"Matininko aš visai nematau ir jis į skambučius neatsakinėja, pastoviai išsijungęs telefoną. Ir į Alovę (gyvenvietė Alytaus rajone) tai tikrai neatvažiavęs. Nu, paskutinįkart aš jį mačiau lapkričio mėnesį", - sakė Alytaus rajono gyventoja Asta Kisielienė.
Anot žemėtvarkininkų, matininkas - pagrindinė figūra atkuriant žemės nuosavybę - dažnai neatlieka sutartyje numatytų darbų.
Alytaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorė Regina Samuolienė teigia: "iš tikrųjų netenkina darbų tempai ir darbų tiesiog kokybė. Labai gaila, kad žmogus, turintis individualią įmonę, negerbia nei savęs, nei žmonių, su kuriais jis dirba."
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas dėl matininkų klaidų ar darbų vilkinimo sako nuolat gaunantis skundų. Tačiau jo pateiktą asmeninę matininkų atsakomybę reglamentuojantį įstatymą Seimas, net nepradėjęs svarstyti, atmetė.
Pagal įstatymo projektą, matininkas turėtų viešai prisiekti, atitikti numatytus kvalifikacinius reikalavimus, jam galėtų būti skirta administracinė bauda, be to, jis būtų draudžiamas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iš kurio būtų galima atlyginti padarytą žalą.
Dalis matininkų sako, kad idėja reglamentuoti jų veiklą gera, tačiau jų pačių asociacijos parengtą įstatymą vadina neprofesionaliu, be to, esą atskiro tokio iš viso nereikėtų.
"Kur jūs matėt žurnalistų įstatymą, gydytojų įstatymą, vairuotojų įstatymą? Yra profesinių veiklų įstatymai, bet nėra tos profesijos įstatymo", - sakė Matininkų asociacijos viceprezidentas Rimantas Masilionis.
Tuo tarpu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Aloyzas Sakalas teigia: " Žurnalistai nevykdo valstybės deleguotų funkcijų, vairuotojai nevykdo valstybės deleguotų funkcijų. O matininkai vykdo būtent valstybės deleguotą funkciją. Jie turi turėt savo įstatymą. Dabar jie nenori už nieką atsakyt, jie nori, kad būtų kaip lig šiol - darau ką noriu, prieš nieką neatsiskaitau ir viso gero."
Matininkų asociacijos viceprezidento teigimu, be kita ko per mažos kvalifikacijos reikalaujantis įstatymas įneštų sumaišties.
"Kad normalus žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, tarkim, bakalauro laipsnį, taptų tikru, rimtu matininku, reikia minimum trejų metų. Dabar išsivaizduokit, už metų jam suteikiam įgaliojimus, ką jis pridirbs? Tokie matininkai tiek primatuos, kad paskui nežinau kiek metų iš teismų neišsikrapštysim ir nesusitvarkysim tos savo žemės", - sakė Matininkų asociacijos viceprezidentas Rimantas Masilionis.
Įstatymo teikėjas dar kartą teikti jį Seimui neketina ir prognozuoja tolesnes žemėtvarkos problemas.
"Betvarkė tokia bus, o betvarkė, kaip sakoma, visi mėgsta gaudyti žuvį drumstam vandeny", - priminė A.Sakalas.
Matininkų asociacijos viceprezidento duomenimis, Lietuvoje yra kone 700 matininkų. Tačiau kada Alytaus rajono gyventojos A.Kisielienės paveldėtos žemės ribos stulpeliais bus pažymėtos - nežinia.