Ramybės oazę pakeitė tvora

Geibonių gatvė Elektrėnuose dvelkia ramybe ir dėl to šią vietą prie Elektrėnų marių buvo galima vadinti tikra ramybės oaze. Šioje nuošalesnėje vietoje mėgdavo lankytis elektrėniškiai: vasarą iškylaudavo, maudydavosi mariose. Elektrėnų savivaldybė ir buvo suplanavusi, kad ši teritorija tarnaus rekreaciniams tikslams.

Tačiau dabar situacija šioje vietoje kardinaliai pasikeitė. Valstybinė žemė su valstybei priklausiusiu miesto mišku parduota privačiai įmonei. Ir teritorijoje prie marių atsirado tvora bei užrašai, kad eiti negalima. Negana to, savivaldybė ieško būdų, kaip verslininkams leisti užstatyti abu prie ežero esančius sklypus.

Nuvykę į vietą Delfi žurnalistai surado tvorą ir užrašus, kad teritorija stebima vaizdo kameromis. Marių link nutiestas asfaltuotas kelias, įrengtas apšvietimas, taip pat įrengtos aikštelės, atlikti žemės lyginimo darbai.

Parduotas valstybinis miesto miškas

Vis dėlto pradėkime nuo miško reikalų. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius 2022 kovo 25 d. pasirašė įsakymą dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Jame rašoma: „Tenkindamas UAB „Nexteko“ 2022 03 09 prašymą, keičiu žemės sklypo, kurio plotas – 5,3088 ha, naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, kuris valdomas nuosavybės teise UAB „Nexteko“, 0,26 ha miško žemės naudmenų plotą į kitas naudmenas – kitos žemės plotą.“

Taip pat šiuo įsakymu nustatytas miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo būdas: UAB „Nexteko“ įpareigota sumokėti 5792 Eur kompensaciją.

Tačiau „išmiškinimo“ klausimas sudomino Seimo narę Silvą Lengvinienę. Ji, įtardama, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, 2022 m. gruodį kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą.

„Kreipiuosi į Jus dėl galimai neteisėtų veiksmų parduodant valstybei nuosavybės teise priklausiusį 5,3088 ha kitos paskirties žemės sklypą Elektrėnų m., Geibonių g. 3D. Minėtasis kitos paskirties žemės sklypas buvo parduotas VĮ Valstybės žemės fondo organizuotame viešajame aukcione 2021 m. gruodžio 6 dieną. Sklypą už pradinę 504 746,87 Eur kainą įsigijo UAB „Nexteko“.

UAB „Nexteko“ pradėjus rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliųjų planų Geibonių g. 3C ir 3D sprendinių keitimo procedūrą, paaiškėjo, kad sklypas buvo parduotas kartu su jame esančiu įregistruotu Miškų valstybės kadastre valstybinės reikšmės miško plotu (0,2557 ha).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine teise priklauso tik valstybei (analogiškas imperatyvas numatytas ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad valstybinės reikšmės miško perleidimas privatiems asmenims yra negalimas, prašau Jūsų ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo ir sugrąžinti Lietuvos Respublikai žemės sklypo dalį, priskiriamą valstybinės reikšmės miškui.

Taip pat noriu pažymėti, kad minėtasis 0,2557 ha valstybinės reikšmės miško plotas šiuo metu galimai jau yra iškirstas“, – teigiama S. Lengvinienės Prokuratūrai adresuotame rašte.

Vis dėlto 2023 m. sausį Vilniaus apygardos prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Generalinė prokuratūra ėmėsi ginti viešąjį interesą

Šių metų vasarį S. Lengvinienė apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimą Generalinei prokuratūrai.

