Ministras teigia, kad tai yra tinkamiausias ir veiksmingiausias būdas atnaujinti Ukrainos grūdų tiekimą pasaulio rinkoms ir taip išvengti katastrofiškų padarinių, kurias gali atnešti Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukelta maisto krizė. Ministro teigimu, Odesos jūrų uosto atblokavimo klausimas veikiausiai bus aptartas ir vyksiančiuose Didžiojo septyneto (G7) susitikimuose. To jis paprašė Japonijos politikų pirmadienį lankydamasis Tokijuje.
„Japonija tikrai domisi šiuo klausimu, išreiškė didelį susirūpinimą. Aptarėme ir mano paskutiniųjų mėnesių diplomatines pastangas Odesos klausimą iškelti įvairiais formatais“, – Eltai telefonu iš Tokijo teigė G. Landsbergis, pažymėdamas, kad japonai savo ruožtu sutiko šį klausimą iškelti G7 pasitarimuose.
„Netrukus bus G7 pasitarimai, tiek ministrų, tiek vadovų lygiu, paprašiau, kad klausimą dėl Odesos iškeltų. Supratau, kad jis bus keliamas“, – sakė G. Landsbergis.
Visgi yra įvairių svarstymų, kaip reikėtų spręsti grūdų išvežimo iš Ukrainos problemą. Kalbama apie galimybes grūdus iš Ukrainos gabenti traukiniais iki Bulgarijos, Rumunijos ar Baltijos jūros uostų.
Pastaruoju metu kalbama, kad ukrainietiškus grūdus būtų galima gabenti ir per Baltarusiją. Tačiau tokiu atveju šiai šaliai mainais vėl tektų leisti gabenti savo produkciją į Baltijos šalių uostus.
Pastarąją savaitę neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu kalbėjosi su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu. Kaip pranešta, pokalbio metu svarstyta ir grūdų išvežimo iš Ukrainos problema.
Visgi derėtis su A. Lukašenka, kurio vadovaujamas režimas prisidėjo prie brutalaus karo Ukrainoje, G. Landsbergio manymu, nėra tinkamas kelias.
„Jei mes kalbėtume apie komercinį sandorį su Lukašenka – tai grūdai nėra sankcionuoti. Tad imti ir vežti grūdus tikrai galima.
Bet jeigu Lukašenka grūdų vežimui kelia politines sąlygas, tada mes turime suprasti, su kuo mes deramės ir ką reiškia politinių sąlygų įtraukimas į tokį jautrų klausimą kaip grūdų išvežimas.
Šiandien yra vienos politinės sąlygos, kitą kartą gali būti kitos politinės sąlygos. Dėl to, mano nuomone, (šis kelias – ELTA) yra praktiškai neįmanomas, jeigu yra keliamos politinės sąlygos“, – tvirtino ministras.
Apskritai, pažymėjo G. Landsbergis, kalbėti apie Ukrainoje užaugintų grūdų ir kitos produkcijos išgabenimą tik geležinkeliais nėra pats geriausias sprendimas. Jo teigimu, ir patys ukrainiečiai tinkamiausiu sprendimu laiko būtent Odesos jūrų uosto atblokavimą, ukrainiečiams suteikiant reikiamą ginkluotę.
„Vakar taip pat kalbėjau su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytru Kuleba apie šį variantą, tai net ir ukrainiečiai tai vertina kaip patį tinkamiausią kelią“,– sakė G. Landsbergis.
Visgi Lietuvos diplomatijos vadovo iniciatyva susilaukia įvairių klausimų. Pirmiausiai būgštaujama, kad priemonės, kuriomis siūloma atblokuoti uostą, dar labiau eskaluos įtampas. Tačiau, kaip tikina pastaruoju metu itin aktyviai pasaulio valstybių sostinėse besilankantis G. Landsbergis, tarptautinės paramos šiai idėjai netrūksta.
„Su kiekviena diena ši idėja įgyja vis aiškesnes formas. Ar tai reiškia, kad ji tikrai bus realizuota, aš negaliu pasakyti. Deja, bet Lietuva neturi nei pakankamai laivų konvojavimui, nei harpūnų (priešlaivinių raketų – ELTA) Odesos saugojimui. Viskas, ką mes turime, tai yra diplomatinės ir politinės priemonės įtikinti mūsų partnerius, kad tai yra svarbu ir reikalinga. Tiek labiausiai pažeidžiamoms pasaulio valstybėms, kurioms reikia Ukrainos maisto, tiek pačiai Ukrainai, kuriai Odesos apgynimas yra gyvybinis interesas. Jei Odesa lieka uždaryta, tai mes turime suprasti, kad Ukraina de facto yra užrakinta žemyninė valstybė, kuri neturi išėjimo į jūrą“, – sakė G. Landsbergis.
Tai, kad klausimas dėl Odesos uosto galėtų būti išspręstas konstruktyviai įsitraukiant Rusijai, G. Landsbergis neturėjo daug vilčių.
„Bandoma įtikinti rusus Jungtinėse Tautose, kad jie sutiktų pasitraukti nuo Odesos. Bet mes nesame naivūs ir puikiai įsivaizduojame, ko yra vertos Rusijos saugumo garantijos. Ypač kai jie vakar atakavo Nikolajevo uostą, kur yra grūdų saugyklos.
Akivaizdu, kad Rusija tikrai nėra suinteresuota, kad galėtų pristatyti savo grūdus ir maitinti pasaulį. Kai bus aišku, kad Jungtinių Tautų kelias nepavyksta (o jei jis pavyks, tai bus teisingiausias sprendimas), bet jei jis nepavyksta, tada reikalingi kiti keliai. Vakar su Ukrainos užsienio reikalu ministru kalbėjome apie tai, kad reikalingi ginklai, kurie leistų apginti Odesos uostą ir jame saugomus grūdus bei laivus, išvykstančius iš Ukrainos teritorinių vandenų“, – teigė G. Landsbergis.
„Ginkluotės Vakaruose tikrai yra. Reikia tik politinės valios tuos ginklus Ukrainai pristatyti ir tai nėra toks didelis žingsnis“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
