aA
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius aptardamas matematikos brandos egzamino rezultatus sakė, kad mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką naujais metodais, ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių dabar nepakanka. „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ specialistai bandė aiškintis, kodėl gi tokie prasti mokinių matematikos pasiekimai?
Matematikos egzamino rezultatai sukėlė siaubą: dramatiškai griūna ateities planai
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos moksleiviai išlaiko visus egzaminus neblogai, išskyrus vieną – matematikos. Šiandien skelbiami brandos egzaminų rezultatai rodo, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą laikė 15241 kandidatas. Egzamino išlaikymo riba – 15 proc. iš 100 arba 9 taškai iš 60 užduoties taškų. Egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų (2019 m. – 82,09 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 0,96 proc. kandidatų (2019 m. – 1,46 proc.).

Dramtiškai griūna ateities planai

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas stebėjosi, kad jau daug metų iš eilės rezultatai prastėja, o šiemet – visai siaubingi. „Išlaikiusiųjų rezultatai taip pat nėra pasigėrėtini. Sako, liūdna, nemalonu, bet juk čia kalbama apie žmonių likimus. Jei būtų išlaikę, tikėtina, būtų įstoję į išsvajotą profesiją, gavę nemokamą valstybės finansuojamą studijų vietą. Dramtiškai griūna ateities planai“, – žvelgė giliau jis.

Vilniaus universiteto (VU) matematikos prof. Rimas Norvaiša ieškodamas atsakymo į klausimą, kodėl matematinės žinios buksuoja vidurinės mokyklos lygyje sakė, kad tam yra daug priežasčių. Esminės – požiūris į matematiką ir mokytojų parengimas.

„Sunkumai su matematika atsiranda vaikui jau penktoje klasėje. Vaikas, pereidamas iš pradinio į vidurinį mokymą susiduria su abstrakčiais dalykais, su trupmenomis. Tada įprastinis mokymas pavyzdžiais – nėra pakankamas. Matematika – specifinis dalykas. Kad ją suprastum, reikia žinoti ryšius tarp įvairių matematinių objektų“, – kalbėjo mokslininkas.

Tikima, kad vaikas geriausiai išmoksta, jei pats susiranda faktus. Tačiau R. Norvaišos teigimu, kad matematikoje taip įvyktų, faktai turi būti elementarūs. Argi pats galėtum sugalvoti Pitagoro teoremą? Neišvengiamai, tai atsilieps žinioms, jei laikomės tokios pozicijos“, – sakė jis.

Matematikos egzamino rezultatai sukėlė siaubą: dramatiškai griūna ateities planai
© DELFI / Kiril Čachovskij


Nuo matematikos atgraso baimė

Matematikos egzamino užduotyje trys dalys: pirmoje 10 paprastų uždavinukų po vieną tašką.

„Šiuos paprastus uždavinius atlikę – turėtų išlaikyti. Rezultatai rodo, kad neišlaiko netgi tų paprastų. Vienintelis pateisinimas ir paaiškinimas, kad vaikai turi baimę matematikai. O baimė atsiranda, kai jie jos nebesupranta. Vėlgi taip atsitinka dėl ugdymo metodų ir požiūrio į matematiką ir apskritai, žinias“, – dar kartą pažymėjo jis.

Individualizuotas mokymas šiandien pateikiamas kaip panacėja. Tačiau, R. Norvaišos tikinimu, požiūris į mokymą atkreipiant dėmesį į vaiko gebėjimus jau seniai buvo naudojamas tarp gerų mokytojų.

Profesorius pabrėžė, kad jau pradinėse klasėse turėtų būti atskiras matematikos dalyko mokytojas.

„Taip yra tarptautiniame bakalaureate, kitose šalyse. Pas mus pradinukus moko bendro pobūdžio mokytojai, kurie į matematiką nekreipia dėmesio, ypač šiais laikais, kai esame susižavėję technologijomis“, – sakė R. Norvaiša ir pridūrė, kad problemos sisteminės, jos yra žinomos.

Matematika ir lietuvių kalba, anot profesoriaus, nėra paprasti dalykai – formuoja žmogaus išsilavinimą nuo pirmos iki dvyliktos klasės. „Mes labiau kreipiame dėmesį į kalbą, o matematikai vis dar nėra skiriama tiek dėmesio, kiek reikėtų. Dėstau pirmakursiams, matau, kad nuosekliai matematinio išsilavinimo lygis krenta“, – atkreipė dėmesį R. Norvaiša.

Matematikos egzamino rezultatai sukėlė siaubą: dramatiškai griūna ateities planai
© DELFI / Kiril Čachovskij


Turi prisiimti atsakomybę, o ne skėsčioti rankomis

Švietimo ekspertė ir konsultantė prof. Vilija Targamadzė sutiko su laidos klausytojo išsakyta nuomone, dėl susiklosčiusios situacijos kaltinusio klerkus. Prikurta agentūrų, žinybų – negi niekas neastakingas už prastą moksleivių žinių lygį?