Rašte Generalinei prokuratūrai papildomai buvo nurodyta: „Ginčui aktualioje Miškų įstatymo 11 str. 6 dalyje yra įtvirtinta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Pabrėžtina, kad joks Miškų įstatymo 11 str. 6 dalyje nurodytas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miško, esančio žemės sklype, adresu Geibonių g. 3D, Elektrėnuose, išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nebuvo priimtas.“
Generalinė prokuratūra

Ten pat pažymima, kad sklypas Geibonių g. 3D, Elektrėnuose, buvo suformuotas 2017 m. Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo sprendimu. Tų pačių metų liepą NŽT su Elektrėnų savivaldybe sudarė valstybinės žemės panaudos sutartį, kuria Elektrėnų savivaldybės administracijai perdavė neatlygintinai naudoti 5,3088 ha ploto žemės sklypą.

Savivaldybei pagal panaudos sutartį ėmus disponuoti sklypu, jį buvo nutarta parduoti privačiai įmonei: „2021-06-04 NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo sprendimu valstybinės žemės panaudos sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Žemės sklypo, esančio Geibonių g. 3D, Elektrėnų mieste, aukcionas įvyko 2021 m. gruodį. 2022-01-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypas parduotas UAB „Nexteko“, kuris buvo pripažintas viešojo aukciono laimėtoju.“

Gavusi šį skundą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Ernestas Vainas 2023 m. kovo 20 d. priėmė nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl valstybinės žemės sklypo Geibonių g. 3D nuosavybės teisių perleidimo tretiesiems asmenims.

Valstybinė miškų tarnyba: tai atlikti draudžiama

Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka Delfi teigė, kad valstybinės reikšmės miško plotą parduoti draudžiama: „Jūsų minimame sklype dalis teritorijos yra valstybinės reikšmės miškų plotai, kartu su visu žemės sklypu parduoti privatiems asmenims. Tai atlikti draudžiama pagal Miškų įstatymo 4 str. 10 d. 2 ir 6 p.“

Taip pat jis teigė, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
Valstybinė miškų tarnyba

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Audrius Gelžinis teigė, kad pagal 2016-11-08 žemės sklypo kadastro duomenų lentelę, parengtą UAB „Kelprojektas” 0,2585 ha ploto – miško naudmena. Tačiau jis pripažino, kad NŽT Elektrėnų skyrius neįvertino žemės sklype esančių naudmenų.

„NŽT Elektrėnų skyrius, nagrinėdamas Elektrėnų savivaldybės administracijos 2021-05-31 prašymo dalį dėl žemės sklypo, esančio Geibonių g. 3D, Elektrėnų mieste, pardavimo aukcione ir priimdamas sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo aukcione, neįvertino žemės sklype esančių naudmenų, t. y. nevertino, kad žemės sklype yra 0,2585 ha valstybinės reikšmės miško plotas, kuris pagal detalųjį planą numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

Pažymėtina, kad 2022-02-18 Valstybinė miškų tarnyba, atsižvelgdama į UAB „Nexteko“ 2021-01-14 prašymą patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų ribas žemės sklype, atlikto Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Šiame patikrinime dalyvavo ir NŽT Elektrėnų skyriaus specialistai. Patikrinimo rezultatai ir išvados Elektrėnų skyriui nepateikti.

Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. kovo 25 d. įsakymu „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis“ pakeitė (pavertė) žemės sklypo 0,26 ha miško žemės naudmenų plotą į kitas naudmenas – kitos žemės plotą.

NŽT Elektrėnų skyrius, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos prokuratūros 2022-12-19 raštą „Dėl tarnybinės pagalbos“ 2022-12-22 raštu pateikė Vilniaus apygardos prokuratūrai prašomų dokumentų kopijas, t.y. dokumentų kopijas, susijusias su žemės sklypais, esančiais Geibonių g. 3D ir Geibonių g. 3C“, – teigė A. Gelžinis.

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius pripažino, kad aptariamame sklype miškas užima 0,2585 ha.

