Anna sako, jog vaikas negali lankyti jam priskirtos ugdymo įstaigos, nes joje – per dideli atstumai tarp skirtingų patalpų, mokiniui juos būtų per sunku įveikti, o ir kitos sąlygos esą ne per geriausios.
Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius tikina, kad priskirta mokykla yra pritaikyta, o savivaldybė pažymi, kad mokykla yra pasiruošusi užtikrinti vaiko gerovę.
Savivaldybės matymu, gyventoja, atsisakydama leisti savo vaiką į priskirtą mokyklą, nuvertina „savo darbui atsidavusius pedagogus“.
Teigia, kad mokykla visiškai neatitinka poreikių
Apie tai, kodėl jos sūnus negali lankyti jam priskirtos ugdymo įstaigos – Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro – ir tai, kaip šią problemą sprendė Vilniaus miesto savivaldybė, Anna papasakojo feisbuke.
„Mūsų rugsėjo 1-oji šiek tiek kitokia nei įprastai. Matas jau turi būti pirmokas ir švęsti pirmą mokyklos dieną savo gyvenime. Bet vis dar neturi mokyklos, todėl šiandien tiesiog liūdna. Visi vaikai turi lankyti mokyklą, socializuotis, matyti ne tik tėvus ir namus, bet ir kitus vaikus, kitus suaugusius“, – teigė gyventoja.
Ji pažymėjo, kad Vilnius turi keturias specialiąsias mokyklas, iš kurių viena, pasak Annos, neatitinka jo sūnaus poreikių. Būtent ji vaikui esą ir buvo priskirta.
„Vilnius turi keturias specialiąsias mokyklas, skirtas vaikams su negalia. Mus informavo, kad pagal teisės aktus galime rinktis iš tų keturių tą mokyklą, kuri labiausiai atitinka vaiko specialiuosius poreikius.
Su vyru aplankėme visas mokyklas, pasitarėm su jų atstovais, gavom PPT (pedagoginės psichologinės tarnybos – Delfi) rekomendacijas ir padarėme išvadas, kad viena mokykla visiškai neatitinka Mato poreikių dėl judėjimo negalios ir kitų specialiųjų poreikių. Atstumai iki valgyklos, aktų salės ir kitų objektų labai dideli – Matas neįveiks fiziškai.
Grįžti į vežimą nenorime, tai jį demotyvuos judėti savarankiškai. Ir tiek metų ir darbo įdėta į judėjimą, kad tiesiog negalim visko imti ir nurašyti.
Emocinė vaiko būklė taip pat ne visada tokia, kad jis nueitų didesnį atstumą (klasė-valgykla-klasė)“, – komentavo Anna.
Į savivaldybę kreipėsi ne kartą
Delfi ji teigė, kad mokykloje prastos ir kitos sąlygos.
„Aš nežinau, į ką jie investuoja gautus pinigus. Mokykla visiškai neremontuota nuo sovietų laikų, pakeisti tik langai. Durys kaip buvo nuo pastatymo laikų, tokios ir liko. Grindys buvo, išvaikščiojo jas, taip ir liko. Galima palyginti, kaip yra pažengę kitos specialiųjų poreikių mokyklos, kiek jie stengiasi, kad pagerintų situaciją“, – pasakojo Anna.
Šiuos ir kitus argumentus ji teigė išdėsčiusi registravimo į mokyklą formoje, pridėjo ir PPT išvadas, gydytojų diagnozes, kitus dokumentus. Savivaldybė, Annos teigimu, į visa tai neatsižvelgė.
„Argumentų ir diagnozių arba neskaitė, arba nevertino, nes gavom būtent tą mokyklą, kuri neatitinka jo specialiųjų poreikių“, – nurodė gyventoja.
Ji dėjo pastangas, kad savivaldybės sprendimas būtų persvarstytas. Kol kas tai nedavė vaisių.
