aA
Dešimtmetį esame Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal kai kurias vertybes esame arčiau Rusijos, o ne Vakarų Europos. Pavyzdžiui, nesiryžtame priimti smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo, o seksualinių mažumų bijome kaip ufonautų.
Mato Kremliaus ranką: kodėl kai kuriais požiūriais esame su Rusija, o ne su Vakarais
© Reuters/Scanpix

Tokios pozicijos laikosi viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ direktorius liberalas Tomas Baranovas. Apie europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtas kalbėta trečiadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje.

Kalbėdamas su DELFI, T. Baranovas išskyrė du ryškiausius pavyzdžius, kada lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų vertybės išsiskiria itin ryškiai.

Pirmasis – Seime vis neprasimuša vadinamas vaikų nemušimo įstatymas. Jis vis blokuojamas ir neturi galimybių praeiti, nes dauguma parlamentarų sako „mane mušė, aš mušiu, išaugau geras ir vaikai išaugs geri“. „Vadinasi, yra problemų su pagarbos asmenybei vertybe. Juk asmenybė turi būti ugdoma ne baimės ir nuobaudų, ypač fizinių, būdu, bet dialogo, pagarbos, atsakomybės ugdymo keliu. Čia matau didžiulę spragą. Juk tai susiję su tuo, kad mūsų vaikai pagal kai kuriuos tyrimus nelaimingiausi Europoje“, – aiškina T. Baranovas.

Tomas Baranovas
Tomas Baranovas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Antras ryškus pavyzdys T. Baranovui – LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) klausimai. Pagal šį aspektą Lietuva itin išskiria sociologiniuose duomenyse. „Šioje vietoje irgi panašios vertybės – trūkumas pagarbos įvairovei. Konferencijoje bandėme nagrinėti, iš kur tai – matyt, tai dėl totalitarinių traumų įtakų, yra politikų manipuliavimo, pavyzdžiui, Petro Gražulio atvejis, arba Kremlius bando kažką daryti“, – dėstė konferencijos organizatorius.

T. Baranovo nuomone, yra grupė politikų, kurie nuolat „lietuviškas vertybes“ priešina su europietiškomis. Tai susiję su žmonių baimėmis ir nežinojimu. „Kodėl LGBT žmonių didelė dalis bijo? Nes mažai prisipažįstančių LGBT asmenų, žmonės artimiausioje savo aplinkoje nepažįsta ir kaip ufonautų bijo – ufonautų nematė ir gėjų nematė. Kažkas sako, kad abu baisūs, tai abiejų ir bijo“, – sakė T. Baranovas.

Šalia politikų manipuliacijos jis neatmeta ir Kremliaus vaidmens. „Nenoriu pasirodyti paranoiškas, bet dirbu konsultantu Ukrainoje, Moldovoje, Armėnijoje – jas gerai žinau – matau beveik identiškus aiškinimus apie „supuvusius Vakarus“, gąsdinimus, kad gėjai atims vaikus, taip pat juvenalinė justicija. Netgi terminologija labai kartojasi, taigi manau, kad yra noro destabilizuoti visuomenes – palaikyti supriešinimą, įtampą. Manyčiau, iš Kremliaus yra pastangų tą daryti“, – kalbėjo organizacijos „Mūsų Europa“ direktorius.

Jis priminė, kaip Seimo narys P. Gražulis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasveikino su homofobiško įstatymo priėmimu: buvęs disidentas, siekęs Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos, dabar visiškai palaiko Kremliaus politiką.

J. Ohmanas: pusė mokinių sako emigruosiantys

Tuo metu mūsų šalyje gyvenantis filmų režisierius, žurnalistas ir vertėjas švedas Jonas Ohmanas bandė įvardinti lietuviškas vertybes.

Pasak J. Ohmano, jam Lietuva – veikimo rojus, kurioje gali tapti kuo nori. Tačiau, pripažino jis, patys žmonės kalba kitaip. Švedas daug keliauja po mokyklas ir kai jose paklausia, ar vaikai liks Lietuvoje, pusė sako emigruosiantys. Kai J. Ohmanas perklausia, kodėl jie pasiruošę emigruoti, šie atsako girdėję iš mamos, kad „čia nieko nėra, tuščia, nieko gero“. Tuo metu emigruoti nenorintys kalba priešingai – sako viską turintys čia.

Jonas Ohmanas
Jonas Ohmanas
© DELFI / Tomas Vinickas

J. Ohmanas teigė viešojoje erdvėje vengiantis naudoti banalų ir nuvalkiotą žodį vertybės, tačiau sako, kad jos reikalingos. Pats režisierius yra tarnavęs kariuomenėje, tad sakė suprantantis įvykius Ukrainoje bei Lietuvoje. Šiuo metu jis yra didelis Ukrainos rėmėjas ir aktyviai įsitraukęs į pagalbos Ukrainai veiklą.

