Kovo 14 dieną įvykusios spaudos konferencijos metu, tuštutėlėje salėje Seimo narė Aušra Maldeikienė žėrė savo pasipiktinimą žiniasklaida, o ypač nacionalinio transliuotojo generaline direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.
„Prieš dvi dienas, antradienį, mes turėjome savo mišrioje grupėje susitikimą su Lietuvos nacionalinio transliuotojo vadovais, taip pat ir Monika Garbačiauskaite-Budriene, ir aš ten bandžiau kalbėti apie žurnalistiką“, – pasakojo Seimo narė.
Pasak A. Maldeikienės, visi bandymai kalbėtis apie žurnalistiką su nacionalinio transliuotojo generaline direktore ir ją lydėjusiais asmenimis pasisuko apie pinigus. „Kuo daugiau gausime pinigų, tuo esą geriau darysime“, – tokią diskusijos esminę mintį su LRT vadovybe ryškino A. Maldeikienė.
Maldeikienė teigia, kad LRT pelną skiria vakarėliams
Seimo narė A. Maldeikienė teigė, kad spaudos konferencija tuščioje salėje nebūtų įvykusi, jei ne atsakymas į klausimą, kurį gavo iš LRT generalinės direktorės. „Prieš kurį laiką esu asmeniškai inicijavusi tokią įstatymo pataisą, kad Lietuvos nacionalinis transliuotojas neturėtų galimybės savo naujienų portale komercinės reklamos. Dešimto dešimtmečio pabaigoje, kai Lietuva priiminėjo nacionalinio transliuotojo įstatymą ir nutarė skirti nuolat augančią pajamų dalį iš biudžeto nacionaliniam transliuotojui, nes skiria iš akcizų ir PVM ir šiuo metu, t. y. kainuoja nuolat augančios pajamos viršija keturiasdešimt milijonų per metus. Tai yra panašiai, vos ne vienuolika milijonų – beveik dvylika milijonų daugiau negu mums kainuoja visas Seimas. Tiek kainuoja mums nacionalinis transliuotojas. Ir buvo sutarta, kad jie neturės komercinės reklamos, tačiau mes finansuosime jų veiklą iš biudžeto, tuo viskas baigėsi“, – sakė A. Maldeikienė.
Anot Seimo narės, į įstatymą pataisą nebuvo įtraukta reklama internetiniame portale. Seimo narės teigimu, tai nebuvo padaryta, nes tuo metu tiesiog nebuvo internetinio portalo.
„Aš iš tikrųjų niekada nedalyvavau ir nebalsavau už jokios komisijos apie LRT veiklos tyrimą, sudarymą. Aš tokiose komisijose nedalyvavau. Čia yra buvusi mano ir Bronislovo Matelio, mišrios grupės seniūno spaudos konferencija, kur mes kalbėjome apie taip vadinamą administracinę komisiją, kuri buvo skirta profesionaliai prižiūrėti LRT pinigus. Visa tai, ką mes ten sakėme – pasitvirtino. Tą komisiją naikina“, – sakė A. Maldeikienė.
A. Maldeikienė paklausė M. Garbačiauskaitė-Budrienės tame susitikime: „Ponia Monika, gal galite pasakyti, ar Jums taip beviltiškai reikia tos komercinės reklamos jūsų portale, nes ji prieštarauja įstatymo esmei?“ A. Maldeikienė teigė sulaukusi tokio atsakymo iš LRT vadovės: „Tie pinigai reikalingi žurnalistų draudimui, o taip pat jie labai praverčia ruošiant kalėdinius vakarėlius“.
Pasak Seimo narės, tai buvo momentas, kada prieš ją stovėjęs žmogus jai pasirodė esąs zombis.
„Tik zombis-žurnalistas įsivaizduoja, kad pinigai, kurie patenka į žurnalistiką, yra skirti žurnalistų pamaloninimui. Pinigai, kuriuose mes duodame nacionaliniam transliuotojui, ir aš kaip viena iš šios tautos atstovių galiu pasakyti – mes duodame tuos pinigus žodžio laisvei. Mes duodame tuos pinigus, kad tauta galėtų mąstyti apie save“, – sakė Seimo narė A. Maldeikienė.
Anot A. Maldeikienės, iki 2009 metų žurnalistai Lietuvoje buvo viena iš labiausiai privilegijuotų klasių. „Kodėl? Žurnalistai mokėjo labai mažus mokesčius. Nes jie gaudavo mažutę minimalią algą, praktiškai visada minimalią, o toliau buvo honorarai. O nuo honorarų buvo mokama tik 15%, bet nemokama SODRA“, – sakė ji.
