– Pone mere, kas lėmė jūsų apsisprendimą nedalyvauti prezidento rinkimuose?

– Šiaip praeitą savaitę atostogavau, buvau Italijoje. Apgalvojau visus padarytus darbus mieste ir darbus, kurie lauktų, jei likčiau Kauno mero pareigose. Nėjo darbai šioje kadencijoje tokiu tempu, kaip norėtųsi, dėl to nutariau, kad pirmiausia dirbsiu miestui, o dirbdamas miestui galiu daugiau padaryti ir dėl Lietuvos. Už tai lieku.

– Kokie argumentai buvo eiti į prezidento rinkimus?

– Man, kaip žmogui, atėjusiam iš verslo, visur pritrūksta greičio, tvarkos, ekonominių skaičiavimų, kad greičiau gyvenimas Lietuvoje gerėtų. Prie tokių dalykų ir norėjosi prisidėti.

– Daug buvo įkalbinėjančių?

– Įkalbinėjančių ir atkalbinėjančių, visokių buvo. Ypač miestiečiai sutikę sakydavo „mes neišleisim pačio“. Miestiečiai būtų turėję didelę įtaką. Bet šiaip nebuvo, kad kažkas imtų ir tampytų, kad „eik“ arba „neik“. Visi geranoriškai ir linksmai žiūrėjo.

– Jūs laikėte intrigą likus dar kelioms dienoms iki sprendimo dėl to, kad norėjote palaikyti intrigą, ar dar nebuvote apsisprendęs iki galo?

– Aš nelaikiau intrigos.

– Na, jūs neatsakėte į klausimą. Jus praėjusį savaitgalį kalbino žurnalistai, klausė, o jūs sakėte „palaukit, tada bus sprendimas“.

– Na, sprendimą reikia pasakyti visada. Čia nėra pajuokavimo sprendimas, niekada nebuvau pasakęs šimtu procentu, kad eisiu, sakiau, kad svarstysiu tą galimybę ir man labai svarbu buvo pažiūrėti, kokie kandidatai susirinks ir kokia Lietuvos ateitis laukia. Ar galima pasitikėti, ar ne. Dabar dar norėsiu, aišku, nebeįtakosiu, norėsis pasižiūrėti jų programas, ką jie norėtų Lietuvoje matyti kitaip, ar ne kitaip – gal greičiau vystantis ar...

– Jūs užbėgote iš vieno iš būsimų klausimų, ar pareikšdamas, kad nekandidatuosite, pareikšite, ką remsite.

– Gal šiandien ta tema nenorėčiau visai kalbėti, nes norėčiau, kad visi kandidatai rimtai prisistatytų. Nebus taip, kad aš vienas remsiu. Pas mus savivaldybėje, komandoje, tarp darbuotojų yra gerų, protingų žmonių ir mes kalbėsimės, diskutuosime. Manau, kad po savivaldos rinkimų visa Lietuva gyvens prezidento rinkimų lūkesčiais.

– Bet kuriuo atveju, ketinate kažką palaikyti garsiai, pasiūlyti kauniečiams balsuoti, tiems, kuriems svarbi jūsų nuomonė, už kažkurį kandidatą prezidento rinkimuose?

– Gal taip ir įvyks, jei kažkas iš tų kandidatų atitiks ne tik miesto bendruomenės lūkesčius, bet ir visos Lietuvos lūkesčius. Gal taip ir bus.

– Šiandien, prieš paskelbdamas sprendimą Kaune, suprantu, susitikote su Ramūnu Karbauskiu, ir dar kažkuo...

– Ir su ūkio ministru.

– Kodėl šiandien, prieš sprendimą, jūs kalbėjotės su Ramūnu Karbauskiu ir ūkio ministru? Premjeras atostogauja. Ar ir su juo kalbėjote?

– Ne, su premjeru... Kad atostogauja, žinau iš internetinės erdvės, nes ir aš pats iš atostogų. Yra mieste reikalų, kurie svarbūs visam miestui, Lietuvai, yra projektai, kuriuos nepriklausomai nuo rinkimų reikia padaryti. Su Ramūnu kalbėjome apie Nemuno saloje vystomą Mokslo salos projektą, kur nuostabus tarptautinis architektūrinis konkursas padarytas, ir jis, kaip kultūros komiteto Seime atstovas, visada į tai gilinasi, ir buvo proga pristatyti šį projektą.

– Ir paprašyti daugiau pinigų?

– Ne, ten pinigai jau yra sutvarkyti. Iš miesto eis, jei neklystu, keturi milijonai eurų, o visas projektas bus 26 mln. eurų. Bet tai – nuostabus dalykas, ir tai tarptautinis architektūrinis konkursas.

