Tuo metu kai kurių kurortinių vietovių atstovai dėl tokių zonų nusiteikę skeptiškai: vieni sako, kad vietovės yra per mažos ir nėra vietos tokioms zonoms, o kiti mano, kad tai joms pakenks.
Dabar Lietuvoje yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Strigailiškio kaimo, puoselėjančio maisto paveldo tradicijas, bendruomenės pirmininkė Rima Grušnienė BNS sakė, kad šio klausimo su bendruomene neaptarė, bet teigė sutinkanti, kad tokios zonos būtų, pirmiausia prie ežerų, upių, poilsiaviečių.
„Pas mus yra įmonė, vis tiek privažiuoja automobiliai, jie daugiausia teršia“, – teigė ji.
Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė įsitikinusi, kad įpareigojimai gali labiau pakenkti nei duoti naudos: „Kad tos Kulautuvos tiek nedaug. Daugiausia teritorijos užima miškas“.
Seniūnė BNS teigė mananti, kad tokių zonų įrengimas ribotų vietovės plėtrą ir gyventojams, ir viešajam sektoriui – pabrangintų statybas, rekonstrukciją, kelių remontą.
„Negalėsi atsivežti kažkokių priemonių, su taršiu transportu nebus galima vežti statybines medžiagas. Priežiūra aplinkos brangiau kainuotų, nebebūtų galima, pavyzdžiui, žolės pjauti su traktoriumi, benzinine žoliapjove, o reikės ieškotis elektra varomos“, – BNS kalbėjo D. Šiušienė.
Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas įsitikinęs, kad taršos problemos miestelyje nėra ir tokios zonos jame nereikalingos.
„Tos zonos turėtų būti tuose miestuose, savivaldybėse, kur dideli mašinų srautai, didelis judėjimas. Pas mus labai nedidelė teritorija, erdvės atviros, jos nėra tiek užterštos“, – BNS sakė S. Imbrasas.
Jis sutinka, kad mažos taršos zona galėtų atsirasti nebent prie senosios šv. Jono Krikštytojo bažnyčios.
Anykščių savivaldybės administracijos direktorės Ligitos Kuliešaitės teigimu, per miesto centrą eina valstybinės reikšmės kelias, juo važiuoja daug transporto, o jo neuždrausi.
S. Jovaiša BNS sako su tuo nesutinkantis: „Yra aplinkkelis Ukmergės-Utenos kryptimi arba Ukmergės-Panevėžio kryptimi: „Padarys (vairuotojai – BNS) truputį nedidelį lankelį. Ko mes norime: švarios gamtos ir oro ar užteršto? Švaraus? Tada imkimės priemonių. Aišku, jos bus kai kam nepatogios“.
Pasak L. Kuliešaitės, miestas siekia kurorto statuso, todėl nenori daug apribojimų, kurie mažintų jo patrauklumą: „Kaip tik stengiamės turistus pritraukti“.
Tačiau S. Jovaiša kaip tik įsitikinęs, kad turinčioms mažos taršos zonas kurortinėms teritorijoms bus lengviau žengti paskutinį žingsnį ir tapti kurortais.
„Jeigu taršos normos bus įvestos kurortams, tai kurortinės teritorijos prieš tapdamos kurortais tas normas taip pat turėtų įsivesti“, – BNS pabrėžė parlamentaras, Seime registravęs Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimą.
Seimas buvo įpareigojęs savivaldybes nuo 2023-iųjų nustatyti mažos taršos transporto zonas, tačiau to nepadarė nė viena savivaldybė.
Todėl ketinama šį reikalavimą švelninti: šių zonų nebesieti tik su transportu, įpareigoti jas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų. Tai turėtų padaryti tik didmiesčiai bei miestai, turintys kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje bei Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose, o jeigu Seimas pritartų S. Jovaišos iniciatyvai, – ir kurortinėse teritorijose.