„Oficialiai pripažįstamos, vadinamosios reguliariosios, Lietuvoje yra keturios. Tačiau yra ir neregistruotų“, – pasakojo A.Brazauskas.
„Niekas ir neslepia, kiekvienas sprendžia, kiek apie tai kalbėti. Dabar gyvename po daugelio istorinių lūžių. Dabartinė masonija skiriasi nuo ankstesnės. Kažkada senais gerais laikais į masonų ložę buvo sutrauktas visas visuomenės elitas, tad lyg ir nebuvo prieš ką ir kam aiškintis“, – tvirtino jis.
Paklaustas, ar masonystė padeda daryti karjerą, žurnalistas sakė, kad tai yra tam tikras stimulas: „Masonai susieti tarpusavio ryšiu, jie turi pažinčių. Tai, matyt, padeda“.
Lietuvoje moterys į masonų ložę nepriimamos, tvirtino A. Brazauskas. „Ši konkreti masonų pakraipa, kuriai priklauso Lietuvos masonai, - ne (nepriima moterų – red.past.). Tačiau kitos atšakos priima“, – pasakojo žurnalistas.
Tarp masonų konferencijos dalyvių kiek ekscentriška išvaizda - klasikiniu kostiumu, tačiau pasiūtu iš odos, o ne kostiuminio audinio, - išsiskyrė buvęs Seimo narys K.Skrebys. Po pokalbio su buvusiu Seimo nariu paaiškėjo, kad K.Skrebys masonų brolijai priklauso jau dešimtmetį. Paklaustas, kodėl tapo masonų ložės nariu, verslininkas tik šyptelėjo. "Pasak vieno laisvųjų mūrininkų apibūdinimo, ši draugija gerą vyrą daro dar geresnį. Teoriškai kiekvienas vyras, sulaukęs 21 metų, gali tapti masonu. Tėra vienintelė sąlyga, kurią jis privalo atitikti, - jis turi būti laisvas, gerovės sampratą atitinkantis vyras (angl. good standing man). Tačiau leidimo priklausyti laisvųjų mūrininkų brolijai neįmanoma nusipirkti už jokius pinigus. Masonybės reikia ieškoti, ja domėtis", - tikino K.Skrebys.