aA
Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno daugiau nei 300 tūkstančių žmonių, jų pajamos vienam asmeniui buvo mažesnės nei 245 eurai per mėnesį, kai santykinio skurdo rizikos riba - 345. Naujausius skaičius įvertinęs ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad skurdą greičiausiai sumažintų pensijų kėlimas.
© DELFI / Domantas Pipas

„Dabar labai daug kas Lietuvoje kalba apie augantį skurdą ir augančią pajamų nelygybę, o aš ne kartą esu sakęs, kad pagrindinė ir vienintelė priežastis, kodėl pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje auga, yra žemos pensijos, – DELFI teigė Ž. Mauricas. – Apskritai žemos vyresnių nei 65 m. asmenų pajamos.“

Ekonomisto teigimu didžioji dalis šios grupės gyventojų yra priklausomi nuo „Sodros“ išmokų, todėl jų pajamos ir ne tik žemos, bet ir mažesnės nei skurdo rizikos riba. 345 eurai – tokia yra santykinio skurdo rizikos riba, o vidutinė „Sodros“ pensija siekia vos 319 Eur.

Ž. Mauricas įvardijo net kelias to priežastis. „Pirma, turime didelę kartų kaitą. Jei paimtume jaunesnę kartą, tai jų pajamos yra gerokai didesnės nei pensinio amžiaus gyventojų. Kitas veiksnys, kad tik nedidelė valstybės biudžeto dalis yra skiriama pensijoms. Skaičiuojant nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), tai Lietuva Europos Sąjungoje pensijoms skiria kone mažiausią biudžeto dalį, – teigė Ž. Mauricas. – Bet nesiūlau čia ir dabar daugiau skirti, nes turime demografinių iššūkių ir jei dabar skirsime labai daug, gali būti, kad ateityje turėsime tai mažinti.“

Dabar labai daug kas Lietuvoje kalba apie augantį skurdą ir augančią pajamų nelygybę, o aš ne kartą esu sakęs, kad pagrindinė ir vienintelė priežastis, kodėl pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje auga, yra žemos pensijos.
Žygimantas Mauricas

Jo teigimu, kitų metų statistikoje skaičiai bus geresni. „Esu beveik įsitikinęs, kad pensinio amžiaus gyventojų skurdo lygis bent jau stabilizuosis arba truputį sumažės pirmą kartą per daugelį metų, nes buvo padidintos mažiausios pensijos. Ir šiaip pensijos buvo padidintos labiau nei augo vidutinis gyventojų pragyvenimo lygis, – teigė Ž. Mauricas. – Bet jei norima reikšmingai sumažinti, pavyzdžiui, iki Europos Sąjungos vidurkio, tai reikia pensijas padidinti. Tai efektyviausias būdas.“

Naujausiuose skaičiuose ekonomistas įžvelgė ir teigiamų pokyčių – vaikų ir darbinio amžiaus gyventojų skurdo lygis mažėja.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 metais jis sudarė 14 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis, nei 2017-aisiais.

Ž. Maurico teigimu, vaikų skurdo lygio statistika kitąmet taip pat turėtų būti kur kas geresnė. „Padidinti vaiko pinigai turėtų apversti svarstykles į kitą pusę ir manau, kad kitąmet turėsime kitokį rezultatą“, – kalbėjo ekonomistas.

Ir nors ekonomistas įsitikinęs, kad padidinus pensijas skurdo statistika turėtų gerokai pakisti, priduria, kad nėra aišku, kiek valstybė pajėgi jas didinti. „Bent jau trumpuoju laikotarpiu labai ženkliai kelti pensijas nėra galimybės, nes mes dar turime ir viešojo sektoriaus darbuotojų, ir kitų įsipareigojimų, – kalbėjo Ž. Mauricas. – Mes kurį laiką tiesiog turėsime gyventi su didesniu santykinio skurdo rodikliu.“

Ž. Mauricas pabrėžė, kad 345 Eur – santykinio skurdo rizikos riba. „Tai nebūtinai tapatu pačiam skurdu“, – teigė ekonomistas. Absoliutaus skurdo riba yra mažesnė nei santykinio – vos 245 Eur. „Absoliutaus skurdo riba per metus išaugo 3 proc., o santykinio 12 proc.“, – įvardijo ekonomistas.

