„Akivaizdu, kad naują Civilinės sąjungos įstatymo projektą ruošę Laisvės partijos ir konservatorių atstovai neturi nei reikiamų teisinių žinių, nei kompetencijų. Todėl siekiame tiksliai išsiaiškinti, kaip numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomenės santykius. Ekspertų prašome įvertinti ir išaiškinti visuomenei, kaip gyvensime ateityje, jeigu šis kontraversiškas projektas bus priimtas“, – pranešime cituojama „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Seimo nariai nori gauti tikslius atsakymus, kaip siūlomas Civilinės sąjungos įstatymas tiesiogiai paveiks teismus, Lietuvos žmonių gyvenimą ir bendras nuotaikas visuomenėje. Taip pat prašoma išanalizuoti ir tiksliai įvertinti galimas grėsmes teismų sistemai, jeigu, pavyzdžiui, siūlomu reguliavimu nepatenkinti asmenys kreiptųsi į tarptautinius teismus.
ELTA primena, kad šių metų gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
Visgi rugsėjį TTK nariai nusprendė nepritarti konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką ir Seimui pateikti tik Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
Kaip birželio mėnesį leido suprasti prezidentas Gitanas Nausėda, dabartinė Prezidentūra nėra linkusi palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo. G. Nausėdos teigimu, jis labiau pritartų projektui konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką, kadangi, anot jo, tai sukeltų mažiau priešpriešos visuomenėje.