Švedas sakė Ukrainai padedantis, nes jį to išmokė lietuviai: J. Ohmanas matė lietuvių ryžtą čia atvykęs iškart po nepriklausomybės atkūrimo. Paskui jis susipažino su šalies istorija, sužinojo apie garsiausius partizanus. Beje, J. Ohmanas – vienas filmo apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą „Nematomas frontas“ autorius.

„Teigiamas istorinis lietuvio archetipas turi savo kelrodį, vertybes ir jis veikia. Šios vertybės – laisvė, ryžtas, noras kovoti“, – kalbėjo J. Ohmanas. Jo teigimu, būnant Ukrainoje stiprus istorinis archetipas yra Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK). Pasak J. Ohmano, ukrainiečiai sunkiu metu irgi ieško savo istorijos archetipų. Tai, švedo teigimu, parodo, kiek mums svarbi istorija.

J. Ohmaną stipriai paveikė Maidanas. Jo teigimu, tokios pat problemos, klausimai, viltys kyla visoje Rytų Europoje. „Problema – lietuvių viešosios erdvės nesuvaldymas. Kalbant apie valstybę, vieša erdvė – vieta, kur viskas formuojasi – vieša diskusija, debatai, vieši politiniai ginčai. Matau problemą, kad žmonės čia nesuvokia viešos erdvės“, – dėstė J. Ohmanas.

Jis, būdamas iš Skandinavijos, sakė žinantis, kad žmonės prie viešosios erdvės pripratę. Skandinavai žino, kad galima viešąja erdve naudotis: nebijo išstoti scenoje, nes žino, kad į jų pasisakymus, mintis bus atsakyta, išsivystys diskusija. Lietuvoje, sako švedas, to beveik nėra.

Maidano žmonėse J. Ohmanas matė norą šį tą pakeisti. Štai kodėl jie ėjo į viešąją erdvę ir bandė skleisti savo vertybes. „Esu įsitikinęs, kad Ukraina karą laimės – jų ryžtas didesnis, laimėti taiką – kitas klausimas“, – kalbėjo J. Ohmanas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Maksimo Galkino koncertas Jūrmaloje sustabdytas dėl kruvino incidento: agresyvaus vyro sulaikymo metu jam sulaužyta ranka specialiai Delfi iš Jūrmalos (1)

Jūrmaloje vykęs trečiasis Maksimo Galkino pasirodymas neapsiėjo be incidentų. Šou teko nutraukti...

Siaubingus įrašus iš Pravieniškių paviešinęs kalinys: beveik mėnesį buvau komoje, tik neseniai pradėjau vaikščioti (1)

Kalinių užfiksuotus siaubingus vaizdo įrašus iš Pravieniškių pataisos namų prieš ketverius...

Maksvytis – apie netenkinantį progresą, konkurencinę žaidėjų kovą ir naująjį kapitoną

Lietuvos krepšinio rinktinė antrosiose kontrolinėse rungtynėse 90:88 nugalėjo Estijos...

Perspėja, kad Lietuvos švietimą supurtys dar didesnis skandalas: artėjame visiškos katastrofos link (17)

Šįmet su matematika nepasisekė ne tik abiturientams, bet ir dešimtokams – beveik 40 proc. jų...

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Ukrainos analitikas įvardijo karo baigtį: vieno darinio žemėlapyje tikrai nebeliks (7)

Ukraina ir kitos šalys jau įžengė į ilgalaikių konfliktų Europos žemyne laikotarpį, o kaip...

Delfi PliusJelizaveta Dako

Ekspertas: Lukašenkos režimas visiškai pramiegojo itin svarbų procesą, propaganda dabar turi problemų

Visuomenės nuomonės apie Rusijos karą prieš Ukrainą dinamiką kol kas lemia dvi pagrindinės...

Policijai įkliuvusi ukrainietė net nepagalvojo, kad taip gali būti: tikėjau viskuo, ką man sakė (6)

Lietuvoje prie automobilio vairo neblaivi policijos pareigūnų sulaikyta ir baudžiamojon...

Karas Ukrainoje. Įtempta padėtis prie Zaporižios atominės elektrinės ir intensyvėjančios atakos Donecke Podoliakas: Rusija nori pusmečiui įšaldyti karą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė , kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo...

Delfi PliusEdita Rouge

Naujovės sekse: 13 patarimų, kurie ypač pravers ilgametėms poroms ir rutinai praskaidrinti

Santykius visuomet gerai atšviežinti, nes ypač daug romantikos suteikia naujovės sekse. Pokyčiai...

Rimtesnio estų pasipriešinimo sulaukusi Lietuvos rinktinė laimėjo Alytuje (1)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tęsia pasiruošimą FIBA pasaulio čempionato atrankos mačams ir...