Ekonomistas pridūrė, kad 12 proc. išaugusį rodiklį pasivyti sunku. „Jei nori „iššokti“ iš skurdo, tai tavo pajamos turi didėti bent 12 procentų. Tai nėra taip paprasta tokiu greičiu pajamas auginti“, – tvirtino ekonomistas.

„Kalbant apie absoliutų skurdą, Lietuvoje vyksta labai spartus skurdo mažėjimas. Drįsčiau teigti, kad beprecedentis. Gal panašus buvo 2005-aisiais, bet tuo metu turėjome žymiai didesnę infliaciją. O santykinio skurdo riba nemažėja, bet bent jau nebedidėja“, – teigė Ž. Mauricas.

Beje, jo teigimu, reiktų atsižvelgti ir į tai, kad skirtingo amžiaus grupės turi skirtingus poreikius. Tuo pačiu skiriasi ir išlaidos. „Išlaidų poreikiai skirtingi, o čia daroma prielaida, kad tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus žmogus turi tokius pačius poreikius ir išleidžia tiek pat, – teigė ekonomistas. – Tai nebūtinai tiesa, nes pensinio amžiaus žmogui turėtų užtekti ir mažiau pinigų.“

Išlaidų poreikiai skirtingi, o čia daroma prielaida, kad tiek pensinio, tiek darbingo amžiaus žmogus turi tokius pačius poreikius ir išleidžia tiek pat <...>. Tai nebūtinai tiesa, nes pensinio amžiaus žmogui turėtų užtekti ir mažiau pinigų.
Žygimantas Mauricas

Netrukus statistikos departamentas turi pateikti ir pajamų nelygybės statistiką. Ž. Mauricas tvirtina, kad ši statistika turėtų stabilizuotis ir galbūt net sumažėti. Tiesa, jo teigimu, pajamų nelygybės statistikoje taip pat atsispindės menkos pensijos.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 312 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 245 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 515 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai sumažėjo 3,4 procentinio punkto iki 10,4 proc., namų ūkiuose be vaikų – 2,1 procentino punkto iki 11,8 procento. Skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).

Žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc. dirbančių asmenų, 50,8 proc. bedarbių ir 13,1 proc. senatvės pensininkų. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Pernai jis sudarė 37,7 proc. ir, palyginti su 2017-aisiais, padidėjo 4,3 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
3.5484

Top naujienos

Lietuva pasaulio čempionate: pirmas antausis JAV, „La Bomba“ Japonijoje, prisikėlimai, „Neverk, Argentina“ ir Kleizos arija medaliai, rekordai ir komentarai (1)

Paradoksas – Lietuvos krepšinio rinktinė nė karto nėra tapusi olimpinių žaidynių ar pasaulio...

Skvernelis po atliktos operacijos: tikiu, įveiksiu ir šitą iššūkį dėl sveikatos nedalyvaus dalyje renginių (23)

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienio rytą paskelbė, kad jam padaryta operacija praėjo...

Atlyginimų klausimas – visu aštrumu: tik mažiau nei ketvirtadalis mokytojų dirba pilnu etatu (6)

Artėjant mokslo metams vėl į viešumą kyla pedagogų atlyginimų klausimas. Analizuojant šios...

Netrukus gimdysianti Irūna Puzaraitė: vyras išeina tėvystės atostogų, kad aš galėčiau koncertuoti (41)

Dainininkė Irūna Puzaraitė -Čeponienė jau visai netrukus susilauks antrojo vaikelio....

Gyvai / Krepšinio zona. Liko paskutinis testas: ar Lietuvos rinktinė jau pasiruošusi šturmuoti Kiniją?

Pirmadienį 10 val. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “ apie jau po kelių dienų...

„The Guardian“: Trumpas dėl Putino susikivirčijo su G7 lyderiais

Donaldas Trumpas susikivirčijo su kolegomis – G7 lyderiais – dėl savo reikalavimo į šią...

Linkevičius: URM aiškinasi aplinkybes dėl incidento per mitingą Honkongui palaikyti (2)

Lietuvos užsienio reikalų ministerija aiškinasi aplinkybes dėl penktadienį įvykusio incidento,...

Muitininkai sulaikė iš Rusijos gabentą sprogstamųjų šaudmenų krovinį šaudmenys skirti kariniams lėktuvams (27)

Muitininkai vėl užkirto kelią į Lietuvą bandytam įvežti karinės paskirties kroviniui....