„Taigi, žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, parduodamas, išnuomuojamas ar suteikiamas naudotis neišskiriant atskirai žemės naudmenų. Šis sklypas nėra išimtis, jis, kaip ir visi sklypai, gali būti parduotas kaip vientisas nekilnojamasis daiktas. (...) Miško pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja Miškų įstatymas. Šis pavertimo procesas vykdomas nepriklausomai nuo sklypo suformavimo ir įregistravimo istorijos bei jo valdymo formos. Taigi, miško pavertimo kitomis naudmenomis procesas gali būti vykdomas tiek pirmojo sklypo valdytojo, tiek po pardavimo ar nuomos. Sandorių skaičius neribojamas“, - dėstė savivaldybės atstovas.

Ar šiuo metu minimame sklype buvęs miškas jau galutinai paverstas kitomis naudmenomis?

Į šį Delfi klausimą A. Butrimavičius atsakė štai taip: „Šios dienos duomenimis, minimo žemės sklypo naudmenos nėra pasikeitusios. Žemės sklypo plotas – 5,3088 ha, iš kurių – pievų ir natūralių ganyklų plotas – 3,6834 ha, miško plotas – 0,2585 ha, kelių plotas – 0,0216 ha, kitos žemės plotas – 1,3453 ha.“

Aplinkosaugininkai fiksavo pažeidimus

Aplinkos apsaugos departamentas Delfi informavo apie teritorijoje, kurią valdo UAB „Nexteko“ užfiksuotus aplinkosauginius pažeidimus.
Aplinkos apsaugos departamentas

„Informuojame, kad Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai nustatė, kad privačiame žemės sklype, adresu, Geibonių g. 3D, Elektrėnai, užfiksuoti galimai neteisėti miško kirtimai, sunaikinta miško paklotė, miško žemėje pastatyta vielos tinklo tvora.

Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė sunaikintą Elektrėnų tvenkinio pakrantės apsaugos juostą, pakeistą reljefą.

Dėl miško žemėje nustatytų pažeidimų atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas. Dėl sunaikintos Elektrėnų tvenkinio pakrantės apsaugos juostos ir pakeisto reljefo Departamento Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai paskaičiavo žalą aplinkai, pateikė pažeidėjui ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Gretimuose sklypuose fiksuoti galimai neteisėti miško kirtimai, sunaikinta miško paklotė, miško žemėje pastatyta vielos tinklo tvora, sunaikinta Elektrėnų tvenkinio pakrantės apsaugos juosta. Atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Kam priklauso sklypus valdanti įmonė

Reikia paminėti ir tai, kad UAB „Nexteko“ iš valstybės nusipirko ne tik sklypą, esantį Geibonių 3D, bet ir greta esantį sklypą Geibonių 3C.

Anot Nacionalinės žemės tarnybos atstovo Ruslano Golubovo, sklypų pardavimo iniciatorė buvo savivaldybė: „NŽT Elektrėnų skyrius 2021-05-31 gavo Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymą, kuriuo buvo prašoma nutraukti 2017-02-28 sudarytas žemės sklypų Geibonių g. 3C ir Geibonių g. 3D panaudos sutartis ir teikti minimus sklypus parduoti aukcione.

Nustačius, kad prašymų dėl nekilnojamojo turto grąžinimo natūra šioje teritorijoje nėra, buvo priimtas sprendimas leisti parduoti šiuos žemės sklypus aukcione.“
Nacionalinė žemės tarnyba

Taip pat R. Golubovas įvardijo, kiek ši įmonė sumokėjo už abu sklypus: „2021-12-10 Valstybės žemės fondas informavo apie įvykusį žemės sklypo Geibonių g. 3D aukcioną. Aukciono laimėtojas – UAB „Nexteko“, aukciono būdu nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina – 504 746,87 Eur. Žemės sklypas perkamas išsimokėtinai per 15 metų.

