„Absoliuti dauguma neveikia efektyviai, pradedant ministerijomis, ta pačia kanceliarija, baigiant visomis valstybės valdomomis įmonėmis – matėme „Lietuvos geležinkelių“ pavyzdžius, kiek daug vietų efektyvinti ir skaidrinti veiklą, tuo pačiu mokesčių mokėtojams turėti daugiau pajamų iš valstybės valdomų įmonių įstaigų“, – situaciją viešajame sektoriuje apibūdino M. Dargužaitė.
M. Dargužaitė sako šiam tikslui jaučianti visišką premjero S. Skvernelio palaikymą. „Be abejo, bus labai daug pasipriešinimo. Bet iš mano pirmųjų pokalbių su darbuotojais, kurie jau bandė daryti reformas, viena pagrindinių priežasčių, kurią jie įvardijo – politinės paramos nebuvimas. Šiuo metu situacija skiriasi, nes politinė parama tikrai yra“, – tai, kad reformas pavyks įgyvendinti, tikisi M. Dargužaitė.
Penktą dieną Vyriausybės kanclere dirbanti M. Dargužaitė sakė spėjusi susipažinti su maždaug dviem trečdaliais kanceliarijos darbuotojų. „Yra labai puikių žmonių, savo srities specialistų, kurie turi didžiulį bagažą žinių. Klausimas – kaip jas pritaikyti, kad žinios būtų panaudotos ten, kur reikia Iš kitos pusės, yra ir daug neefektyvumo. (…) Visi skyriai žino, ką daro, klausimas, ar reikia tą daryti“, – klausiama apie Vyriausybės kanceliarijos aparatą, kalbėjo M. Dargužaitė.
Ji pateikė vieną pavyzdį: gavus bet kokį paklausimą, kanceliarijoje įsijungia visas mechanizmas, laiškas nagrinėjamas, deleguojamas, kol, sukoręs ilgą kelią, galiausiai patenka ant kanclerės stalo. Ši savo ruožtu iš karto deleguoja reikiamai institucijai.
Pasak M. Dargužaitės, kancleris nuo šiol bus ne tik vadinamas jungėjas, tarpinstitucinis koordinatorius, bet ir centralizuotų reformų vykdytojas. „Kanceliarija dabar bus ta vieta, kuri centralizuoti stums visas valstybės valdymo efektyvinimo reformas ir visus tarpinstitucinius klausimus“, – žada pašnekovė.
Numato pokyčių valstybės tarnautojams
Pirmadienį viešėdamas DELFI konferencijoje ekonomistas Nerijus Mačiulis išreiškė nuomonę, kad Lietuvoje būtų galima atsisakyti dešimtadalio viešojo sektoriaus darbuotojų, o optimaliausiu atveju – iki 25 proc. Jų sąskaita, mano ekonomistas, būtų galima kelti atlyginimus likusiems darbuotojams.
„Konkrečius skaičius pasakyti sunku, bet tikriausiai sutikčiau su N. Mačiuliu. Manau, svarbu pažiūrėti netgi į pačią struktūrą, pasigilinti į kai kurias specialybes. Pamatėme, kad ministerijose per daug vadovų, tai reiškia, kad visiems mokame palyginti su privačiu sektoriumi mažus atlyginimus, bet gal mokami atlyginimai galėtų būti tie patys, jeigu mes turėtų mažiau vadovų ir daugiau naujų žmonių, o jų kaita būtų didesnė. (...) Optimizavimui vietos yra labai daug. Konkrečių skaičių nepasakysiu, bet mažinti etatų ir didinti atlyginimus yra iš kur nedidinant biudžeto, netgi atvirkščiai – mažinant“, – aiškino M. Dargužaitė.
„Naujai priimami į valstybės tarnybą darbuotojai privalo išlaikyti bendrųjų gebėjimų testą ir užsienio kalbos egzaminą. Kodėl tokie reikalavimai netaikomi jau dirbantiems valstybės tarnyboje?, – kanclerės klausė skaitytoja Gitana.
„Aš tikrai noriu peržiūrėti Valstybės tarnybos įstatymą, kad nebūtų jokios diskriminacijos tiek naujiems, tiek jau senbuviams darbuotojams ir pagal kokius kriterijus tie darbuotojai atrenkami, aukštinami ir paliekami dirbti tą darbą. Tikrai neturiu jokių pateisinimų, kodėl taip turėtų būti, galiu tik sutikti su skaitytojos nuomone, kad tą reikia keisti“, – atsakė M. Dargužaitė.
Vyriausybės pastatas – neefektyvus
„Pirmiausia – valstybinio sektoriaus efektyvinimas, į tai įeina gana daug įvairiausių sričių, pradedant nuo efektyvaus turto valdymo. Šiuo metu valstybei priklauso netgi neaišku kiek turto, per visas ministerijas, joms pavaldžias įstaigas, jau nekalbant apie savivaldybes, ir tas turtas tikrai neefektyviai naudojamas“, – pirmuosius darbus vardijo Vyriausybės kanclerė.
Kaip vieną pavyzdžių ji pateikė Vyriausybės pastatą – vien seno sovietinio pastato su didžiuliais koridoriais ir erdvėmis apšildymui išleidžiama neadekvačiai daug lėšų. Vienam darbuotojui tenka napalyginamai daugiau kvadratinių metrų ploto nei privačioje įmonėje. „Mes turime išmokti galvoti, kad leidžiame pinigus, kurie yra mokesčių mokėtojų pinigai ir nėra jokio reikalo šitaip pinigus švaistyti, sėdėti didžiausiuose pastatuose, kada tą galima efektyvinti“, – aiškino M. Dargužaitė.
Kanclerė sako, kad geras būdas efektyvinti veiklą būtų visų ministerijų sukėlimas į vieną naują pastatą, apie ką jau yra kalbėję valstiečių žaliųjų lyderiai. Čia, aiškina ji, galėtų būti kuriami paslaugų centrai, kuriuose būtų centralizuotai rūpinamasi, pavyzdžiui, informacinėmis technologijomis. Konsolidacija mažintų kaštus.
Be to, sakė M. Dargužaitė, tai būtų efektyvu ne tik lėšų taupymo, bet ir veiklos efektyvinimo aspektu – priimant sprendimus, daug laiko sugaištama raštų siuntinėjimui iš vienos įstaigos į kitą.