– Bet, pone Matijošaiti, ar kas galėtų patikėti, kad jūs važiavote pas Ramūną Karbauskį kalbėti dėl dalykų, kurie ir taip aiškūs ir išspręsti tą dieną, kai darysite sprendimą?

– Tai tada galiu pasakyti, kad kalbėjome ir tuo klausimu apie kitą sprendimą, bet gan trumpai. Toliau Vilniuje lankėmės... Bet nelabai suprantu, kodėl turiu tokią išsamią ataskaitą duoti, bet įdomu...

– Man įdomu, ar kėlėte sąlygų centrinei valdžiai, siejote centrinės valdžios kažkokį požiūrį, ateities finansavimo klausimus Kauno miestui ar dar kažkokius dalykus, su savo kandidatavimu prezidento rinkimuose.

– Ne, šitas projektas, apie kurį kalbėjomės, jo finansavimas yra visas absoliučiai išspręstas. Jo biudžetas yra 26 mln. eurų, ir viskas yra išspręsta, kiek miesto, kiek dviejų ministerijų. Mes buvome ne tik pas Ramūną Karbauskį, bet buvome ir...

Na, tokia keista forma taip smulkią ataskaitą šios dienos... Būčiau vedęs, tai turbūt žmonai grįžęs turėčiau duoti. Mes buvome ir pas ūkio ministrą Sinkevičių, kalbėjomės apie ne laisvą ekonominę zoną, apie industrinę zoną buvusioje bazėje Aleksote. 30 hektarų mieste įsisavinti mums tikrai reikia Vyriausybės paramos. Ir čia nesvarbu, kaip baigsis savivaldos rinkimai, mums reikia, kad tie projektai tęstųsi.

Gal būtent ir buvo pagrindinis vizito tikslas ne rinkimai – jie matomai, kad Ramūnas suprato, kad aš neisiu gal kažkiek seniau, čia nėra tokia didelė paslaptis, ar eisiu, ar neisiu, čia nebūtų tos įtakos projektų tęstinumui.

– Tai jūs apsisprendėte slidinėdamas, ar anksčiau, jei sakote, kad tai nebuvo didelė paslaptis?

– Gal taip galutinį, vyrišką sprendimą – vis tiek kažkada padedi tašką – tai slidinėdamas. Aš dar jaunas, 62 metai, tai turiu metų, už 5 metų galima dar kartą pabandyti.

– Kalbant apie santykius su šia valdžia. Neseniai kalbėjau su vienu aukštas pareigas jūsų įmonių grupėje užimančiu žmogumi. Jis pasakė taip: šita valdžia savo veiksmais „Vičiūnų“ grupei padarė žalos, kurią būtų galima suskaičiuoti keliolika milijonų eurų negautų pajamų per metus, pirmiausia turint omeny restoranų verslą, prekybos alkoholiu apribojimus ir kt. Kuo arčiau su valdžia draugauji, tuo didesni nuostoliai gaunasi – tokia buvo formuluotė. Jūs gal galėtumėte įtarti, kas iš tos grupės galėjo tai pasakyti. Kaip apibūdintumėte savo santykius su šia valdžia?

– Na, neinu aš pas šitą valdžią ir asmeniškai sau ar savo įmonių rezultatams, įtakai aš neprašau, ir niekam rankos nebučiuoju. Ir už tai gal taip yra. Ne viskas man patinka, ką daro šita valdžia, ypač tose pozicijose, bet ką darysi – prie visko reikia prisitaikyti.

– Ar jūs Ramūną Karbauskį apibūdintumėte kaip savo politinį sąjungininką, kaip bendražygį?

– Visų pirma, tai aš savęs neapibūdinu kaip politiko. Gal jau dabar atsibodo visiems aiškinti, kad aš – ne politikas, už tai dažniau numoju: gerai, politikas. Nors aš nepriklausau jokiai partijai, ir Kauną valdo šiai dienai... Ir nėra Kaune, kad Kauną valdytų partiją. Kauną valdo kauniečiai, profesionalai įvairių sričių, ir tai vadinama mūsų visuomenine organizacija „Vieningas Kaunas“.

– Taip, bet apie Ramūną Karbauskį buvo klausimas. Kaip jūs apibūdintumėt savo santykius? Rinkimų kampanijos metu į Seimą jūs buvote kartu viename plakate.

– Aš jį žinau kaip verslininką, gerą verslininką, žinau ir jo tėvą, kaip ypač sėkmingą verslininką, pradėjusį tuos verslus. O dabartinius direktorius jo pažįstu. Mes susiduriame, nes „Vičiūnų“ grupė, gal tai nėra per daug žinoma, bet irgi dirba ne tik paukštynus turi, bet dirba ir žemės ūkyje, kažkiek tūkstančių hektarų. Tad žemės ūkis lietuviams niekada nėra svetimas.