2021-12-10 VŽF taip pat informavo NŽT apie įvykusį žemės sklypo Geibonių g. 3C aukcioną. Aukciono laimėtojas – UAB „Nexteko“, aukciono būdu nustatyta žemės sklypo pardavimo kaina – 560 000 Eur. Žemės sklypas perkamas išsimokėtinai per 15 metų.

Taigi, 2022-01-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Nexteko“ įsigijo iš valstybės 5,3088 ha ploto žemės sklypą (Geibonių g. 3D) už 504 746,87 Eur. 104 485,04 Eur pirkėjas sumokėjo prieš pasirašant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Likusi 400 261,83 Eur suma ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo skolos likučio, pirkėjas įsipareigojo sumokėti per 15 metų terminą. Pažymėtina, kad už žemės sklypą Geibonių g. 3C (1,85 ha) pirkėjas visiškai atsiskaitė (sumokėjo visą žemės sklypo kainą) 2022-04-29.“

Taigi, UAB „Nexteko“ iš valstybės įsigijo 2 didelius žemės sklypus, esančius Elektrėnų marių pakrantėje. Vieno dydis – 1,8570 ha, antrojo – 5,3088 ha. Abiejų sklypų naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Registrų centro duomenimis, sklypų savininkei UAB „Nexteko“ vadovauja Indrė Tubelienė. Vienintelis akcininkas yra Ramūnas Tubelis. Registrų centre taip pat nurodoma, kad R. Tubelis yra UAB „Saulės agra“ vadovas ir akcininkas.

Įmonės atstovas: nemanome, kad buvo pažeistas viešasis interesas

Delfi bandė susisiekti su įmonės atstovais, tačiau jie į klausimus neatsakė. Jeigu atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.

Vis dėlto savo poziciją pateikė šios įmonės reikalus Elektrėnų marių pakrantės klausimu tvarkantis Rišard Radzevič.

Jo buvo paprašyta įvertinti Generalinės prokuratūros sprendimą ginti viešąjį interesą.

„Negalime visapusiškai vertinti ir komentuoti Generalinės prokuratūros nutarimo, kadangi jo turinys mums nėra žinomas. Abu sklypai buvo įsigyti iš valstybės viešo aukciono tvarka, aukciono administratorius buvo VĮ Valstybės žemės fondas (duomenys apie šių aukcionų rezultatus yra vieši).

Manome, kad viešas interesas nebuvo pažeistas, atsižvelgiant į tai, jog procedūra miško pavertimo kitomis naudmenomis buvo suderinta dar iki minėto aukciono ir patvirtinta šiuo metu galiojančiu detaliuoju planu (patvirtintas 2014 m.), visuomenė taip pat buvo informuota per šio detaliojo plano viešąjį svarstymą (2013 m.). Rengiant ir derinant 2014 m. patvirtinto detaliojo plano medžiagą, nedalyvavome“, – teigė R. Radzevič.
Sklypas prie Elektrėnų marių

Ar sklypą, į kurį patenka ir valstybinė miesto miško žemė, valstybė gali parduoti privatiems ar fiziniams asmenims? Ar toks miškas po pardavimo gali būti paverčiamas kitomis naudmenomis?

„Manome, kad į šį klausimą galėtų geriau atsakyti teisininkai, išanalizavę tiek faktines aplinkybes, tiek ir teisės aktus. Kadangi viešas sklypų aukcionas buvo organizuotas ir vykdytas valstybės, nekilo abejonių dėl jame parduodamo turto būklės, taip pat ir jo vėlesnio naudojimo.

Nagrinėjamu atveju laikėmės, kad yra pagrindo vadovautis Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų m. teritorijos tarp Draugystės g. ir Elektrėnų marių detalusis planas, kuriame buvo numatytas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis, t. y. pradėta „išmiškinimo“ procedūra, kuri iki šiol dar nėra baigta.

Mūsų žiniomis Elektrėnų savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą. Schema turi būti patikslinta Vyriausybės nutarimu, tačiau, kiek žinome, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento Vilniaus miškų kontrolės skyrius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, ir kaip suprantame, buvo pradėtas tyrimas“, – nurodė R. Radzevič.

