Statistikos departamentui paskelbus apie 16,6 proc. metinę išankstinę infliaciją balandį, anot N. Mačiulio, tai yra dar vienas nemalonus siurprizas, nes buvo tikimasi, kad pavasarį bus pasiektas infliacijos pikas.
„Bet matome, kad infliacija viršijo 16 procentų, bet priežastys išlieka tos pačios – brangesni energetiniai ištekliai, brangios žaliavos, prekių visame pasaulyje trūkumas, jų tiekimo sutrikimai dabar ne tik iš Kinijos, bet ir iš Rusijos“, – kalbėjo jis.
Pasak ekonomisto, visa tai kelia galutines vartotojų prekių ir paslaugų kainas. Lietuvoje, anot jo, prie viso to prisideda ir didėjančios darbo sąnaudos – sparčiai didėjęs minimalus mėnesinis atlyginimas, darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose.
„Žiūrint į ateitį tikėtina, kad mes jau esame visai šalia piko, gal jau balandį ir buvo pasiektas tas kainų augimo pikas, ir vasarą mes jau matysime mažėjančią infliaciją“, – sakė jis.
Europos Sąjunga svarsto šeštąjį sankcijų paketą Rusijai, kuris palies ir energetiką. Ar galime tikėtis, kad infliacijos kalnelis žemės, turint omenyje planuojamus sprendimus?
„Čia yra vienas iš neapibrėžtumo veiksnių, kuris dar gali pakaitinti kainų kilimą. Bet didelė dalis to jau ir atsispindi dujų, naftos kainose. Mes už dujas mokame 6-7 kartus daugiau, negu mokėjome prieš metus“, – sakė jis.
Ir tai, anot N. Mačiulio, susiję su tuo, jog tiekimas iš Rusijos yra sutrikęs.
„Tiesa, jei jis visiškai sustotų, tai būtų dar vienas šokas kainoms, bet reikia turėti omenyje, kad Vyriausybė priėmė sprendimą nustatyti kainų lubas. Jeigu kainos dar labiau kiltų, daugeliui vartotojų būtų kompensuojama iš biudžeto – galutiniams vartotojams tai nebūtų kylančios kainos“, – pabrėžė LNK pašnekovas.
N. Mačiulio teigimu, vis dėlto tikėtina, kad infliacija vasarą arba rudenį ims mažėti.
Jis pridūrė, jog centriniai bankai nori kelti palūkanų normas ir tai šiek tiek stabdys ekonomikos augimą.
„Dalis infliacijos, kurią matėme dabar, yra susijusi su ekonomikos perkaitimu, su tuo, kad vartojimas lenkia pasiūlą, kad gyventojai turi daugiau pinigų ir nori daugiau jų išleisti, negi yra įmonių, galinių pagaminti prekes, jas tiekti ir teikti paslaugas. Tai atsispindėjo darbo rinkoje, atitinkamai atsispindėjo ir infliacijoje“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tokioje aplinkoje papildomos pinigų dalybos nebūtų geras sprendimas, nes tai dar labiau pakaitina infliaciją ir jokios problemos neišsprendžia.
„Tai artimiausią pusmetį mes, tikėtina, matysime lėtėjantį ekonomijos augimą, atitinkamai su tuo bus susijęs atslūgstantis infliacijos pikas, kurį mes matėme“, – pabrėžė jis.
Pensininkų perkamoji galia nesumažės
Seimas pritarė papildomai 5 procentais indeksuoti senatvės pensijas, jos vidutiniškai turėtų kilti 22-25 eurais.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad pensijos auga ne pirmą kartą šiais metais.
„Turint omenyje tai, kad dalis šildymo kainų, energetinių išteklių brangimo yra kompensuojama, senatvės pensijų gavėjų perkamoji galia šiemet nesumažėja net ir prie tokios infliacijos. Jų realaus vartojimo augimas yra teigiamas ir tai yra ta visuomenės grupė, kuri bus mažiausiai paliesta šiemet“, – pabrėžė jis.
Laidos pašnekovo teigimu, didžioji dalis pensininkų gauna 450-500 eurų – jų pajamų didėjimas esą užtikrina, kad nepadidėtų vyresnio amžiaus asmenų skurdas.
N. Mačiulio vertinimu tryliktoji pensija ar vienkartinės išmokos yra populizmas ir to reikėtų vengti. Tuo metu dabar priimtos priemonės, anot jo, yra tvaresnės, aiškesnės ir užtikrina, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių.
Pinigų dalinimas, parodant, kad politikai kažką daro, yra ydingas, nes tokiu atveju, pasak LNK pašnekovo, pinigai atitenka ir tiems, kam jų nebūtinai reikia.
Visą LNK Žinių pokalbį su N. Mačiuliu žiūrėkite čia:
