Užsienio politikos ekspertai atkreipė dėmesį, kad protestų mastas ir pobūdis liudija augantį protestų ir nepasitenkinimo potencialą Rusijoje. Tačiau pačius protestus, pasak specialistų, vertinti reikėtų atsargiai: kol kas numatyti, ar protestai turės tęstinį pobūdį, yra sudėtinga.
„Nereikia manyti, kad Rusijoje jau vyksta revoliucija, bet kartu nereikia protestų ir menkinti, nes jie yra svarbūs dėl to, kad parodė, jog yra protesto potencialas, kurį įmanoma išjudinti“, – situacijos vertinimu pasidalijo Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius.
Didelės grėsmės režimui kol kas nekelia
Šeštadienį Rusijoje matytų protestų rezultatas, pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, yra gana panašus į prieš keletą metų Rusijoje vykusių protestų rezultatus. Tiek ankstesni protestai, tiek dabartiniai protestai kol kas, anot politologo, neturi potencialo, kuris mestų didžiulę grėsmę režimo išlikimui.
„Vienaip ar kitaip šitie protestai neturi griaunančio potencialo, kuris galėtų nuversti valdžią ar sukelti ypatingai didelį galvos skausmą režimui. Tai yra dalies visuomenės nepasitenkinimo išsakymas. Jeigu režimas adekvačiai reaguos ir nedarys klaidų, greičiausiai tie protestai, net jei jie kartosis ar darysis masiškesni, jie nebūtinai augs eksponentiškai ir privers režimą daryti nuolaidas ar trauktis“, – sakė T. Janeliūnas.
M. Laurinavičius prognozavo, kad protestų Rusijoje tikriausiai nepavyks padaryti tęstiniu procesu. Jo teigimu, tikėtina, kad į gatves žmonės išeis, kai teis A. Navalną. Taip pat tikėtina, kad matysime ir dar keletą vienkartinių akcijų, bet kad tai yra naujos protestų bangos, kuri gali stipriai sudrebinti režimą, pradžia, labai abejotina.
Šeštadieninių protestų mastą, anot M. Laurinavičiaus, prasminga lyginti su paties A. Navalno inicijuotais protestais 2017 m.
„Jei kas nors Rusijoje prieštarauja režimui, tai Konstitucijos keitimas turėjo būti pakankamai svarbus. Tai 2020 m. vyko Konstitucijos keitimas Rusijoje, kuris praėjo be jokių protestų. A. Navalno apnuodijimu, kaip rodė apklausos, daug kas Rusijoje netikėjo. Reikia pripažinti, kad A. Navalnui ir jo komandai surengus ypač sėkmingą protesto skatinimo kampaniją, į gatves išėjo daugiau žmonių nei 2017 m., kai protestus rengė tas pats A. Navalnas.
Sankt Peterburge ir Maskvoje dabar buvo daugiau žmonių nei 2017 m. Tai galime vertinti kaip žingsnį į priekį: žmonių, kurie pasiryžę rizikuoti, daugėja.
Reikia suprasti vieną: žmogus, kuris Rusijoje išeina į protestus, jis rizikuoja viskuo, net ir savo gyvybe. Žmonių, kurie yra pasiryžę rizikuoti, Maskvoje ir Sankt Peterburge nuo 2017 m. padaugėjo. Bet jeigu mes kalbame apie visą Rusiją, deja, skaičiai yra tie patys. Taip, 2017 m. buvo 100 miestų, dabar matome informaciją, kad šį kartą jau buvo 112 miestų. Tas skirtumas nėra didelis. Žiūrint į skaičius pačiuose miestuose, tai kituose miestuose padidėjimo nematau“, – detalizavo M. Laurinavičius.
Protestų potencialas auga
Vis tik Vilniaus politikos analizės instituto analitikas akcentavo, kad nors Kremliaus režimui kol kas nėra ko bijoti, augantis protestuotojų skaičius Maskvoje ir Sankt Peterburge, o kartu ir kiti veiksniai leidžia manyti, kad protesto potencialas, tylioji protestų dalis yra kur kas didesni. Pasak M. Laurinavičiaus, apie tyliąją protestų dalį, kuri yra nepasitenkinusi padėtimi Rusijoje, sufleruoja ir nuolat augantis praėjusią savaitę pasirodžiusio A. Navalno filmo „Putino dvaras. Didžiausio kyšio istorija“ peržiūrų skaičius.
