus prastą kontracepcijos prieinamumą pažeidžiamoms grupėms Lietuvoje“.

„Lietuva 2013 m., 2015 m., 2019 m. Eurobarometro apklausose atsidūrė tarp blogiausiai charakterizuojamų šalių dėl riboto kontracepcijos prieinamumo, kontracepcijos kompensavimo mechanizmo nebuvimo“, – kalbėjo ji.

Esmeralda Kuliešytė
Esmeralda Kuliešytė
© DELFI / Valdas Kopūstas

Preparatas pasirinktas atsižvelgiant į penkis kriterijus

Viena pirmųjų sprendimą įtraukti hormoninę kontraceptinę spiralę į kompensuojamų vaistų sąrašą sukritikavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Ji teigė, kad toks apsisaugojimo būdas ne tik skatins neatsakingą jaunų žmonių elgesį, tačiau esą ir yra pavojingas merginų sveikatai.

Vis dėlto, anot Santaros klinikų akušerijos ir ginekologijos skyriaus gydytojos, profesorės Žanos Bumbulienės, tai nėra tiesa. Gydytoja tikina, kad pasirinkta kompensuoti kontraceptinė spiralė tinka negimdžiusioms moterims, ji dar vadinama „mini hormonine spirale“. Be to, pastebėjo gydytoja, į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktame preparate yra mažiausia veikliosios medžiagos – levonorgestrelio – dozė.

Ž. Bumbulienė aiškino, kad ginekologai ir akušeriai siūlydami kompensuoti būtent šią kontraceptinę priemonę rėmėsi penkiais kriterijais.

„Pirmas iš tokių kriterijų yra labai didelis kontracepcijos efektyvumas. Kai mes kalbame apie intrauterinę sistemą (į gimdą įstatomą kontraceptinę spiralę – Delfi), kontraceptinis efektyvumas tikrai yra pats aukščiausias. Tokiu dar pasižymi tik poodinis implantas, bet mes jo Lietuvoje neturime.

Antras kriterijus – metodo teorinio ir praktinio veiksmingumo sutapimas. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, jeigu mes kalbame apie tabletes, jas galima užmiršti. Galima užmiršti išgerti vieną tabletę, dvi ir automatiškai grįžta vaisingumas, ir yra galimybė pastoti. Per pirmuosius tablečių vartojimo metus yra tikimybė, kad 9 moterys iš 1000 pastos. Tai ypač liečia paaugles, nes jos pasižymi tuo, kad vartojimo reguliarumas niekada nėra idealus.

Šiuo atveju, kadangi intrauterinė spiralė įvedama į gimdą, tai nepriklauso nuo vartotojo ir todėl sutampa metodo teorinis ir praktinis veiksmingumas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo gydytoja.

Žana Bumbulienė
Žana Bumbulienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Ji taip pat akcentavo, kad svarbus tokios priemonės veikimo laikas, kad jis nebūtų per trumpas ar per ilgas. Diskusijas sukėlusi kontraceptinė hormoninė spiralė, anot Ž. Bumbulienės, efektyvi trejus metus.

„Tai nereiškia, kad tuos trejus metus ir reikia vartoti. Jeigu pacientė, kuri kreipėsi dėl kontracepcijos, po metų norėtų išimti spiralę, jokių problemų tame nematome ir ta spiralė išimama.

Ketvirtas kriterijus – vietinis metodo hormonų poveikis. Kitaip sakant, nėra įtakos visam organizmui. Kai mes vartojame tabletes ar pleistrą, tuo metu vis tiek yra poveikis visam organizmui. Kai mes kalbame apie kontraceptinę spiralę, hormoninis poveikis yra tik gimdos lygmenyje ir net nėra įtakos menstruaciniam ciklui, daugeliu atvejų gali vykti ovuliacija“, – kalbėjo ginekologė.

Gydytoja teigė, kad medikai atsižvelgė ir į preparato kainą, esą lyginant su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis paskaičiuota, kad tai – ekonomiškiausias variantas.

