Dešimtmetį esame Europos Sąjungoje (ES), tačiau pagal kai kurias vertybes esame arčiau Rusijos, o ne Vakarų Europos. Pavyzdžiui, nesiryžtame priimti smurtą prieš vaikus draudžiančio įstatymo, o seksualinių mažumų bijome kaip ufonautų.
© Reuters/Scanpix

Tokios pozicijos laikosi viešosios įstaigos „Mūsų Europa“ direktorius liberalas Tomas Baranovas. Apie europietiškų ir lietuviškų vertybių sankirtas kalbėta trečiadienį Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje.

Kalbėdamas su DELFI, T. Baranovas išskyrė du ryškiausius pavyzdžius, kada lietuvių ir Vakarų Europos gyventojų vertybės išsiskiria itin ryškiai.

Pirmasis – Seime vis neprasimuša vadinamas vaikų nemušimo įstatymas. Jis vis blokuojamas ir neturi galimybių praeiti, nes dauguma parlamentarų sako „mane mušė, aš mušiu, išaugau geras ir vaikai išaugs geri“. „Vadinasi, yra problemų su pagarbos asmenybei vertybe. Juk asmenybė turi būti ugdoma ne baimės ir nuobaudų, ypač fizinių, būdu, bet dialogo, pagarbos, atsakomybės ugdymo keliu. Čia matau didžiulę spragą. Juk tai susiję su tuo, kad mūsų vaikai pagal kai kuriuos tyrimus nelaimingiausi Europoje“, – aiškina T. Baranovas.

Tomas Baranovas
Tomas Baranovas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Antras ryškus pavyzdys T. Baranovui – LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) klausimai. Pagal šį aspektą Lietuva itin išskiria sociologiniuose duomenyse. „Šioje vietoje irgi panašios vertybės – trūkumas pagarbos įvairovei. Konferencijoje bandėme nagrinėti, iš kur tai – matyt, tai dėl totalitarinių traumų įtakų, yra politikų manipuliavimo, pavyzdžiui, Petro Gražulio atvejis, arba Kremlius bando kažką daryti“, – dėstė konferencijos organizatorius.

T. Baranovo nuomone, yra grupė politikų, kurie nuolat „lietuviškas vertybes“ priešina su europietiškomis. Tai susiję su žmonių baimėmis ir nežinojimu. „Kodėl LGBT žmonių didelė dalis bijo? Nes mažai prisipažįstančių LGBT asmenų, žmonės artimiausioje savo aplinkoje nepažįsta ir kaip ufonautų bijo – ufonautų nematė ir gėjų nematė. Kažkas sako, kad abu baisūs, tai abiejų ir bijo“, – sakė T. Baranovas.

Šalia politikų manipuliacijos jis neatmeta ir Kremliaus vaidmens. „Nenoriu pasirodyti paranoiškas, bet dirbu konsultantu Ukrainoje, Moldovoje, Armėnijoje – jas gerai žinau – matau beveik identiškus aiškinimus apie „supuvusius Vakarus“, gąsdinimus, kad gėjai atims vaikus, taip pat juvenalinė justicija. Netgi terminologija labai kartojasi, taigi manau, kad yra noro destabilizuoti visuomenes – palaikyti supriešinimą, įtampą. Manyčiau, iš Kremliaus yra pastangų tą daryti“, – kalbėjo organizacijos „Mūsų Europa“ direktorius.

Jis priminė, kaip Seimo narys P. Gražulis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pasveikino su homofobiško įstatymo priėmimu: buvęs disidentas, siekęs Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos, dabar visiškai palaiko Kremliaus politiką.

J. Ohmanas: pusė mokinių sako emigruosiantys

Tuo metu mūsų šalyje gyvenantis filmų režisierius, žurnalistas ir vertėjas švedas Jonas Ohmanas bandė įvardinti lietuviškas vertybes.

Pasak J. Ohmano, jam Lietuva – veikimo rojus, kurioje gali tapti kuo nori. Tačiau, pripažino jis, patys žmonės kalba kitaip. Švedas daug keliauja po mokyklas ir kai jose paklausia, ar vaikai liks Lietuvoje, pusė sako emigruosiantys. Kai J. Ohmanas perklausia, kodėl jie pasiruošę emigruoti, šie atsako girdėję iš mamos, kad „čia nieko nėra, tuščia, nieko gero“. Tuo metu emigruoti nenorintys kalba priešingai – sako viską turintys čia.