„Protesto potencialas, žmonių, nepatenkintų režimu kiekis, yra žymiai didesnis nei tų, kurie išeina į gatves ir yra pasiryžę rizikuoti bei kovoti prieš režimą“, – teigė M. Laurinavičius.
Tai, kad protestai vyksta ne tik Maskvoje ar Peterburge, anot T. Janeliūno ir Rytų Europos studijų centro (RESC) direktoriaus Lino Kojalos, yra svarbus ženklas.
„Tai rodo, kad tai nėra siauros, elitinės ir labiausiai išsilavinusios visuomenės dalies pasipiktinimas, bet yra gana universalus, visiems rusams suprantamas dalykas“, – paaiškino T. Janeliūnas.
Jam antrino ir Delfi.lt kalbintas L. Kojala.
„Seniai buvo kalbama, kad tokie opoziciniai lyderiai kaip A. Navalnas gali būti populiarūs Maskvoje ar Sankt Peterburge, bet šiek tiek plačiau pažvelgus jų galimybės yra labai ribotos. Dabartinis protestų mastas rodo, kad A. Navalnas yra matomas, kad jis yra pastebimas ir tolimose Rusijos dalyse. O tai sudaro pagrindą manyti, kad ir jo įtaka galėtų būti didesnė nei bandoma teigti. Tai rodo, kad A. Navalno fenomenas nėra lengvai suvaldomas“, – sakė jis.
Atsižvelgiant į bendrą kontekstą, kaip pastebėjo L. Kojala, protestuotojų buvo gana daug, geografinė protestų apimtis buvo gana nemaža. Todėl gali būti, kad žmonės, kurie nusivylę socialiniais veiksniais, ekonomine situacija ir kitais reiškiniais Rusijoje, gali būti sutelkti po A. Navalno vėliava, nors nebūtinai A. Navalną matytų kaip lyderį.
Režimas ruošėsi
Pasak RESC vadovo, žvelgiant į režimo pasiruošimą protestams, matosi, kad buvo bandoma kryptingai sumažinti protestų mastą, buvo daug informacijos apie raginimus iš įmonių vadovų ir organizacijų darbuotojams nedalyvauti. Nebuvo informacijos apie protestus sklaidos kanaluose, kurie vienaip ar kitaip susiję su dabartine valdžia.
VU TSPMI profesorius T. Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad šeštadieniniai protestai Rusijoje priminė protestus Baltarusijoje, kurie vyko panašiu būdu: be ypatingos organizacijos ir koordinacijos tarpusavyje, spontaniškai įvairiuose miestuose ir pakankamai taikiai, kviečiant ne kažką konkrečiai daryti ar imtis prievartos, bet tiesiog išeiti į viešas erdves ir pasakyti, kad tokia valdžia visiškai netenkina.
„Režimas tam yra pasiruošęs ir, stebint tai, kas vyko pastarąjį pusmetį Baltarusijoje, yra gerai išanalizavęs, kaip reikia juos valdyti. Tikėtina, kad jėgos struktūrų atstovams yra duodamos aiškios instrukcijos, kad būtų vengiama eskaluoti situaciją iki labai grubių susidūrimų.
Matėme režimo pasirengimą: buvo stengiamasi išsklaidyti, užtverti kelius, neleisti susiburti didelėms masėms. Stengiamasi valdyti srautus, kad jie išsiskirstytų didesnėse erdvėse, o nebūtų vienoje vietoje. Buvimas vienoje vietoje yra gana pavojingas – masių inercija gali būti sunkiai kontroliuojama. Šis pokytis yra įvykęs.
Regionuose yra didesnė rizika vietinei valdžiai ar federalinės valdžios atstovams pražiūrėti tam tikrus judėjimus ir ne taip aiškiai kontroliuoti juos. Čia gali būti padaryta kur kas daugiau klaidų. Jei kažkuriuose miestuose įvyktų lūžis ir nuo taikių protestų būti pereita prie pastatų užėmimo, labai konkrečių reikalavimų atsistatydinti vietinei valdžiai ar užleisti valdžią susibūrusioms visuomenės grupėms, tai gali būti ženklas ir centrinei valdžiai“, – aiškino T. Janeliūnas.