Vaisingumas atsistato

Santaros klinikų medikė Ž. Bumbulienė pabrėžė, kad sprendžiant, kaip būtų galima didinti kontraceptinių priemonių prieinamumą jauniems žmonėms, buvo remtasi ne tik Lietuvos gydytojų, bet ir pasaulinių sveikatos organizacijų – Amerikos pediatrų akademijos, Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos, Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kompetencijos instituto Didžiojoje Britanijoje – rekomendacijomis.

„Visi jie pasisako, kad ilgalaikio veikimo grįžtamosios kontracepcijos metodai, kuriems priklauso ir gimdinė spiralė, yra veiksmingiausi ir yra pirmo pasirinkimo kontracepcijos metodai paaugliams“, – kalbėjo medikė.

Ji pabrėžė, kad minima kontraceptinė spiralė vaisingumui gali turėti tokią pačią įtaką, kaip ir kitos hormoninės apsaugos priemonės.

„Kas dar svarbu, kad po spiralės pašalinimo vaisingumas grįžta iš karto, ir yra toks pats, kaip po kitos kontracepcijos vartojimo“, – teigė ji.

Savo ruožtu Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos valdybos narys, ginekologas Vytautas Klimas pridūrė, kad tokiu būdu sumažinti nepageidaujamus ir neplanuotus paauglių nėštumus stengiasi ir kitos šalys.

„Šiuolaikinės apsaugos priemonės, visų pirma, hormoninė ir gimdinė kontracepcija turi būti lengvai prieinamos toms, kam jos reikalingiausios. Nemažai Europos šalių, tokių kaip Estija, Didžioji Britanija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, netgi Italija ir kai kurios kitos šalys, šiuolaikinius kontraceptikus kompensuoja jaunimui“, – kalbėjo V. Klimas.

Vytautas Klimas
Vytautas Klimas
© DELFI / Karolina Pansevič

Medikas pridūrė, kad ankstyvas pastojimas dažnu atveju komplikacijomis baigiasi ne tik jaunoms merginoms, bet ir jų kūdikiams.

„Yra žymiai didesnė sunkių nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika, didesnė priešlaikinio gimdymo, pogimdyvinio gimdos uždegimo, neišnešiotumo, per mažo svorio, todėl silpnos sveikatos naujagimių gimimo rizika“, – įžvalgomis dalinosi V. Klimas.

Pagal paauglių nėštumų skaičių Lietuva atrodo labai prastai

V. Klimas pasidalijo ir situacijos rimtumą rodančia statistika. Gydytojo turimais duomenimis, 2015 m. 15 m. ir jaunesnės merginos pagimdė 33 naujagimius, o 16-19 m. – 1111. 2016 m. atitinkamai 15-metės ir jaunesnės – 35 naujagimius, o 16-19 m. – 987. Specialisto teigimu, vėlesnių metų statistika yra neprieinama.

„Žiūrint į paauglių nėštumų skaičių, mes lenkiame (...) ne tik tokias šalis kaip Nyderlandai, Švedija, Slovėnija, Belgija, Liuksemburgas, Kipras, Suomija, Ispanija, Austrija, Graikija, Vokietija, Portugalija, Estija, bet net ir tokias katalikiškas valstybes kaip Italija – Lietuvoje nėščių paauglių tris kartus daugiau, kaip Airija – Lietuvoje beveik du kartus daugiau nėščių paauglių, lenkiame ir Lenkiją, ir Maltą. Nelabai suprantu, kur dar labiau norėtume kristi“, – pridūrė Seimo narė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastojusios paauglės dažnai nebaigia mokslų, negali įsitvirtinti darbo rinkoje, tad ateityje nemaža jų dalis patiria socialinę atskirtį ir atsiduria ties skurdo riba.

Anot Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, kasmet Lietuvoje apie 100 vidurinės mokyklos moksleivių yra priverstos nutraukti mokslus dėl nėštumo ar gimdymo.

„Kelia didžiulį susirūpinimą, kad ministras pasiduoda tokiam grupelės aktyvistų sprendimui, kurie prisidengdami morale mėgina užblokuoti galimybę lytiškai aktyvioms merginoms, stokojančioms lėšų kontracepcijai, ir stumia į ankstyvus nėštumus su visomis to pasekmėmis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo politikė.