Jonas Ohmanas
Jonas Ohmanas
© DELFI / Tomas Vinickas

J. Ohmanas teigė viešojoje erdvėje vengiantis naudoti banalų ir nuvalkiotą žodį vertybės, tačiau sako, kad jos reikalingos. Pats režisierius yra tarnavęs kariuomenėje, tad sakė suprantantis įvykius Ukrainoje bei Lietuvoje. Šiuo metu jis yra didelis Ukrainos rėmėjas ir aktyviai įsitraukęs į pagalbos Ukrainai veiklą.

Švedas sakė Ukrainai padedantis, nes jį to išmokė lietuviai: J. Ohmanas matė lietuvių ryžtą čia atvykęs iškart po nepriklausomybės atkūrimo. Paskui jis susipažino su šalies istorija, sužinojo apie garsiausius partizanus. Beje, J. Ohmanas – vienas filmo apie legendinį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą „Nematomas frontas“ autorius.

„Teigiamas istorinis lietuvio archetipas turi savo kelrodį, vertybes ir jis veikia. Šios vertybės – laisvė, ryžtas, noras kovoti“, – kalbėjo J. Ohmanas. Jo teigimu, būnant Ukrainoje stiprus istorinis archetipas yra Lietuvos Didžioji kunigaikštystė (LDK). Pasak J. Ohmano, ukrainiečiai sunkiu metu irgi ieško savo istorijos archetipų. Tai, švedo teigimu, parodo, kiek mums svarbi istorija.

J. Ohmaną stipriai paveikė Maidanas. Jo teigimu, tokios pat problemos, klausimai, viltys kyla visoje Rytų Europoje. „Problema – lietuvių viešosios erdvės nesuvaldymas. Kalbant apie valstybę, vieša erdvė – vieta, kur viskas formuojasi – vieša diskusija, debatai, vieši politiniai ginčai. Matau problemą, kad žmonės čia nesuvokia viešos erdvės“, – dėstė J. Ohmanas.

Jis, būdamas iš Skandinavijos, sakė žinantis, kad žmonės prie viešosios erdvės pripratę. Skandinavai žino, kad galima viešąja erdve naudotis: nebijo išstoti scenoje, nes žino, kad į jų pasisakymus, mintis bus atsakyta, išsivystys diskusija. Lietuvoje, sako švedas, to beveik nėra.

Maidano žmonėse J. Ohmanas matė norą šį tą pakeisti. Štai kodėl jie ėjo į viešąją erdvę ir bandė skleisti savo vertybes. „Esu įsitikinęs, kad Ukraina karą laimės – jų ryžtas didesnis, laimėti taiką – kitas klausimas“, – kalbėjo J. Ohmanas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kainų statistika išvertė iš kojų: Panevėžyje brangiau nei Vilniuje? (79)

„Tikiu tik ta statistika, kurią pats suklastoju“, – sakė žinomas Anglijos politikas Vinstonas...

Lenktynėse Palangoje – ir gausi Matijošaičių šeima su 2 mėn. sūnumi: garsiam tėčiui teko keisti gyvenimo būdą (24)

Palangoje nenutyla lenktyninių bolidų variklių garsai – vykstančias „1006 km“ lenktynes...

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (110)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus? (114)

Rusija kišosi į 2016 m. Jungtinių Amerikos Valstijų rinkimus – grįžęs į Ameriką tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (103)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Parlamentarai ir toliau daugiausia lėšų leidžia automobiliams (9)

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 584 tūkst. eurų,...

Kauniečiai užfiksavo masines muštynes: žiauriai sudaužytas žmogus (18)

Ramiai sutikti savaitgalį pavyko ne visiems kauniečiams. „ Kas vyksta Kaune “ pranešė, kad...

Mokslininkai rado būdą, kaip iš kraujo „ištraukti“ vėžio ląsteles (12)

Mokslininkai mano, kad į organizmą įkištas magnetas gali aptikti vėžio ląsteles, kurių gali...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (286)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Net 40 idėjų, ką veikti paplūdimyje, kai saulės vonios atsibosta (3)

Nors vaikams smėlis prie jūros atrodo tarsi viena didelė smėlio dėžė, tačiau kartais ir joje...