– „Valstiečiai“ remia jūsų kandidatūrą į merus, ar tai yra susitarimas su jumis, ar tai jie daro savo noru? Norėdami parodyti gerą valią, ar atsignybti dalelę jūsų populiarumo?

– Bet gal čia klausimas ne man būtų...

– Ar tokie susitarimai buvo tarp jūsų?

– Ne, nėra tokių susitarimų, tik aš matau, kad jie nekelia savo sąrašo kandidatų į merus, o priežasčių nenorėčiau vardinti, paskui sakysit, kad giriuosi, ar dar kažką...

– Tai kokios galėtų būti tos priežastys? Kad jie kandidato neturi?

– Gal neturi, jie nėra Kaune stipriai įsitvirtinę, nors dabar jau sustiprėję. Gal neturi, arba nenori paprasčiausiai iš padorumo maišyti mūsų „Vieningo Kauno“ organizacijai.

– Kaip pats manote?

– Bet manau, gal antras variantas. Kandidatą vis tiek rastų kažkokį, statytų bet ką. Nenori trukdyt, kadangi dabar yra Seime valdančioji dauguma gan tvirta, pasakysiu, gal niekada tokios daugumos vienose rankose nebuvo. Vyksta pokyčiai Kaune, juos tenkina tai, mus irgi tenkina. Man atrodo, ir kauniečius tenkina.

– Sociologai sutinka, kad regionai ir Kaunas gali išrinkti prezidentą, ir vienas iš svarbių momentų būtų jūsų asmeninis įsitraukimas į agitaciją už kažkurį kandidatą, šiuo atveju greičiausiai kalbėtume apie Saulių Skvernelį. Jūs pats ketinate aktyviai įsitraukti į agitaciją?

– Su Sauliumi Skverneliu pažįstamas labai seniai, ir pažįstamas ne todėl, kad dirbome kartu. Aš dirbau anksčiau nei jis pradėjo teisėsaugoj dirbti, bet būtent dėl to, kad sieja kažkoks profesinis solidarumas ir pan. Ir iš tiesų, palankiai aš į jį žiūriu, bet man vis tiek, ir matomai visiems kitiems kauniečiams rūpės, kokios bus tos politinės nuostatos, kokios Lietuvos ateities vizijos, kaip lietuvius sugrąžins į Lietuvą, kaip bus santykiai...

Bet gal aš čia be reikalo į politiką. Man svarbu, kad lietuviai grįžtų į Lietuvą, kad Lietuvoje kurtųsi daugiau darbo vietų, ko gal nepadarė prieš tai valdžiusios dvi senosios partijos. Nesu prieš senąsias partijas, bet žmonės išsivažinėjo.

– Ar tai nėra didelė rizika miesto merui, nesant partiniam, įsitraukti į vieno iš kandidato agitaciją? O jei išrinks ne tą, už kurį agitavot? Jūsų kadencija tik prasidėtų, prezidento tik prasidėtų. Jei, aišku, būsite išrinktas, bet sociologinės apklausos rodo, kad greičiausiai net pirmajame ture būsite išrinktas Kauno meru. Ar tai nebūtų per didelė rizika? Juk gali išrinkti ir ne tą, už ką agitavote.

– Gali būti, bet neįsivaizduoju, ar Kauno merui, nesvarbu, ką išrinktų, ir ar aš už tą agitavau, man nebūtina bendrauti su prezidentu, nebent prezidentas atvažiuos į Kauną, kažkokį renginį ar pan. Ir su gerbiama dabartine prezidente man bendrauti neteko labai daug. Su Adamkumi mes dažniau susitikdavome, bet tuo metu aš buvau verslininkas. O kaip išrinks, taip išrinks. Jei trukdysiu miestui, tikrai pasitrauksiu, o jei galėsiu dirbti miestui, aš dirbsiu.

– Šiandien pareiškėte nekandidatuojantis, ir, kai mes kalbame, visos galimybės yra išsemtos. Pats nebijote, kad pasigailėsite šio sprendimo? Nes, bent jau sociologų nuomone, turėjote puikius šansus tapti labai realiu kandidatu, ir, pvz., Vladas Gaidys šiandieną komentuodamas jūsų galimybes, sakė, kad jūsų kandidatavimas prilygtų žemės drebėjimui tarp dabartinių kandidatų, ir jūsų galimybės antrajame ture jam atrodė labai realios.

– Miestas – irgi ne morkų lysvė, pradėtus darbus čia reikia pabaigti padaryti. Dar 62-eji metai, tai dar prieky viskas.

– Sakote, dar spėsit?

– Spėsim, ne vien jauni kalnus verčia.

