Į posėdį atvyko kviesti LRT vadovai – generalinis direktorius jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis, taip pat LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Jie buvo įpareigoti pasirašyti, kad neteiks
melagingų liudijimų komisijai.
„Vyks jų apklausa ir komisija pradės domėtis LRT valdymu“, –
prieš komisijos posėdį BNS sakė komisijos narė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Pusantros valandos Ž. Pečiulio atsakymų klausęsi komisijos nariai pasiūlė atidėti kitų LRT atstovų apklausą. Pagaliau apsispręsta apsiriboti klausimais apie darbo santykius A. Siaurusevičiui, o kitų numatytų klausimų kėlimą atidėti kitai savaitei. Taigi, R. Paleckio apklausa buvo atidėta.
A. Siaurusevičius išreiškė prašymą, kad apie kvietimą į Seimą LRT atstovai būtų informuojami "ne prieš dieną", nes ir ketvirtadienį jam teko atidėti planuotus susitikimus. Netrukus jis įsitraukė į žodžių mūšį su "valstiete" A. Širinskiene.
Ši komisijos narė pasiūlė pasirinkti darbuotojų, kurių LRT yra apie 600, atlyginimų klausimą, mat daugiau kaip pusė jų, pagal dokumentus, dirba pagal autorinius atlyginimus. Ji klausė, kada pasirenkama sudaryti darbo sutartį, o kada - autorinio atlygio.
A. Siaurusevičius tikino, kad šiandien rengėsi atsakyti į
klausimus dėl LRT valdymo struktūros, bet pažadėjo atsakyti ir į
klausimą apie atlyginimus.
"Jūs nesinervinkite, gerbiama Seimo nare", - replikavo jis A.
Širinskienei.
Pasak LRT vadovo, darbuotojų skaičius LRT yra kintantis. Jie
dirba trijuose televizijos, trijuose radijo kanaluose ir interneto
portale be švenčių ir poilsio dienų. Tuo metu Latvijoje vien
dviejuose nacionalinio transliuotojo kanaluose dirba 450
žmonių.
Pareikalavęs, kad jį pertraukti bandžiusi A. Širinskienė "leistų
kalbėti", A. Siaurusevičius pasakojo, kad atėjęs į pareigas, rado
pagal autorinius atlyginimus, mokamus šalia minimalaus darbo
užmokesčio, dirbančius žmones, neatostogavusius po kelerius metus.
"Sodrinį" atlyginimą gaudavo tik administracija.
A. Siaurusevičius tikino, kad palaipsniui buvo vykdomas
darbuotojų "įsodrinimas", ir šiuo metu nėra už minimalų atlyginimą
dirbančių žmonių.
Širinskienė: neduosite laiku dokumentų, gali būti
poėmis
Klausiamas apie mokamus atlyginimus, jis pateikė vieno asmens
pavyzdį.
"Jis dirba laidos vedėju. Laisvu nuo darbo metu garsina kino
filmus. Tai vienas pavyzdys, kai mokamas autorinis atlyginimas. Yra
radijo darbuotojai, kurie ateina dirbti į kai kurias laidas
televizijoje - pavyzdžiui, "Labame ryte" rengia spaudos apžvalgas,
ir už tai išmokamas autorinis atlyginimas", - kalbėjo LRT
vadovas.
"Jūsų visa problema, kad jūs bandote apibendrinti, o kiekvienas
atvejis - individualus", - mokė politikus A. Siaurusevičius.
Klausiamas, ar sudarydama darbo sutartis, LRT numato, jog bus
mokamas autorinis atlygis, jis teigė: "Pas mus gi nėra gamykla, tai
kūrybiniai darbuotojai".
Pasak LRT vadovo, už kūrinio sukūrimą mokami honorarai, o už
kitus darbus - viršvalandžiai, ir panašiai.
"Juk didžiausias mūsų darbas - ne darbo dienomis. O tai reiškia
dvigubą apmokėjimą Jei Kūčių vakarą matote Bernelių mišias iš
Katedros, turite suprasti, kad ties tuo dirba 30 žmonių. Dalis
darbuotojų ištisai dirba per šventes, ir tada įstatymų nustatyta
tvarka yra tie apmokėjimai", - sakė jis.
Politikai teiravosi apie matomas disproporcijas tarp atlyginimo
ir autorinių sutarčių: pavyzdžiui, kai kurių darbuotojų metinis
atlyginimas siekia 4 tūkst. eurų, o autorinis atlyginimas - 20-30
tūkst. eurų.
"Kas daugiau dirba, tas daugiau uždirba", - sakė A.
Siaurusevičius. Jis pasakojo apie įvairias darbuotojų
specializacijas, taip pat priminė, kad skirtingo lygmens aktoriai
taip pat gauna skirtingus honorarus.
"O šiaip labai paprastai: žiūrint televiziją, matosi, kas
kainuoja pigiai, kas kainuoja brangiau. Siūlyčiau komisijai paimti
keletą atskirų atvejų, ir mes nupiešime detalų vaizdą, kaip tai
atrodo. O dabar gaunasi kaip kurčiųjų pokalbis - bandau paaiškinti,
kaip sudėtingai veikia televizija", - ironizavo A.