Pasak Seimo narės A. Maldeikienės, tai yra amoralu žodžio laisvės kontekste: „Tas, kuris gyvena kitų sąskaita, jis kartais prisideda prie valstybės mažiau turėdamas labai dideles pajamas“.
A. Maldeikienės teigimu, iki 2008 metų krizės žurnalistų atlyginimai dažnai buvo Seimo narės išsireiškimu – „kosminiai“. „Žurnalistas jau atstovauja neteisybę. Jeigu tu nematai neteisybės savyje, tau labai sunku atstovauti tuos, kurie kenčia“, – sakė ji.
Nė vieno nacionalinio transliuotojo korespondento Europoje
A. Maldeikienė pasipiktino, kad nors ir metus vadovauja nacionaliniams transliuotojui, tačiau jo vadovė taip ir nesusimąstė turėti bent du korespondentus Europoje. „Ką reiškia M. Garbačiauskaitės-Budrienės pareiškimas – „Mes dabar susirenkame pinigus mums svarbiems dalykams“, – sakė A. Maldeikienė.
Jos teigimu, nacionaliniam transliuotojui yra svarbus darbuotojų sveikatos draudimas ir su tuo viskas yra gerai. „Privačiame sektoriuje sveikatos draudimą privalo pirkti“ , – sakė ji.
Pasak A. Maldeikienės, ji būtų supratusi, jeigu nacionalinio transliuotojo vadovė būtų pasakiusi, kad tie pinigai būtų buvę panaudoti kitu būdu. „Kad tie pinigai yra reikalingi, kad mes nebebūtume vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri Briuselyje neturi savo atstovo“ – sakė A. Maldeikienė.
Pasak jos, Lietuva yra vienintelė, kuriai atrodo, kad neverta turėti bent dviejų korespondentų Europoje. „Seime egzistuoja tokia pareigybė. Žmogus, kuris yra Lietuvos parlamento atstovas Europos Sąjungoje“, – teigė Seimo narė A. Maldeikienė. Jos teigimu, tas žmogus informuoja Seimo narius ir jo vadovybę apie svarbiausius klausimus svarstomus Europoje.
Seimo narė pridūrė, kad tas atstovas dalyvauja susitikimuose ir žino kai kuriuos niuansus, ir žino, kada politikams orientuotis „Briuselio koridoriuose“, kaip įvardino A. Maldeikienė.
Maldeikienė sukritikavo žurnalistus ir metė pirštinę LRT vadovei
Spaudos konferencijos metu Seimo narė Aušra Maldeikienė kalbėjo ir apie Sąjūdžio laikus, kai nacionalinis transliuotojas buvo bene stipriausias. „Mes turėjome žurnalistus, kurie nesistengė tyčiotis iš to, kas jiems nepatiko“, – sakė ji.
Pasak A. Maldeikienės, tais laikais žodžio laisvė atrodė esminis dalykas. „Ką mes turime dabar? Mes turime televiziją, kur prastai išsilavinę žurnalistai leidžia sau tyčiotis iš žmonių, kurie bando kalbėti sudėtingesnėmis negu trijų sakinių pastraipomis“, – sakė A. Maldeikienė.
„Kai tu pas nacionalinį transliuotoją, tu visada žinai, kad turėsi sudėtingą dalyką, kuris turi daugybę įvairiausių niuansų. Ir viską labai keičiančių detalių. Ir tai – pasakyti trimis sakiniais. Ar tu gali tai padaryti? Ne. Tu labai dažnai jautiesi tarsi apklausoje pas tardytoją“, – aiškino problemas bendraujant su žurnalistais A. Maldeikienė.
Pasak Seimo narės, šiame Seime buvo daugybė žmonių, kurie patogiai nebuvo apklausti apie jų pažiūras. „Politika gimsta diskusijoje. Ne tardytojo kabinete“, – teigė A. Maldeikienė.
A. Maldeikienė pridūrė, kad Lietuvos piliečiai turėtų gauti kokybišką informaciją. „Ne visi Lietuvoje moka angliškai ir gali žiūrėti BBC hard talk‘us, kur iš tikrųjų rimti žurnalistai kalbina rimtus lyderius, ir moka parodyti teigiamas ir neigiamas įstatymo pozicijos puses“, – sakė ji.
„Aš manau, kad tie, kurie saugo žodžio laisvę, turi išgirsti visas puses“, – sakė Seimo narė A. Maldeikienė.
Seimo narė A. Maldeikienė metė pirštinę LRT generalinei direktorei M. Garbačiauskaitei Budrienei ragindama pasikviesti pakalbinti žurnalistus ir patikrinti jų išsilavinimą, kadangi, Seimo narės manymu, jis – gan prastas.