Nustatytų Aplinkos apsaugos departamento pažeidimų R. Radzevič nesiėmė vertinti: „Jūsų minimo patikrinimo išvados nesame gavę, todėl jos negalime vertinti, tuo labiau sutikti ar nesutikti su šioje išvadoje pateiktais vertinimais.“

Statybų planai

Kai jau aišku, kaip įmonė įgijo valstybinę žemę, metas išsiaiškinti, kokie yra jos tolimesni planai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Delfi nurodė, kad visai tikėtina, jog visa ši teritorija gali būti padalinta į 43 atskirus sklypus.

Anot VTPSI, Elektrėnų savivaldybė deda pastangas, kad tai ir galėtų įvykti: „Šių dviejų sklypų apjungimas ir padalinimas į 43 žemės sklypus numatomas rengiamo teritorijų planavimo dokumento „Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Draugystės gatvės ir Elektrėnų marių ir Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Geibonių gatvės ir Elektrėnų marių keitimas“ (DP) sprendiniais. DP planavimo organizatorius – Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius, iniciatorius – UAB „Nexteko“.“

Tačiau VTPSI kol kas tam užbėgo už akių: „Informuojame, kad Statybos inspekcija, atlikusi DP valstybinę priežiūrą ir nustačiusi Teritorijų planavimo ir Miškų įstatymų nuostatų pažeidimus, pateikė neigiamą išvadą, nepritardama šio DP teikimui tvirtinti. Taigi, šiuo metu, kol DP nepatvirtintas, sklypai nėra padalinti.“

Anot Statybos inspekcijos atstovės Rasos Kėkštienės, patvirtinus naująjį detalųjį planą pastatais neužstatoma teritorija virstų į teritoriją, kurioje galima statinių statyba.

„DP pradėtas rengti 2022-07-12 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Taigi, patvirtinus tokį DP iš esmės pasikeistų šios teritorijos statusas iš pastatais neužstatomos teritorijos, skirtos visuomenės trumpalaikiam poilsiui prie marių, į teritoriją, kurioje atskiruose žemės sklypuose būtų pastatyti poilsio statiniai. Kaip jau minėta, rengiamu DP teritorija skaidoma į 43 sklypus: sklypai Nr. 1-18, Nr. 22-41 suplanuoti nuo 0,1 iki 0,2531 ha dydžio, jiems nustatytas rekreacinių teritorijų žemės naudojimo būdas, numatytas leistinas pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus 10 m, užstatymo tankis – 15 proc., užstatymo intensyvumas – 0,30, numatant sklypus skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais. Tuo tarpu pirminiuose DP Nr. 1 ir DP Nr. 2 buvo du sklypai su naudojimo pobūdžiu R2, kuris numatė tik trumpalaikio poilsio statinių statybą, užstatymo tankumas – 0,01, užstatymo intensyvumas – 0,01, galimos statinių paskirtys – laikini statiniai, aptarnaujantys.

Šiuo metu, kaip jau minėjome, atlikus DP valstybinę priežiūrą ir nustačius pažeidimus, yra pateikta neigiama patikrinimo išvada ir šio dokumento tvirtinimui nepritarta, kadangi DP sprendiniai pažeidžia Teritorijų planavimo ir Miškų įstatymų nuostatų reikalavimus“, – teigė VTPSI atstovė R. Kėkštienė.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Galiausiai ji pridūrė, kad „tuo atveju, jei būtų patvirtintas DP ir jį įgyvendinant sklypai būtų padalinti į 43 žemės sklypus ir užstatyti poilsio pastatais, teritorijos užstatymo tankumas prie marių žymiai padidėtų“.

Be to, Elektrėnų savivaldybė nusprendė keisti Bendrąjį planą. Jei tai bus padaryta, anot VTPSI, atsiras papildomų galimybių statyti.