„Galima su tuo sutikti. Net ir matematikos pasiekimų patikrinimo testas bvuo nekoks, išlaikė vos 30 proc. Jau tuo metu reikėjo žiūrėti, daryti analizes, aiškintis, kodėl taip yra“, – sakė V. Targamadzė.

Profesorės manymu, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) turėtų imtis atsakomybės. „Biurokratinė sistema neprisiima atsakomybės. Kalbėjau su matematikais, jie pastebėjo, kad užduočių kūrėjai neatkreipė jokio dėmesio į tai, kad yra moksleivių, kurie mokėsi A arba B lygiu. Be to, užduotyje buvo klaidų – todėl turi prisiimti atsakomybę, o ne skėsčioti rankomis“, – konstatavo ji.

Vis pasigirsta nuomonių, kad matematikos žinių šiandien niekam nereikia, tačiau profesorė su jomis nesutinka – ši disciplina, anot jos, kaip loginio mąstymo ugdymo galimybė.

Egzamino išlaikymo kartelė įspūdinga: iš 60 užduoties taškų, tereikėjo surinkti 9. Ir vis tiek šitiek daug abiturientų neišlaikė. Profesorės manymu, tai daug ką pasako. V. Targamadzė įsitikinusi, kad yra reikalingi sisteminiai pokyčiai. Tačiau ji nematanti rimtų žingsnių.

Spragos sugrįžta su trenksmu

Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė kalbėdama apie matematikos discipliną buvo atvira: kai palieki spragą, ji grįžta su didesniu trenksmu.

S. Aškinytė taip pat nė kiek neabejoja – matematika ugdo loginį, strateginį supratimą. „Dabar atnaujinamos programos, matematikos taip pat, galbūt bus kažkokių pokyčių“, – vylėsi ji.

Paklausta, ką reiktų daryti, kad matematika taptų patrauklia moksleiviams, S. Aškinytė tikino, kad
problema daug gilesnė, nei atrodo. Visgi, čia teks nemažas vaidmuo mokytojams.

„Matematika vienas sunkesnių mokslų, ne visiems skirtas, tad neturėtų būti pagrindinė disciplina. Yra žmonių, kurie mėgsta menus, literatūrą, kitus mokslus. Svarbu, kad mokytojai ir tėvai sugebėtų sudominti tuo matematika, jos nenurašytų“, – sakė moksleivių atstovė.

Žinių radijas
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
3.2105

Top naujienos

Naujas Rusijos ir NATO šalies mūšio laukas: tai jau nebėra tik dar vienas įšaldytas konfliktas (3)

Pavieniai apsišaudymai, tada – rimtesni susirėmimai, mobilizacija, kalbos apie karą, o vėliau...

Į Lietuvą atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiks su Sviatlana Cichanouskaja (200)

Į Lietuvą oficialaus vizito pirmadienį atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas . Jis...

Eugenija Grižibauskienė | D+ nariams

Verslo senbuvis ir fabriko savininkas Karčiauskas: dėl naujausių staklių vos nesugrioviau savo gyvenimo (10)

Jaukusis „Audėjo“ savininkas ir įmonės senbuvis Jonas Karčiauskas turi mums visiems ką...

Dar nepralaimėjusių LKL klubų dvikova: „Neptūnas“ – „Nevėžis“ tiesioginė transliacija

Pirmadienio vakarą uostamiestyje vysktančiose paskutinėse LKL trečiojo turo rungtynėse susitinka...

Keisčiausios mokyklos Lietuvoje: jokių pažymių, jokių namų darbų, o per pamokas trečiokai aria žemę (34)

Nors praėjusiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų mokiniai turėjo galimybę išbandyti...

Daugybė moterų slepia nemalonią ligą: į Lietuvą atėjo naujas gydymo būdas, kuris įveiks gyvenimą griaunančius simptomus

„Nejuokink, tuoj apsisisiosiu“, – frazė, kurią tikrai bent kartą girdėjome iš pažįstamos...

Europa imasi naujos kovos su COVID-19 strategijos

Ką tik pasibaigus gana laisvai nuo suvaržymų vasarai, lyginant su griežtais karantinais pandemijos...

Pasimatymas restorane buvo kaip svajonė – vaikinas patyrė tokią gėdą, kad išlėkė neatsigręždamas

Tai įvyko prieš trejetą metų, žiemą. Kaip ir kiekvieną žiemą, smarkiai slogavau, tačiau...

Dėl kelto „Estonia“ tragedijos – nauja versija: aptikta 4 m ilgio skylė (166)

Buvęs Estijos valstybės prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“...

Linas Kojala. Trumpas kaip Češyro katinas (31)

Norite suprasti Donaldą Trumpą? Atsiverskite knygą „Alisa stebuklų šalyje“ ir...

|Maža didelių žinių kaina