„Rašau raštą į savivaldybę su prašymu persvarstyti sprendimą ir atsižvelgti į vaiko poreikius, ir galimybes. Po 30 d. (toks nustatytas nagrinėjimo terminas) gaunu neigiamą atsakymą.
Vėl rašau į savivaldybę. Gaunu atsakymą, kad nagrinėjimo terminas vėl 30 d. Skambinu, nekelia.
Skambinu į savivaldybę už mūsų kreipinį atsakingam darbuotojui. Skambinu jau ne pirmą kartą, o kokį 10001. Nekelia. Skambinu bendru numeriu. Ten, aišku, pasako, kad specialistai užsiėmę, dėl to neatsiliepia.
Tada 2022-08-23 rašau el. laišką savivaldybės atstovui, prašau skirti laiką susitikimui. Tyla (turbūt atsakymą gausim po 30 d.). Laukiu rugsėjo 9 d. (toks skirtas terminas atsakymui).
Neramu, nes matau, kad savivaldybė negali užtikrinti vaiko gerovės“, – pažymėjo Anna.
Kreipsis į kitas tarnybas
Ji teigė nežinanti, ką daryti: „Mes dirbantys tėvai ir negalime sau leisti nedirbti. Paėmiau atostogas, bet jos kažkada baigsis.“
„Ir dar kartą pasikartosiu: vaikas turi lankyti ugdymo įstaigą, socializuotis, būti tarp vaikų, mokytis. Visą šį procesą (mokyklų apžiūrą, informacijos rinkimą, dokumentų rinkimą, pokalbius su mokyklos atstovais) pradėjau dar kovo mėnesį bandydama suformuoti nuomonę ir užtikrinti vaiko gerovę. Bet dabar likome be mokyklos ir nebežinau, kur kreiptis. Nežinau, ką dar galiu padaryti siekdama užtikrinti vaiko gerovę“, – komentavo Anna.
Jos įsitikinimu, šioje situacijoje būtų įmanoma rasti žmogišką praktinį sprendimą. O kol tokio nėra, gyventoja žadėjo kreiptis į kitas institucijas.
„Aš rašysiu į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir žiūrėsiu, ką jie atsakys. Manau, kad jie irgi gali šioje vietoje pasijungti ir panagrinėti situaciją“, – svarstė Anna.
Direktorius: mes niekuo negalim padėti
Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorius Šarūnas Gerulaitis nesiėmė plačiai komentuoti situacijos ir teigė, kad tai turėtų daryti savivaldybė.
„Mes niekuo padėti negalim, jeigu ateis vaikas, mokysis“, – sakė jis.
„Mūsų mokykloje visi vaikai yra su specialiaisiais poreikiais – ir su vežimėliais, ir be vežimėlių, ir visokie“, – pridūrė direktorius.
Į Annos įrašą feisbuke sureagavo tiek Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, tiek Vilniaus miesto savivaldybės meras R. Šimašius.
V. Benkunskas pažadėjo, kad klausimas bus sprendžiamas.
„Būtinai šitą klausimą iškelsime ir pabandysime kuo greičiau išspręsti. Didžiulis atsiprašymas savivaldybės vardu už pavėluotus sprendimus“, – rašė jis.
Savo ruožtu meras Anną paragino leisti vaiką į jam priskirtą mokyklą.
„Su rugsėjo pirmąja ir Jus. Kviečiu užeiti visgi į arčiau Jūsų namų esančią Jums bei Jūsų vaikučiui pritaikytą mokyklą, kuri laukia Jūsų vaikučio, ir laukė, kvietė Jus nuo pat pradžių, ir Jūs tai žinote“, – teigė R. Šimašius.
Savivaldybė: mokyklos ne guminės
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat paragino leisti vaiką į jam priskirtą mokyklą – esą ji tinkama, o kitose specialiųjų poreikių vaikus priimančiose ugdymo įstaigose klasės jau užpildytos.