Siaurusevičius.
LRT vadovui buvo pateiktas klausimas ir dėl skatinimo skyrimo.
"Tai kaip aktorius - vienas daugiau vaidina spektakliuose, kitas
mažiau. Sprendžiama pagal kvalifikacinius dalykus", - aiškino
jis.
A. Siaurusevičius vieną po kito žėrė politikams specifinius
televizijos terminus, vis pasiteiraudamas, ar Seimo nariai jį
supranta.
"Aš aiškinu: jeigu yra žmogus, kuris sugeba dirbti konkretų
darbą, jis yra paklausesnis, nes tokių specialistų nedaug, ir todėl
jis uždirba daugiau", - kalbėjo LRT vadovas.
Jis akcentavo, kad LRT dar nėra pateikę nė vieno dokumento
specialiai tyrimų komisijai.
"Planuojame (pateikti) kaip susitarsime. Reikia dauginti,
aparatai kaista. Bankinių pavedimų reikia prašyti iš bankų, bankai
tai apmokestina, LRT biudžete lėšos tam nenumatytos. Bet mes tyrimų
komisijai galėsime paduoti taip, kaip reikalaujama. Kol kas
pasakau, kad komisija neturi nė vieno jai pateikto dokumento. O
Seimo narių paklausimai - visai kitas žanras", - dėstė A.
Siaurusevičius.
A. Širinskienė priminė, kad laiku negavusi dokumentų, Seimo
komisija gali padaryti poėmį. Ji taip pat pridūrė, kad LRT atstovai
turėtų pasirūpinti, jog Seimui teikiamuose atšviestuose
dokumentuose aiškiai būtų matyti jų numeracija, nes jei skaičiai
būtų įrašyti vėliau, tai galima būtų traktuoti kaip dokumentų
klastojimą.
Keliamas klausimas, ar LRT taryba vykdė nacionalinio
transliuotojo kontrolę
Komisijos narys Virginijus Poderys LRT tarybos pirmininko Ž.
Pečiulio teiravosi, ar iš tiesų taryba nėra prisiėmusi kai kurių
LRT kontrolės funkcijų - dėl audito ir panašiai.
"Mes vadovaujamės Visuomenės informavimo ir LRT įstatymu, kurie
apibrėžia funkcijas ir atsakomybes. Mes tvirtiname LRT 5-erių metų
strategiją, programų mastą ir struktūrą, tvirtiname LRT įstatus bei
ataskaitas. LRT - labai specifinė, vienintelė tokia įstaiga, kuriai
galioja atskiras įstatymas, todėl dažnai atsiranda painiavos,
kalbant apie viešuosius ir privačius interesus ar kitus dalykus", -
aiškino jis.
Pasak Ž. Pečiulio, neretai iškyla klausimų dėl kišimosi į LRT
veiklą, tačiau akcentavo, kad už LRT veiklą atsako šios
institucijos generalinis direktorius.
"2016 metais LRT tikrino Valstybės kontrolė, o pernai LRT
inicijavo pirkimus vidiniam auditui atlikti. Tai tiek mūsų
iniciatyvų, kurias esame padarę. Mes išklausome vidinio audito
ataskaitas taip pat", - sakė jis.
LRT tarybos pirmininkas akcentavo, kad LRT veikia ir
Administracinė komisija, kuri svarsto biudžeto projektus bei
ataskaitas.
V.Poderys teiravosi, ar nėra taip, kad komisija patarinėja ir
LRT tarybai, ir administracijai, kurios veiklą kontroliuoja
Taryba.
"Tai yra tik konsultacinė struktūra. Visi sprendimai priimami
Taryboje", - teigė Ž. Pečiulis.
Politikai taip pat stebėjosi, kad LRT nėra sudaryta
nepriklausoma valdyba. Ž. Pečiulis tvirtino, kad jis, kaip ir
dauguma LRT tarybos narių, yra humanitarai, todėl Administracinė
komisija jiems esą teikia didelę paramą.
A. Navickas pastebėjo: LRT taryba turi įvertinti ir įmonės
sąmatas, tad ar tokiu atveju jiems netenka aklai pasikliauti
Administracine komisija?
"Tai yra patariamoji struktūra. Jei tęstume sąmatų ir biudžeto
tvirtinimo tvarką, ji atrodo taip: biudžeto tvarką teikiame
Administracinei komisijai, ji pateikia rekomendacijas, toliau
diskusijos persikelia į darbo grupes. Grupė, nagrinėjanti finansus,
toliau su Administracine komisija ir administracijos atstovais
analizuoja kilusius klaustukus. Po to viskas keliauja į Tarybos
posėdį, kur vyksta tvirtinimas", - aiškino Ž. Pečiulis.