Savo ruožtu D. Šakalienė stebėjosi A. Verygos pasisakymu, kad sprendimas buvo skubotas, nes, jos teigimu, apie jį iki priėmimo diskutuota dvejus metus, o diskusijose dalyvavo ne tik medikai, moterų teises ginančios organizacijos, bet ir SAM pavaldžios institucijos – Ligonių kasa, Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija bei Valstybine vaistų kontrolės tarnyba.

A. Verygos sprendimą kol kas kontraceptinės spiralės į kompensuojamų vaistų sąrašą neįtraukti D. Šakalienė vadino „žingsniu atgal“.

„Dabar turime tokią situaciją, kai ministras išsigąsta radikalių, visiškai moterų ir merginų interesams prieštaraujančių asmenų grupelės ir žada atšaukti šį sprendimą“, – stebėjosi politikė.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mokiniai turi ne po vieną lytinį partnerį

Dėl kilusios reakcijos visuomenėje nuostabos neslėpė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) docentė, daktarė Kristina Jerienė.

„Aš supratau, kad mes ginekologai-akušeriai dabar esame tie inkvizitoriai, kurie gaudysim mergaites mokyklose vos tik joms sueis 15 metų, jas čipuosim įdėdami spirales į gimdą. Noriu akcentuoti, kad yra kalbama apie tas mergaites, kurioms reikia dabar ir čia“, – kilusiomis kalbomis stebėjosi medikė.

Ji taip pat priminė, kad Lietuvoje iki šiol nėra tinkamos lytinio švietimo programos, kuri taip pat prisidėtų prie problemų sprendimo. K. Jerienė pasidalino ir LSMU atliktu tyrimu, kuriame buvo apklausta beveik 10 tūkst. Lietuvos 11-12 klasių moksleivių.

„Vakar išgirdau, kad moksleiviai turi mokytis, o ne santykiauti. Taip, aš irgi taip norėčiau, bet jie, žinokit, dar besimokydami naršo internete ir randa informacijos, kuri yra nepatikima.

Apklausus beveik 10 tūkst. vienuoliktokų ir dvyliktokų paaiškėjo, kad beveik 34 proc. jų jau turi lytinius santykius. Berniukai, aišku, aktyvesni. Jie turi netgi ir daugiau lytinių partnerių. Iš visų berniukų, kurie turi lytinius santykius, yra turinčių keturis ar netgi daugiau partnerių. Skaičiai yra įspūdingi“, – sakė K. Jerienė.

Medikai gina kontraceptinės spiralės kompensavimą paaugliams: apklausa parodė, kokį aktyvų lytinį gyvenimą jie gyvena
© Shutterstock

Medikės teigimu, kontracepciją dažniausiai nurodė vartojantys tie paaugliai, kurie patys ieško informacijos, kalba su tėvais arba informaciją gauna mokykloje.

K. Jerienė pabrėžė, kad tyrimą atlikusių medikų grupė bendravo ir su lytinio švietimo pamokas vedančiais visuomenės sveikatos specialistais. Pasak gydytojos, paaiškėjo, kad tik 50 proc. tokių pamokų metu kalba apie kontraceptines priemones ir lytinį gyvenimą.

„Vaikai nori gauti informaciją iš gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų, tai gal pradėkime kalbėti apie lytinį švietimą ir gal tada mažiau reikės kalbėti apie paauglių abortus ir nėštumus.

Mes norime tiems vaikams padėti. Norime padėti tiems, kurie jau turi problemų ir ateina ašarotomis akimis pas mus klausti, ką daryti“, – pabrėžė LSMU docentė.

Sprendimą sustabdė

Delfi primena, kad kontraceptinė spiralė pagal A. Verygos įsakymą turėjo būti kompensuojama 15-20 m. merginoms. Šią apsisaugojimo priemonę besikreipiančioms konsultacijai galėtų skirti gydytojas ginekologas.

Kilus ažiotažui, A. Veryga pareiškė, kad sprendimas buvo skubotas ir reikia platesnių diskusijų.

„Iš tiesų manau, kad yra paskubėta su tuo sprendimu, matant, kiek tai daug diskusijų sukelia“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga ir pridūrė, kad ypač daug klausimų kelia pasirinkta amžiaus grupė.