„Pagal šiuo metu galiojantį Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Elektrėnų savivaldybės tarybos 2009-04-29 sprendimu, sklypai patenka į rekreacines teritorijas: R1 – aktyvios rekreacijos teritorijos; R2 – viešo naudojimo paplūdimiai.

<...> Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį BP, teritorijoje, kurioje yra sklypai, G1 (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir G2 naudojimo būdai (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) nenumatyti.

Informuojame, kad 2020-05-20 Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu buvo nuspręsta rengti BP keitimą. BP keitimo sprendiniais, teritorijai, kurioje yra sklypai, numatyta rekreacinių teritorijų funkcinė zona U_Ru_F, kurioje dominuojanti kitos paskirties žemė (kita galima paskirtis vandens ūkio, miškų ūkio, konservacinės paskirties, žemės ūkio paskirties žemė). Galimi žemės naudojimo būdai – V, K, R, I1, G1, G2, A1, A2, I2, E, B, N, H1, H2, H3, H4, M1,M2, M3, M4, C1, C2, Z3 (taikomi kiti papildomi reikalavimai). Taigi, paklausime minimi žemės sklypų naudojimo būdai G1 ir G2, aptariamoje teritorijoje, būtų galimi tik patvirtinus BP keitimą.

BP nėra pakeistas. 2023 metų vasario mėn. šis dokumentas pateiktas Statybos inspekcijai valstybinei priežiūrai atlikti“, – teigė VTPSI atstovė R. Kėkštienė.
Sklypas prie Elektrėnų marių

Taip pat ji užsiminė ir apie daugiabučių gyvenamųjų pastatų naudojimo būdą: „Paminėtina tai, kad tuo atveju, jei būtų patvirtintas BP keitimas (tokios apimties, koks pateiktas Inspekcijai tikrinimui), DP sprendiniai galėtų būti pakeisti, numatant G1 (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) ir G2 (daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos) naudojimo būdus, kadangi kaip jau minėta aukščiau, BP keitimas šioje teritorijoje numato šiuos būdus kaip galimus. BP keitimas nėra patvirtintas ir jo sprendiniai dar neįsigalioję, šiuo metu dokumentas pateiktas Statybos inspekcijai valstybinei priežiūrai atlikti, tačiau dėl nustatytų trūkumų jo tikrinimas nutrauktas.“

Sustabdė savivaldybės rengiamus dokumentus

Statybos inspekcija yra nustačiusi ir daugiau pažeidimų Elektrėnų savivaldybei keičiant marių zonos dokumentus: „Statybos inspekcija taip pat nustatė, kad Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialusis planas, patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d., kuris taip pat galioja teritorijoje, kurioje yra sklypai, nevykdant teritorijų planavimo proceso ir neatliekant SP sprendinių viešinimo, nesupažindinus visuomenės su keičiamais SP sprendiniais, be derinimo Teritorijų planavimo komisijoje ir tikrinimo Statybos inspekcijoje procedūrų, buvo pakoreguotas 2021 ir 2022 metais.

Patikrinimo metu surašyti 2023-02-07 Sprendimų atitikties teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktai, kuriais konstatuota, kad Sprendimas1 ir Sprendimas2 laikytini neteisėtais ir naikintinais. Pažymėtina, kad minėtų sprendimų priėmimo metu Teritorijų planavimo įstatymas nenumatė specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų spragų, techninių klaidų ir kolizijų taisymo, todėl Sprendimas1 pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalį. Sprendimu2 buvo patikslintos (papildytos) SP pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 3, 5, 8 zonų (teritorijos) numerių „Nauja statyba“→ „Statiniai“ skiltys iš „-“ į „p1-p5“ ir „Privalomi užstatymo reikalavimai“ → „Leistinas pastatų aukštingumas, m“, „Užstatymo tankumas, %“ ir „Užstatymo intensyvumas“ skiltys iš „-“ į „p11“, kas pagal savo turinį negali būti vertinama kaip techninių klaidų ištaisymas, todėl Sprendimas2 pažeidžia Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 29¹ dalį ir 30 straipsnio 7 dalies 1 punktą.

