aA
Europarlamentarė Aušra Maldeikienė kritikuoja Lietuvos katalikų Bažnyčią, kuri oficialiai neišsako palaikymo Europos Tarybos konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, trumpai vadinamai Stambulo konvencija, ir, pasak jos, leidžia plisti viešojoje erdvėje mokslu nepagrįstoms nuomonėms.
Aušra Maldeikienė
Aušra Maldeikienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Man gėda už Lietuvos katalikų Bažnyčią ir jos hierarchus, kurie, žinodami daugelio žmonių kančias, Bažnyčios vardu leidžia kalbėti žmonėms, kurie kalba absoliučias nesąmones – nei mokslu, nei protu, nei Bažnyčios mokymu nepagrįstus dalykus. Ir jų baimės tampa svarbesnis dalykas negu žmonių kančios. Tokia bažnyčia yra šiaudinė“, – sakė A. Maldeikienė.

Jau anksčiau europarlamentarė kartu su dar dviem bendraminčiais – socialiniuose tinkluose aktyviu medicinos studentu, muzikantu Tadu Valentinu Alčausku ir sociologe, filosofe, vertėja Edita Janulevičiūte atviru laišku kreipėsi į Vyskupų konferenciją ir Apaštalinį Nuncijų Lietuvoje, kviesdami oficialiai išsakyti savo poziciją dėl Stambulo konvencijos.

„Esu įsitikinusi, kad pagrindinis oponentų argumentas yra tas, kad tai prieštarauja katalikų Bažnyčios mokymui. Mūsų laiške aiškiai parodyta, kad tai yra mažų mažiausiai melas. Kol kas jokio atsakymo negavome. Portalas „bernardinai.lt“ praėjus dešimčiai dienų laišką atspausdino. Tiesa, prieš tai sugebėjo atspausdinti pora tekstų, kurie kritikavo (konvenciją – „Delfi“)“, – sakė A. Maldeikienė, kuri šeštadienį rengia diskusiją „Dėl Stambulo konvencijos svarstymo Lietuvoje“.

Daugiausiai ginčų – dėl socialinės lyties sąvokos

Vienu iš minėto portalo straipsnių, kuriame daugiausiai nerimo reiškiama dėl genderizmo (socialinės lyties) sąvokos feisbuke pasidalijo ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

„Geri pamąstymai apie Stambulo konvenciją“, – parašė arkivyskupas, dalindamasis straipsniu „Ar „panacėja nuo smurto“ tikrai patikima? Atsakymas Tomai Bružaitei“.

Europarlamentarės teigimu, toks supriešinimas vyksta tik posocialistinėje erdvėje, kur krikščionybė klaidingai suvokiama kaip valstybinė religija.

„Manau, kad tai yra nekorektiška. Mes atsakysime visiems oponentams. Bet iš tikrųjų Bažnyčia niekur ir niekuomet šituo klausimu nėra pasisakiusi. Bažnyčia tikrai nėra institucija, kuri remia smurtą. Bet kuriam katalikui, pirmiausia, užduotis yra rūpintis tuo, kuris kenčia, o ne kurti savo galvoje vizijas, kas bus“, – sakė A. Maldeikienė.

Jos nuomone, įvairios fantazijos apie grėsmes, kurias gali sukelti konvencija, gali kilti nebent labai seksualizuoto mastymo žmogui.

„ Jeigu matome močiutę, kurią daužo jos sūnus, ir atima iš jos pinigus, tai šitą kažkodėl nurašome kaip smulkmeną, palyginus su tuo, kas kažkokiam labai seksualizuoto mastymo žmogui atrodo, kad gal nutiks kada nors. Tai žemina katalikų Bažnyčią“, – piktinosi A. Maldeikienė.

Jos taip pat neįtikina oponentų baimė, kad konvencija atims iš tėvų teisę vaikus auklėti pagal savo įsitikinimus.

„Tėvai turi teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Bet vaikai turi teisę gyventi realiame – ne tėvų sukurtame pasaulyje“, – sakė politikė, kuri pabrėžė, kad pati net sovietiniais laikais pati buvo auklėta griežtai katalikiškai.

Jos nuomone, dėl baimių negalima atmesti pagalbos kenčiantiems žmonėms sistemos kūrimo.

„ Lietuvoje 30 proc. moterų sako esančios patyrusios smurtą, tie skaičiai yra baisūs, ir mes kiekvieną dieną tai matome. Yra labai didelė nematomo smurto dalis Lietuvoje. Dažniausiai tai yra smurtas prieš senus žmones, kurie paliekami kartais net pragyvenimo šaltiniu, kurie yra kankinami. Visame pasaulyje to yra, Lietuvoje – taip pat. Mes apie tai net nešnekame. (…) Šitie žmonės savo kaprizus nori nurašyti, kad nebūtų kuriama pagalbos kenčiantiems žmonėms sistema. Tai yra tikrai antikatalikiškas požiūris“, – sakė A. Maldeikienė.

Sprendžia jau septintus metus

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau iki šiol Seimas dėl šio klausimo neapsisprendė.

„Ypatingą susirūpinimą kelia (...) nuostatos, ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą. Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, – konvenciją yra komentavusi Lietuvos vyskupų konferencija, kurią citavo BNS.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(198 žmonės įvertino)
3.4343

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (63)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (200)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (67)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1021)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...