„Tam tikra prasme tai yra invazinė priemonė. Kol kas į kompensuojamų vaistų kainyną nebus įtraukiama, sulauksime detalesnių išaiškinimų, tada bus priimti galutiniai sprendimai“, – teigė A. Veryga.

Medikai gina kontraceptinės spiralės kompensavimą paaugliams: apklausa parodė, kokį aktyvų lytinį gyvenimą jie gyvena
© Fotolia nuotr.

Pirmadienį dėl prie kompensuojamų vaistų atsidūrusios kontraceptinės spiralės į premjerą Saulių Skvernelį ir A. Verygą kreipėsi TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

„Vaistinis preparatas (...) – ekstrinis hormoninis kontraceptikas, neleidžiantis apvaisintai kiaušialąstei įsitvirtinti gimdos gleivinėje ir taip sukeliantis abortą. Medicininėje praktikoje negimdžiusioms moterims, juo labiau paauglėms, hormoninės spiralės yra nededamos ir nerekomenduojamos dėti“, – teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Politikė piktinosi, esą toks žingsnis skatins jaunus žmones elgtis neatsakingai.

„Kontracepcijos prieinamumo didinimas neprisideda prie paauglių ir jaunimo sveikatos gerinimo. Priešingai, mažina jaunų žmonių atsakomybę, skatina lytinių partnerių kaitą, žaloja psichinę sveikatą, skatina užsikrėtimą lytiškai plintančiomis ligomis. Ar paauglių lytinių santykių skatinimas yra dabartinės Vyriausybės prioritetas?“ – klausė Seimo narė.

Grupė Seimo konservatorių vakar kreipėsi į A. Verygą reikalaudami sprendimą dėl kontraceptinių spiralių kompensavimo atšaukti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(61 žmogus įvertino)
2.9836

Top naujienos

Po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėvio“ nužudymo – chaosas: nieko panašaus dar nebuvo (6)

Kodėl po Estijos nusikalstamo pasaulio „krikštatėviu“ vadinamo Nikolajaus Tarankovo mirties...

Tokios krizės automobilių prekeiviai dar nematė: pirkėjų nė kvapo (11)

Dėl koronaviruso paskelbtas karantinas paralyžiavo visą Lietuvos verslą, bet automobilių prekyba...

Orai: per Lietuvą keliaus audros debesys (1)

Sekmadienį virš Rytų Žemaitija nusidrieks kontrastingas atmosferos frontas. Vakariniuose rajonuose...

Priversta saviizoliuotis iš Norvegijos grįžusi lietuvė: man aiškiai parodė, kad esu emigrantė ir antrarūšė budulė (629)

Karantinas Lietuvoje šiuo metu yra labai sušvelnintas, o nuo birželio 1 d. buvo ir išplėstas...

COVID-19 sirgęs vyras apibūdino ligos pradžią: net nejuto, kad smarkiai karščiuoja (128)

„Įprastai, kai turi temperatūros, jauti šaltkrėtį, nuovargį, o šįkart to nebuvo“, –...

Statė namą sau, bet neliko nepastebėtas didelio koncerno: lietuvio būsto idėja sulaukė pasisekimo (191)

Tomui Petrauskui – 26-eri, tačiau jis šiandien savomis rankomis stato modulinius ekologiškus...

Tragedija, pakeitusi fechtavimosi sportą: olimpinis čempionas mirė nuo lūžusios rapyros dūrio į akį (40)

Šiuolaikiniame fechtavimosi sporte traumos – didelė retenybė: kostiumai ir kaukės patikimai...

Bedarbio statusas: kaip mokėti PSD ir kokių naujų išmokų tikėtis jau netrukus (91)

Vienuoliktą karantino savaitę Užimtumo tarnyba „suskaičiavo viščiukus“. Karantininės...

Kruvinas vakaras Kroatijoje: Golubickui lūžo žandikaulis – reikalinga operacija

Atnaujintas Kroatijos futbolo čempionatas itin prastai prasidėjo 20-mečiui saugui iš Lietuvos...

Paulius Jurkevičius. Kava su sviestu ir kiti klausimai daktarui (105)

Vieni jį dievina. Kiti keiksnoja. Vieni giria jo profesijos išmanymą. Kiti be gailesčio...

|Maža didelių žinių kaina