Maža to, Seimo narys, konservatorius Mantas Adomėnas atsiprašė baltarusių atstovų už nekompetentingus Lietuvos rinkimų stebėtojus ir Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės paramą A. Lukašenkai.
„Noriu atsiprašyti už mūsų prezidentę, kuri, kaip žinoma, pareiškė visiškai nekorektiškai savo paramą A. Lukašenkai. Aš manau, kad ji pati atsiprašys jūsų tautos“, - teigė M. Adomėnas, kreipdamasis į Seime viešinčius Baltarusijos opozicijos kandidatų štabų atstovus.
Kaip žinoma, pasak naujienų agentūros „Reuters“ pranešimo, Lietuvos vadovė D. Grybauskaitė neoficialiame susitikime su Europos šalių ambasadoriais A. Lukašenką pavadino ekonominio ir politinio stabilumo garantu.
E.Vareikis: A.Lukašenkai nerūpi Briuselio meilė
Nepaisant planuojamo kreipimosi į Europos Sąjungos institucijas, kalbėję Lietuvos politikai neslėpė nusivylimo Europos negebėjimu veikti. Konservatorius Egidijus Vareikis pabrėžė, kad per dvi ar tris dešimtis metų Europos Sąjungos dokumentų formuluotės pasikeitė ir tapo politiškai korektiškos, o Briuselis nuolat skatina pernelyg nebarti A. Lukašenkos, mat laukiama, kol jis ims keistis.
„Aš sakau, kad tai kolūkio santvarkos šalis. Yra kolūkio pirmininkas, kuris vadovauja šaliai kaip kolūkiui ir ten rinkimai ne pagal kolūkių pirmininkų taisykles neįmanomi. Jūs patys žinote, kad tai ne rinkimai, tai yra paprasčiausiai kolūkiečių prašymas patvirtinti, kad jie gerbia pirmininką. O pirmininkui visiškai nesvarbu, ar jį ten myli Strasbūre, Briuselyje, jam svarbu, kad kolūkis gerai dirbtų“, - ironizavo E. Vareikis.
Pasak parlamentaro, Briuselyje yra labai daug žmonių, kurie myli Michailą Gorbačiovą ir tikisi, jog A. Lukašenka taip pat vieną dieną nutars reformuoti režimą.
„Ten yra labai daug žmonių, kurie myli M. Gorbačiovą, tačiau nemanau, kad A. Lukašenka vieną dieną atsibus ir nuspręs - štai nuo šiandien aš būsiu M. Gorbačiovas, paskelbsiu reformas, mane įsimylės, Vakarai duos pinigų ir viskas bus gerai. Šie žmonės to laukia. Visada, kai kalbama apie A. Lukašenką, sakoma, kad su juo kalbėti reikia mandagiai, sakoma, nebarkite jo per daug, mes laukiame, jis pasitaisys“, - kalbėjo politikas.
Anot E. Vareikio, reikia suvokti, kad M. Gorbačiovas neatsirado tuščioje vietoje, jis toks buvo dėl to, kad buvo ir JAV prezidentas Ronaldas Reaganas. O A. Lukašenkos atveju tikimasi, kad iš jo gims antrasis M. Gorbačiovas, tačiau taip nutiks nesant jo antipodo, arba R. Reagano.
„Jeigu skaitysite Europos dokumentus, atkreipkite dėmesį, kad prieš trisdešimt ar dvidešimt metų dokumentuose figūruodavo tokie žodžiai: „mes nusprendėme“, „mes darome“, „mes įdiegėme“, o dabar – „mes tikimės“, „turime omenyje“, „mes norėtume“, „mūsų netenkina“. Taigi tų dokumentų leksika pasikeitė labai į blogą pusę“, - teigė E. Vareikis.
M.Adomėnas atsiprašė už Lietuvą
„Noriu pirmiausia atsiprašyti už Lietuvą. Taip, mes priėmėme tą rezoliuciją, taip, ten paskutiniame punkte raginama atnaujinti Europos sankcijas prieš Baltarusijos valdžios atstovus, tačiau, kas krenta į akis, ko nepadarėme, ar ką padarėme ne taip? Mūsų delegacija ESBO buvo blogai organizuota, blogai parengta. Ten buvo keletas žmonių, kurie atvirai ir stipriai kalbėjo apie tai, kas vyko. Tačiau netgi tie, kurie kalbėjo, nežinojo akivaizdžių detalių, kurias žinojo Rytų Europos studijų centro ekspertai. Pavyzdžiui, tas pasakytina apie taisykles. Mūsų parlamentarai paprasčiausiai buvo blogai pasiruošę, o kai kurie iš tikrųjų buvo penktoji kolona, kaip Mečislovas Zasčiurinskas“, - kalbėdamas Seimo Užsienio reikalų komiteto surengtuose klausymuose trečiadienį sakė M. Adomėnas.
„Aš noriu atsiprašyti, kad grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas Justinas Karosas visaip bandė torpeduoti šią mūsų rezoliuciją ir savo veikla išreiškė tą postkomunistinį šlamštą. Tai irgi penktoji kolona, kuri sėdi parlamente ir jų pakankamai daug“, - pridūrė parlamentaras.