Pažymėtina, kad būtent po šių Sprendimų priėmimo buvo pradėtos DP1 ir DP2 keitimo procedūros.

Informuojame, kad dėl minėtų pažeidimų pašalinimo Statybos inspekcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.“

Statybos inspekcija Delfi papildomai informavo, kad jai nustačius pažeidimus, 2023-02-10 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Sprendimą1 ir Sprendimą2 panaikino.

Taip pat R. Kėkštienė Delfi informavo, kad Statybos inspekcija dėl detaliojo plano pateikė neigiamą išvadą ir nutraukė Bendrojo plano keitimo tikrinimą.

„Statybos inspekcija 2023-02-09 pateikė neigiamą išvadą dėl dokumento „Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Draugystės gatvės ir Elektrėnų marių ir Rekreacinių ir komercinių teritorijų Elektrėnų mieste detaliojo plano, teritorijos tarp Geibonių gatvės ir Elektrėnų marių keitimas“ (DP). Pagal TPDRIS duomenis, Elektrėnų m. savivaldybė DP pakartotinai tikrinti neteikė ir nepatvirtino.

Statybos inspekcija 2023-02-10 nutraukė Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo (BP) tikrinimą ir informavo, kad BP pakartotiniam patikrinimui Statybos inspekcijai gali būti teikiamas tik pašalinus nustatytus trūkumus. BP pakartotiniam tikrinimui nepateiktas“, - teigė R. Kėkštienė.

Nemano, kad atsiras privačių namų kvartalas

Elektrėnų savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas A. Butrimavičius, paklaustas dėl sklypų padalinimo į 43 atskirus sklypus teigė, kad sklypų dalinimo procesas galimas tik detaliųjų planų keitimu.

„Detaliojo plano keitimą inicijavo žemės savininkas 2022 m. pradžioje. Elektrėnų savivaldybės administracija netenkino prašymo, nes prašyta didesnio užstatymo intensyvumo, nei leidžia savivaldybės Bendrasis planas. Savininkui (detaliojo plano keitimo iniciatoriui) ištaisius šį trūkumą, savivaldybei neliko teisinio pagrindo nepradėti DP keitimo proceso. Savininko inicijuotame ir jo parengtame detaliojo plano pakeitimo projekte siūloma padalinti teritoriją, kiti teritorijos naudojimo reglamentai (naudojimo būdas, tankumas, intensyvumas ir pan.) nesiūlomi keisti. Šiame detaliojo planavimo procese buvo parengta plano keitimo koncepcija, parengtas detaliojo plano pakeitimo projektas, atlikta jo viešinimo procedūra. Galop detaliojo plano pakeitimo projektas buvo pateiktas derinti Statybos inspekcijai. Inspekcija, patikrino detaliojo plano pakeitimo projektą ir pateikė patikrinimo aktą su neigiama išvada, todėl savivaldybės administracija netvirtins detaliojo plano pakeitimo projekto ir sklypo padalinimo procesas laikomas neįvykusiu“, – teigė A. Butrimavičius.
Sklypas prie Elektrėnų marių

Vis dėlto jis nebuvo linkęs manyti, kad Elektrėnų marių pakrantėje gali atsirasti uždaras prabangių statinių kvartalas, pavyzdžiui, toks, kaip Gulbinų kvartalas Vilniuje.

Gulbinų kvartalo žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Jame stovi poilsio pastatai, tačiau valstybinės institucijos ne kartą kėlė klausimą, kad juose gali būti nuolat gyvenama. Kaip bebūtų, bet tai yra tvora aptverta teritorija Verkių regioniniame parke, kur visuomenė negali patekti. Panašių situacijų Lietuvoje yra ir daugiau. Specialiųjų tyrimų tarnyba yra atkreipusi dėmesį į tai, kad poilsio pastatai dažnai tampa faktiškai gyvenamaisiais namais.