„Galime atsisėsti kur nors kartu, žurnalistai ir aš, bei pažiūrėti. Aš pabandysiu paklausinėti žurnalistų. Ir pasirodys, ar jie iš tikrųjų žino kontekstą, apie ką jie kalba“ – teigė A. Maldeikienė.
LRT generalinė direktorė nepritaria norui uždrausti reklamos transliavimą
LRT generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad nepritaria reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui LRT interneto svetainėje: „LRT savarankiškumas transliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų. Tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją“.
„LRT vadovai paprašė susitikimo su visomis Seimo frakcijomis, kad pristatytų naujosios LRT administracijos darbus ir savo poziciją dėl siūlomos LRT įstatymo redakcijos, kuri esmingai pakeistų LRT veiklą“, – DELFI pateiktame atsakyme teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos teigimu, naujojoje LRT įstatymo redakcijoje norima uždrausti reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimus LRT interneto svetainėje. LRT administracija, anot generalinės direktorės, nepritaria šiam draudimui dėl tokių priežasčių.
„LRT pajamos iš reklamos LRT interneto svetainėje 2015 – 2017 m. sudarė tik apie 0,14 iki 0,17 proc. nuo LRT skiriamų biudžeto asignavimų. Šios lėšos yra panaudojamos LRT svetainės turinio, sklaidos ir jų kokybės gerinimui. Komercinės lėšos apskirtai leidžia LRT gerinti turinį, užtikrinti papildomas motyvavimo priemones darbuotojams, tokias kaip sveikatos draudimas ir pan. Taip pat LRT įstatymo pataisomis Nr. XIIIP-2686 norima įpareigoti LRT turinį adaptuoti neįgaliesiems, kad atsieis reikšmingą dalį LRT resursų, tačiau neieškoma, kaip tai kompensuoti transliuotojui“, – vardijo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovės teigimu, finansavimo mažinimą visuomeniniams transliuotojams neigiamai vertina ir Europos transliuotojų sąjunga. „Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rekomendacijoje Nr. 1878 (2009) teigiama, kad visuomeninis transliuotojas gali būti finansuojamas mišriu būdu, kaip ir viešos kultūros institucijos ar orkestrai, teatrai ar muziejai. Visos finansavimo formos turi sudaryti sąlygas visuomeniniam transliuotojui patenkinti viešųjų paslaugų reikalavimą būti prieinamomis visuomenei“, – teigė generalinė direktorė.
„Konstitucinis teismas savo nutarime (2006 m. gruodžio 21 d. Byla Nr. 30/03) nurodė, kad visuotinai pripažįstama, jog būtent nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimas iš kelių šaltinių labiausiai užtikrina šio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės valdžios. Pabrėžtina, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, kurie leistų teigti, kad LRT, kaip nacionalinis visuomeninis transliuotojas, apskritai negali transliuoti reklamos, negali gauti ir lėšų už transliuojamą reklamą, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. – LRT savarankiškumas transliuojant reklamą yra vienas iš LRT nepriklausomumo nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į LRT veiklą, aspektų; tokį nepriklausomumą privalu užtikrinti, kad šis transliuotojas vykdytų savo ypatingą konstitucinę misiją.“
„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus LRT nepritaria reklamos ir komercinių audiovizualinių pranešimų draudimui LRT interneto svetainėje“, – dar kartą pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji pridūrė, kad LRT nuosekliai deda pastangas užtikrinti turinio kokybę, kelia aukštus reikalavimus LRT žurnalistams ir visada stengstis palaikyti žiniasklaidos laisvę ir žurnalistų nepriklausomumą.
„LRT yra atvira įvairioms nuomonėms ir pašnekovams, ir suteikia plačias galimybes jiems pasisakyti įvairiose LRT platformose“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Šių metų valstybės biudžete nacionaliniam transliuotojui 41,6 mln. eurų. Ši suma beveik 7 proc. didesnė nei pernai. 2018-aisiais LRT buvo skirta 38,8 mln. eurų.
Kitų didžiųjų televizijų praėjusių metų duomenys dar nėra skelbiami.
2017 m. tarptautinės fondų valdymo įmonės „Providence Equity Partners“ netiesiogiai valdoma bendrovė „All Media Lithuania“ (buvusi „Tele-3“), kuriai priklauso vienas populiariausių Lietuvoje televizijos kanalų TV3, pajamos per metus padidėjo 20 proc. iki 24,626 mln. eurų.
O bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (LNK), vienijančios LNK, BTV, TV1, „Info TV“ ir „Liuks!“, išaugo palyginti su ankstesniais metais, išaugo 5 proc. iki 25,9 mln. eurų.