M. Adomėnas taip pat atsiprašė ir už Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės paramą A. Lukašenkai.
K.Vaičiūnaitė: prezidentė per naiviai vertino A.Lukašenką
Pašnekovė pripažįsta, kad po rinkimų praėjo gana nedaug laiko, bet teigia, jog Lietuvoje vyrauja tam tikras „pasimetimas“.
„Jeigu ekspertai, kurie dirba su Baltarusija, tokio scenarijaus ir tikėjosi, tai mūsų valdžios sluoksniai kai kurie iš tiesų neįvertino režimo – o ji yra per tvirtai įsitvirtinęs, kad būtų galima naiviai tikėtis, jog jei mes jį pamokysime, pabarsime, apkabinsime per petį, tai jis tuojau pat pasiduos, pasikeis. Šitas režimas nesikeis. Šalis pasikeis tik tada, kai pasikeis valdžia. Todėl ta Lietuvos pozicija nebuvo iš karto tokia vienalytė. Mano galva, galima sakyti, kad šiai dienai iš Prezidentūros nėra išėjęs joks aiškesnis žodis ar tekstas, tai yra Prezidentūros arba prezidentės klaida, aš manau, kad jie tikrai per naiviai vertino A. Lukašenką ir tikėjosi permainų“, - DELFI sakė K.Vaičiūnaitė.
Pasak jos, šioje situacijoje labiausiai reikėtų vieningos Lietuvos pozicijos bei būti išgirstiems Briuselyje, kad būtų galima daryti įtaką formuojant bendrą Europos Sąjungos poziciją.
Vėl sankcijos?
Seimo Užsienio reikalų komiteto surengtuose klausymuose atsirado siūlymų atnaujinti Europos Sąjungos sankcijas prieš nedemokratinio režimo atstovus, nors ar jie galėtų turėti įtakos, nežinoma. Jungtinio Baltarusijos iniciatyvų centro narys, politologas Vadimas Vileita teigė, kad nors ir būtina reikalauti daugelio suimtųjų paleidimo, tačiau geriausia būtų išanalizuoti, kokius apskritai poveikio svertus turime.
„Mes dabar kalbame, kad reikia reikalauti kandidatų ir demonstrantų išlaisvinimo, taip, to reikia, tačiau reikia svarstyti, kokius mes turime spaudimo svertus tam režimui, kaip maža Lietuva gali elgtis – ne tik reikalauti, bet ir priversti Baltarusijos valdžią su mumis kalbėtis. Ekonomiškai mes to negalėsime padaryti, o kokius mes dar turime svertus? Galima pažiūrėti į ponios Lidijos Jermošinos (Centrinės rinkimų komisijos pirmininkės – DELFI) reakciją dėl vizų sankcijų. Tai buvo nervinga reakcija ir tai reikia daryti ne tik ponios L. Jermošinos atžvilgiu, reikia kad spec.tarnybų darbuotojai, OMON'o darbuotojai, kurie mušė demonstrantus, negalėtų važiuoti į Kanarų salas ar Paryžių ilsėtis“, - kalbėjo V. Vileita.
Apsiskaičiuota vertinant A.Lukašenkos pykčius su Rusija
Seimo pirmininkės padėjėjas užsienio politikos klausimais Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu svarsto, kad vertinant A. Lukašenkos režimą buvo akivaizdžiai apsiskaičiuota, manant, jog nesutarimai su Rusija natūraliai privers kaimyninės šalies diktatorių artėti prie Europos Sąjungos, tačiau iš tiesų prieš pat rinkimus A. Lukašenka susitarė su Rusija dėl naftos tranzito muitų ir muitų sąjungos ratifikavimo.
Pasak Seimo pirmininkės patarėjo, tai, kad A. Lukašenka susitarė su Rusija, jam atrišo rankas ir sudarė sąlygas „baigti žaidimą su Vakarais“. L. Kasčiūnas sako, kad didžiausia Europos klaida buvo įsitikinimas, esą A. Lukašenka konfliktuoja su Rusija.
Jo teigimu, dabar akivaizdu, kad be Rusijos paramos kaitos Baltarusijoje nebus, tačiau, ar įmanoma demokratija per Rusiją, anot L. Kasčiūno, įsivaizduoti sunku. „Galbūt įmanomas koks nors personalinis pokytis, bet ne struktūrinis“, - teigė pašnekovas.
Jis taip pat skeptiškai įvertino siūlymus įtvirtinti įvairias sankcijas Baltarusijai, mat šios šalies ryšiai su Europos Sąjunga nėra tiek stiprūs, kad sankcijomis būtų galima ką nors pasiekti. „Jeigu Rusija uždėtų sankcijas, liberalizuotų dujų kainas ar tiesiog jas pakeltų, taip pat sustabdytų Baltarusijos pramoninių kompleksų eksportą į Rusijos rinką, efektas būtų, bet Rusija to nedarys“, - sako L. Kasčiūnas.
18 val. BTV laidoje "Karštas vakaras" diskutuos Seimo nariai Petras Auštrevičius bei Bronius Bradauskas, politologas Liudas Zdanavičius bei verslo atstovai.