„Nuoširdžiai jus suprantame, tačiau jūsų prašyme nurodytos mokyklos priimti mokinių ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą negalėjo – visos klasės suformuotos priimant mokinius pagal teritorijas.
Labai stengiamės, kad vaikai lankytų mokyklas arčiau namų, tačiau turime pripažinti – mokyklos ne guminės ir grupes užpildome maksimaliu moksleivių skaičiumi. Norime patikinti, kad visose specialiosiose mokyklose dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, nuoširdžiai siekiantys kiekvieno mažojo vilniečio tobulėjimo. Kiekvienos mokyklos personalas be galo atsakingai dirba su vaikais ir rūpinasi jais kiekviename žingsnyje.
Priėmimo eigoje deklaruotos gyvenamosios vietos keitimas nesprendžia situacijos, nors tai ir pabandėte daryti. O pagal priėmimo metu deklaruotą vietą gauta mokykla pasiruošusi užtikrinti Mato gerovę ir padės socializuotis“, – feisbuke atsakė savivaldybė.
Savivaldybės atstovų matymu, Anna, kuri neišleido sūnaus į jam priskirtą mokyklą, taip nuvertino jos pedagogus:
„Tikrai apgailestaujame, kad net nepradėjus mokslų ir neišbandžiusi sąlygų jau padarėte tokias išvadas, ir taip nuvertinote savo darbui atsidavusius pedagogus.
Matas tikrai turi mokyklą, tad leiskime ir padėkime jam mokytis kartu.“
Vaikai priimami į arčiausiai esančias mokyklas
Panašiai savivaldybė komentavo ir Delfi atsiųstame komentare.
„Matas tikrai turi mokyklą, tėvelius kviečiame pasirašyti sutartį ir bendradarbiauti su mokykla, ji jo labai laukia bei pasiruošusi užtikrinti kokybišką mokymąsi, tinkamą socializaciją ir gerovę kiekviename žingsnyje. Kviečiame įsilieti į mokyklą. Pedagogai nuoširdžiai Matui padės, patars, palaikys, rūpinsis“, – tikino savivaldybė.
Jos atstovai paaiškino, kaip specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams Vilniuje yra priskiriamos mokyklos – tai esą daroma atsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
„Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai priimami į arčiausiai savo deklaruotos gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas.
Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų pageidavimu gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pridėti prie e. prašymo pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.
Priėmimo sistema susieta su Gyventojų registro duomenimis, todėl informacija apie naujausią gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu. Duomenys elektroninėje sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius.
Be eilės priimami vaikai dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai.
Į Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kartu su vaikais, gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, be eilės priimami vaikai, turintys sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), kai ugdymo įstaiga, priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims.
Dažnai tėveliai šį punktą interpretuoja, kad spec. mokyklos visos yra pritaikytos ir ši pasirinkimo galimybė jiems negalioja“, – nurodė savivaldybė.
Teigia, kad vaikų su specialiaisiais poreikiais daug
Tėvai, pasak jos atstovų, negali leisti vaikų į tą mokyklą, į kurią nori, dėl kelių priežasčių: dėl tėvų persideklaravimo iš rajono deklaruojantis Vilniaus mieste, pasikeitusių deklaracijų prieš pat priėmimo etapus ir dėl projektinių pajėgumų, kurie neatitinka augančio labai didelių spec. poreikių mokinių skaičiaus.
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, praėjusiais mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 8 577 specialiuosius poreikius turintys vaikai. Iš jų nedidelius – 5 466, vidutinius – 2 254, didelius – 845, labai didelius – 12.
Specialiosiose mokyklose mokėsi 580 mokinių: Vilniaus Šilo mokykla – 154 (šiemet jau suvesti 164), Vilniaus Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcis centras – 147 (šiemet jau suvesti 174), Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla – 196 (šiemet jau suvesti 206), Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcis centras – 83 (šiemet jau suvesti 88).
Šių metų duomenys dar tikslinami.