– LRT šiandien paskelbė savo žurnalistinį tyrimą apie šalia Lampėdžių karjero, dabar vadinamo ežeru, „Vičiūnų“ grupės vystomą nekilnojamojo turto projektą, kur keliolika sklypų turi jūsų sūnaus vadovaujama, bet jums asmeniškai priklausanti įmonė, ir klausimas turbūt keliamas toks: kodėl sprendžiant tos vietovės klausimus miesto taryboje jūs, kaip žmogus, turintis interesų šalia esančiuose sklypuose, nenusišalinote?

– Todėl, kad tie sklypai nepriklauso kažkokiai draustinio teritorijai...

– Taip, jie yra šalia draustinio.

– Taip, tai – buvusi sena skaldos gamyklos teritorija, ir tie sklypai, dalis tų sklypų priklauso man asmeniškai nuo 2006 m. balandžio 19 d., pasižiūrėjau, už tai atsimenu. Ir sūnus, perėmęs mano verslus, tvarko paprastai, ir ten gal du metai, kaip pradėtas detalus planas. Ir šiai dienai toje teritorijoje vyksta darbai, daromi keliai, aikštelės, bet tai nėra jokia draustinio teritorija. Tai – senos skaldos gamyklos teritorija.

– Ar tarybos sprendimai gali kažkaip keisti tų sklypų likimą? Užstatymo plotą, aukštingumą, paskirtį?

– Ne, ten viskas apibrėžta, ir toje teritorijoje yra ne daugiaaukštė, o mažaaukštė statyba, ir aš, kiek žinau, ten paprasti bus, sūnus gal pasistatys, gal dar kažkas... tokio tipo. O ta teritorija, gal kažkas pyksta, kaip visada, nes ta teritorija keičiasi, ir ten esanti Lampėdžių karjero sala šiuo metu yra nukasinėjama, ir daroma dviejų kilometrų, Lietuvoje bus pirma ir vienintelė, akademinio ir baidarių irklavimo trasa. Už tai ten viskas skubama, ir gal greičiau taip pradėjo ir sūnus tvarkytis, gal būtų nelietęs, bet ta vieta turi susitvarkyti.

– Tai tie darbai, kurie dabar vyksta, jie susiję ne su statybomis, o su Lampėdžių karjere statoma sporto baze?

– Ir su tuo, ir su tuo. Pačiame karjere yra nukasinėjama sala, kad galėtų tilpti dviejų kilometrų ilgio irklavimo trasa.

– Mere, jeigu viskas taip aišku, kodėl jūs savaitę laiko negalėjote atsakyti į žurnalistų klausimus, kurie rengė tą tyrimą?

– Visų pirma, tai aš nelabai žinojau, nes slidinėjau Italijoje. Buvau išvažiavęs, numetęs telefoną, ir nežiūrėjau, kas vyksta. Viskas. Šiandien, man atrodo, atsakiau visiems. Čia labai paprastas, elementarus klausimas. Teritorija, kurios paskirtis nesikeitė daug metų, nesikeis ir dabar. Ir tas, kas ten bus tvarkoma, gal kažkada, kažkada tai dar patankės užstatymu.

– Grįžtant prie prezidento rinkimų. Ką sakytumėte tiems, kuriems susidarė toks įspūdis: Visvaldas Matijošaitis, kaip patyręs verslininkas, pablefavo, kad ketina dalyvauti prezidento rinkimuose, valdžia išsigando, nes pirmas, nukentėjęs nuo jūsų dalyvavimo, bent jau sociologų nuomone, būtų Saulius Skvernelis. Prižadėjo miesto merui aukso kalnus, finansuoti įvairius jo naujus projektus, ir tada vyrai sukirto rankomis, ir tuo viskas baigėsi. Vienintelis tos intrigos laimėtojas lieka Kauno meras, ar Kauno miestas.

– Tada pažiūrim, kas lieka. Kauno miestas lieka. Bet šičia blefų nėra, Kauno savivaldybė dirba ir rūpinasi projektais kaip... Nėra daug savivaldybių dirbančių taip, kaip Kauno. Nes pas mus yra dauguma normali. „Vieningas Kaunas“, liberalai ir keli socdemai. Mes sudarome daugumą. Nėra, kad vienas kažkas spręstų, sprendžia visa komanda. Ir už tai tie darbai juda. Gal už tai, kad ir meras, ir direktoriai, ir vicemerai, ir kiti tarybos nariai išmoko skaičiuoti, pažįsta skaičius, kiek kas kainuoja, nėra lengva apgauti, ir ar patiems darbuotojams atėjus su viešaisiais pirkimais... Čia daug kas kitaip vyksta.

– Jautėte per pastarąją savaitę, kad dėl jūsų palaikomos intrigos Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis būtų gerokai išsigandę?

– Aš buvau Italijoje, slidinėjau, tikrai nežinau. Nežinau ir nesekiau. Garbės žodis, taip galiu sakyti, nesekiau, kas vyksta per daug Lietuvoje. Pasižiūrėdavau Kauną. Viskas.