Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ši vasario savaitė yra kone dvigubai šaltesnė nei vidutinės daugiametės normos. Vidutinė temperatūra bus –5,9 laipsnio, kai įprastai šiuo metu fiksuojami –3 laipsniai.
Kaip ir skelbta, naktį iš antradienio į trečiadienį temperatūra kris ir iki –12 laipsnių, iš trečiadienio į ketvirtadienį – iki –18 laipsnių, o štai penktadienio paryčiais vietomis galima tikėtis ir 24 laipsnių šalčio.
Kita savaitė, į kurią patenka paskutinės kalendorinės žiemos ir pirmosios kalendorinio pavasario dienos – dar šaltesnė. Nors sinoptikai kiekvienos dienos konkrečių prognozių dar nepateikia, numatoma, kad šiemet šals net iki –6,5 laipsnių, o įprastai šiuo laiku šaldavo iki –2,2 laipsnių. Taigi stipriau nei šią savaitę.
Nekokia – ir kovo pradžia. Savaitę nuo kovo 5-osios prognozuojama vidutinė temperatūra sieks vos –4,5 laipsnio, kai vidutiniškai būdavo –0,8 laipsnio. Nuo kovo 12-osios temperatūra, vadovaujantis daugiametėmis normomis, jau perkopdavo nulį ir siekdavo 0,1 laipsnio, kas reikšdavo ir klimatologinio pavasario pradžią, o štai šiemet, prognozuojama, laikysis –0,8 laipsnio šalčiai.
Žiema užsitęs
„Žiemos pabaigoje iš tikrųjų atšalo. Vasaris kol kas yra vėsesnis, numatoma, kad jis ir bus vėsesnis. Pirmoji pavasario pusė taip pat turėtų būti vėsesnė nei įprastai. Visą kovą laukiame šiek tiek šaltesnių orų“, – DELFI sakė klimatologas Donatas Valiukas.
Anot jo, šiemet žiema į Lietuvą atėjo vėliau, todėl kažkiek turi „atbūti“.
„Gruodis buvo trimis laipsniais šiltesnis, sausio pradžia buvo šiltesnė, tad žiema ir turėtų užsitęsti dar iki kovo. Tiesa, 4 savaičių prognozės nurodo tik bendras tendencijas, kurių pasitvirtinimas tikrai nėra labai aukštas, turėtume į tai reaguoti kaip į bendrą informaciją. Dabar kol kas laukiame permainingų ir šiek tiek vėsesnių orų nei įprasta šiuo metu“, – atkreipė dėmesį jis.
Pavasariai įprastai ateina anksčiau
Pašnekovo teigimu, klimatologinis pavasaris pranašaujamas, kai pastovi oro temperatūra kyla daugiau kaip nulį laipsnių – iš neigiamos tampa teigiama.
„Lietuvoje klimatologinis pavasaris paprastai prasideda kovo mėnesį. Tiesa, ne nuo kovo pirmosios. Kovo pirmąją dekadą – pietų Lietuvoje, o šiaurės rytų, pajūryje – dar vėliau“, – informavo D. Valiukas.
Vykstant klimato kaitai, jo teigimu, žiemos paprastai trumpėja, o pavasariai dažniausiai ateina anksčiau.
„Bendros tendencijos rodo, kad pavasariai pas mus ateina anksčiau. Ypač tie sunkiau pastebimi, kai nėra augalų vegetacijos, tik oro temperatūra peržengia per nulį“, – aiškino jis.
Balandį dar gali ir pasnigti, bet gegužė bus šiltesnė nei įprasta
Pasak D. Valiuko, balandis – labiau pavasario nei žiemos mėnuo, nors, tarkime, praėjusių metų Velykų dieną dalis Lietuvos pasidengė sniegu.
„Yra buvę atvejų, kai sniegas balandžio pradžioje dar matyti, bet šiemet, ko gero, taip neturėtų būti. Aišku, ir balandį gali pasnigti, yra buvę, kad ir gegužę pasninga, bet tai yra trumpalaikiai pokyčiai, o ne kokie užsitęsę šalčiai“, – aiškino jis.
Be to, gegužė šiemet prognozuojama šiltesnė nei įprasta.
„Remiantis dabartinėmis tendencijomis, gegužė turėtų būti maždaug puse laipsnio šiltesnė nei įprastai. Tiesa, ilgalaikių prognozių patikimumas – maždaug 57 proc.“, – nurodė klimatologas.
Gausių lietų turėtume išvengti
Pastebėjus, kad praėjęs šiltasis sezonas buvo neįprastai drėgnas – sulaukėme daug lietaus, D. Valiukas paguodė, kad šiemet to neturėtų būti.
„Praėję metai Lietuvoje buvo patys lietingiausi nuo 1961-ųjų, kad antri metai iš eilės taip pat bus rekordiniai, ko gero, būtų sunku tikėtis. Tačiau atskirų lietingų mėnesių, atskirų liūčių tikrai gali būti“, – sakė pašnekovas.
Kol kas per anksti, tikino jis, kalbėti apie, tarkime, šilumos rekordus, tačiau klimato kaitai temperatūrų svyravimai yra būdingi.
„Vasara kol kas, kaip matome, bus panaši kaip gegužės mėnuo – šiek tiek šiltesnė, gal puse laipsnio, tačiau iš esmės artima daugiametėms normoms. Artėjant vasarai prognozės bus tikslinamos ir tikrai turėtų būti aiškesnės“, – sakė jis.