Interviu „Delfi“ ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad mirčių nuo koronaviruso Švedijoje yra daug mažiau nei Lietuvoje, o lovų skaičiumi milijonui gyventojų karantino neskelbusi Švedija gerokai atsilieka nuo Lietuvos.
„Tokia statistika kelia daug pagrįstų klausimų apie Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumą. Pasirinkta pandemijos valdymo strategija, kuri neretai prioritetą teikia lazdos, o ne meduolio principui, taip pat kelia nemažai klausimų apie mūsų deklaruojamą siekį tapti gerovės valstybe“, – sako Mauricas.
Jis remiasi leidinio „The Economist“ publikacija, leidžiančia daryti išvadą, jog COVID-19 aukų skaičius susijęs ne su karantino priemonių griežtumu, šalies klimatu ar geografija, bet su ekonomika (ypač pajamų nelygybe).
„Tai paaiškina, kodėl tarp labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos šalių sąraše nėra Švedijos, kuri nebuvo įvedusi visuotinio karantino, Estijos, kuri taikė švelnesnius ribojimus nei Lietuva, ar Šveicarijos, kuri 2020–2021 mokslo metais nebuvo uždariusi mokyklų.
Bet užtat yra Peru, kuri taikė griežčiausius ir absurdiškiausius (pvz. pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais tik vyrai galėjo palikti namus, o antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais – tik moterys) karantino ribojimus, tačiau pirmauja pasaulyje pagal bendrą mirtingumo augimą, Bulgarija, kuri pirmauja ES pagal bendrą mirtingumo augimą, ir Lietuva, kuri pagal bendrą mirtingumo augimą ES nusileidžia tik minėtai Bulgarijai“, – tvirtina Mauricas.
