LVŽS tarybos pareiškime nurodoma,kad šalies ekonomika, pirmą kartą po 2008-2009 metų krizės, išgyvena įtemptą kritinę situaciją: auga infliacija, kyla elektros, dujų, kitų prekių kainos, didėja struktūrinis nedarbas, drauge su neigiamais rodikliais ekonomikoje didėja ir socialinė atskirtis. LVŽS taip pat akcentuoja, jog Lietuva susiduria ir artimiausioje ateityje susidurs su valdančiųjų vykdomos konfliktinės diplomatijos padariniais – eksporto konkurencingumo ir investicinio patrauklumo mažėjimo rizika.

LVŽS taryba taip pat nesutinka su Vyriausybėje planuojama mokesčių pertvarka, kuri iš esmės reikš mokesčių pakėlimą ir didesnę mokestinę naštą visiems Lietuvos žmonėms.

Teigiama, kad mokesčių pakėlimas planuojamas visose su gyventojų vartojimu ir kasdienių poreikių tenkinimu susijusiose srityse. LVŽS pažymi, kad bus apmokestinta miško žemė ir keliami žemės mokesčiai, taip pat teigia, kad bus didinami nekilnojamojo turto mokesčiai.

LVŽS taryba akcentuoja, kad bus keičiamas ir automobilių apmokestinimas: šalia automobilio pirmos registracijos mokesčio atsiras kasmet mokamas mokestis, kuris, deja, labiausiai pasijus žemesnes pajamas turintiems ir naujo ekologiško automobilio įpirkti negalintiems žmonėms.

Atkreipiamas dėmesys, kad kietasis kuras, priklausomai nuo rūšies, po 2023 metų brangs apie 15-30 proc., taip pat kad po 2023 metų numatomas naftos dujų kainų pokytis buitiniams vartotojams bus net apie 102 proc.

LVŽS taryba pabrėžia, kad bus keliama vandens išgavimo kaina, taigi brangs ir vartotojus pasiekiantis vanduo, brangs ir šiukšlių išvežimas, nes sąvartynams taikomi mokesčiai didinami nuo 10 Eur už toną iki 50-70 Eur už toną. Taip pat bus didinama mokestinė našta individualia veikla užsiimantiems asmenims.

„Lietuvoje per šiuos metus yra padaryta esminių klaidų valdant COVID-19 pandemiją bei organizuojant vakcinaciją, kas ne tik supriešino visuomenę, bet ir sukėlė sunkias ekonomines, socialines pasekmes, pakenkė žmonių psichinei sveikatai, vaikų ugdymo procesui, turės neigiamų pasekmių ateityje, nes ir bendrai diskreditavo vakcinacijos, kaip visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonės, vertę“, – rašoma LVŽS Tarybos pareiškime.

Jame taip pat akcentuojama migracijos krizė, prie kurios sukėlimo prisidėjo valdančiųjų veiksmai. Ji valdoma neatsakingai, nepalaikant deramo dialogo su vietos bendruomenėmis, neužtikrinant viešųjų pirkimų skaidrumo, krizės suvaldyme dirbančių asmenų saugumo, o vidaus ir užsienio reikalų ministrai neturėdami vizijos, kaip turi būti spartinamas prieglobsčio prašymų peržiūrėjimas ir užtikrinamas nelegalių migrantų išsiuntimas, stumia valstybę į tokią situaciją, kai vienu metu investuojama ir į sienos statybas, ir į migrantų namelių įsigijimą, ir, situacijai aštrėjant tampa aišku, kad, negebant migrantų išsiųsti iš šalies, valstybė bus priversta toliau investuoti į jų išlaikymą bei integraciją.

LVŽS Taryba pabrėžia ir įsisenėjusias problemas Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Energetikos ministerijų kuruojamose srityse, kurios nėra sprendžiamos pakankamai ambicingai arba pasirenkami sprendimo būdai neatstovauja Lietuvos gyventojų interesų (SGD terminalo įsigijimo konkursas, elektros, dujų kainų didinimas, kai valstybė per savo įmones turi visas galimybes formuoti šių kainų reguliavimo politiką).

Taryba posėdyje apsvarstė galimybę rekomenduoti frakcijai Seime skelbti interpeliaciją sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, užsienio reikalų ministrams, bet nutarė šios rekomendacijos neteikti, nes interpeliacija pavieniams ministrams neišspręstų chaotiško valstybės valdymo problemos.

„Kviečiu visas opozicines frakcijas Seime prisijungti prie LVŽS iškeltų reikalavimų I. Šimonytės Vyriausybei“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pranešime teigiama, kad LVŽS Taryba mato visuomenės susirūpinimą ir, jei Vyriausybė nekeis savo veiksmų, palaikys visuomenės raginimus Vyriausybei trauktis.