„Rekreacinių teritorijų užstatymo procentą nuo 3 iki 15 dar gerokai iki aptariamų sklypų aukciono padidino Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtindama pakoreguotą Elektrėnų savivaldybės Bendrąjį planą. Savivaldybė neturėjo ir neturi planų poilsio teritorija paversti privačių namų kvartalu. Poilsio teritorija kaip buvo, taip ir lieka poilsio, su poilsio paskirties pastatais, su galimybe visiems naudotis vandens telkiniu, ir naujai įrengta aikštelių, takų, inž. tinklų, maudyklos ir t.t. infrastruktūra.

Specialiojo plano koregavimas atliktas Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus iniciatyva. Tačiau nustačius neatitikimų šie sprendimai panaikinti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu“, - teigė A. Butrimavičius.

Su savivaldybe tarėsi dar prieš įsigyjant sklypus

Nors UAB „Nexteko“ atstovai į Delfi klausimus neatsakė, savo poziciją pateikė šios įmonės reikalus Elektrėnų marių pakrantės klausimu tvarkantis R. Radzevič.

„Savivaldybės administracijos direktorius 2022 05 03 įsakymu patvirtino Specialiojo plano korektūrą, kurios metu iš reglamentės išbraukta, kad zonoje Nr. 3 neleidžiama statyti statinių ir įrašo, jog šioje zonoje galimi statiniai „p1-p5“ ir dar pataiso, kad „p1 – galima tik negyvenamųjų pastatų (poilsio turizmo centrai, jaunimo nakvynės namai, kempingų pastatai), sporto paskirties bei jų aprūpinimui reikalingų inžinerinių statinių statyba“, – teigė R. Radzevič.
Geibonių g. 3C ir Geibonių g. 3D

Jis teigė, kad prieš įsigyjant sklypus savivaldybė įmonei aiškino, kad bus galima sklypus dalinti į smulkesnius ir juose statyti poilsio pastatus: „Prieš dalyvaujant aukcione buvo klausiama savivaldybės dėl būsimų ir parengtame detaliojo plano keitime nurodytų sprendinių dalinant sklypus į smulkesnius ir poilsio pastatų statybos juose galimybės, savivaldybė patikino, kad tokia galimybė bus.“

Taip pat jis paaiškino, ko tikimasi iš naujojo detaliojo plano: „Iš esmės juo numatomas bendrovės įsigytų sklypų sujungimas ir padalinimas į atskirus sklypus, nustatant šiuose (naujuose sklypuose) žemės naudojimo būdus, teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės teritorijos Bendrojo plano sprendiniais.“

Kokie yra įmonės planai šiuose sklypuose? Ką konkrečiai juose ketinama statyti?

„Šiuo metu apie statybą kalbėti per anksti, nes net detalusis planas, kuriuo vadovaujantis būtų projektuojami statiniai, nėra patvirtintas. Kaip žinote, naujojo detalaus plano atžvilgiu Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija priėmė neigiamą sprendimą. Planuojamoje teritorijoje buvo nustatyta tiek visuomeninių statinių statyba, kurios pageidavo savivaldybė (t.y. praėjimo/patekimo prie vandens telkinių takeliai (susisiekimo infrastruktūra), teniso kortas, krepšinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, tinklinio aikštelė, kelias, liepteliai palei marių pakrantę ir kt.), taip pat naujai formuojamuose sklypuose – poilsio paskirties pastatai. Tačiau, kaip minėta, tokia statyba, šiuo metu tėra vizija, kadangi šių statinių pagrindu turėjęs būti detalusis planas, o tiksliau jo keitimas, yra sustabdytas dėl neigiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimo“, – teigė R. Radzevič.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (25)