Jis klausė - ką eilinis komisijos narys gali suvokti apie
finansų dinamiką? "Šiek tiek gali, - pats atsakė į savo klausimą. -
Tendencijas galima įžvelgti. Kitas dalykas, finansavimo ryšys su
programų turiniu irgi matomas. LRT taryba aiškiai mato, kad šiek
tiek padidėjus finansavimui, o jis tik dabar grįžo į prieškrizinį
lygį, tai galima vertinti ir sąryšyje su programomis".
Jis akcentavo: "Kai matau, kaip kai kurie žmonės kalba apie
dalykus, kurių neišmano, taip pat ir apie LRT veiklą, tai noriu
pasakyti, kad LRT tarybos nariai neleidžia sau to daryti, todėl
pasikliauna specialistais, įstatymais ir procedūromis nustatyta
tvarka".
Klausiamas, ar LRT taryba yra kontroliuojantis, ar prižiūrintis
nacionalinį transliuotoją organas, Ž. Pečiulis teigė, kad atsakyti
yra sunku. "Vis dėlto manyčiau, kad yra tokie dalykai kaip
strategijos nustatymas (nes per triukšmus niekas nepastebėjo, kad
patvirtinome naują strategiją, kuri įsigaliojo nuo 2018 metų),
pagal kurią administracija rengia priemonių planą, pagal kurį
penkerius metus dirbama", - kalbėjo jis.
Žėrė priekaištus politikams
Ž. Pečiulis akcentavo: labai svarbi funkcija, kuriai pastaruoju
metu yra iškilusi tam tikra grėsmė, yra visuomeninio transliuotojo
nepriklausomybės užtikrinimas.
"Seimo nariams tai nepatiks, bet jei Seimo narys turi
neliečiamybę, tai kažką turi reikšti. Panašiai LRT tarybos narys
turi neliečiamybę. LRT taryba formuojama iš trijų šaltinių,
skiriamas 6 metams be teisės būti atšauktas. Kai prasideda tam
tikras puolimas prieš nacionalinį transliuotoją, LRT tarybos
funkcija yra užtikrinti sklandų jo darbą", - pažymėjo jis.
LRT tarybos pirmininkas kalbėjo, jog šiame procese galima
įžvelgti bandymus kėsintis į LRT nepriklausomumą, mat politikai
nuolat lygina LRT ir BBC veiklą. Bet tokiu atveju, Ž. Pečiulio
teigimu, būtų galima lyginti ir kitas sritis: pavyzdžiui,
nusižiūrėti vaikų teisių apsaugos sistemą nuo Norvegijos arba
diegti kai kuriose JAV valstijose vietiniuose įstatymuose taikomus
draudimus spjaudyti prieš vėją arba legalizuoti marihuaną.
Kalbėdamas apie viešųjų finansų panaudojimą, Ž. Pečiulis
negailėjo priekaištų politikams. Pasak jo, Seimas netvirtino tiek
2015 metų, tiek 2016 metų LRT tarybos teiktų ataskaitų. Jis
aiškino, kad LRT taryba iki šiol nežino, kokia jos ataskaitos už
praėjusius metus tvirtinimo eiga Seimo Kultūros komitete, nors
ataskaita buvo pateikta dar praėjusių metų birželį. Esą pirmojo
posėdžio Seimo komitete metu nebuvo kalbama nei apie biudžetą, nei
apie LRT finansus, o paskui svarstymas buvęs apskritai
nukeltas.
Ž. Pečiulis tikino, kad laukdami tvirtinimo, LRT tarybos nariai
net nevažiavo atostogų, bet apie procedūras iki šiol žinios neturi.
„Prašau įtraukti į komisijos posėdžio protokolą klausimą dėl LRT
tarybos ataskaitų už 2016 ir 2015 metus tvirtinimo“, – sakė
jis.
LRT pirmininkas tvirtino: „Ar mums apskritai verta rengti
ataskaitą už 2017 metus, jeigu jau už dvejus metus ataskaitos
nesvarstytos? Rankos svyra“.
Jis taip pat kalbėjo, kad ne LRT taryba svarsto laidas, ne ji
jas tvirtina - tam kviečiami ekspertai. "O kad LRT nacionalinio
transliuotojo misiją vykdo, mums abejonių nekyla", - pažymėjo Ž.
Pečiulis.
Dėstė įspūdžius apie Širinskienę
Po komisijos posėdžio A. Siaurusevičius žurnalistams sakė dar
kartą įsitikinęs tuo, ko "nesupranta bent viena komisijos narė, A.
Širinskienė", - tai yra, kaip funkcionuoja televizija.
"Pagal galimybes stengiausi jai išsamiai paaiškinti. Nes kas
matėte, buvo taip, kad mes dviese ir kalbėjomės, o kiti komisijos
nariai nelabai ko ir paklausė. Aš - už kalbėjimąsi. Aš Seime pirmą
kartą buvau akredituotas 1990 metų kovo 10 dieną, ir man visada
malonu užeiti į Seimą ir pasikalbėti su Seimo nariais, paaiškinti
jiems", - kalbėjo jis.
LRT vadovas aiškino, kad tuo metu, kai praėjusį rudenį Seimo
Kultūros komitetas atidėjo LRT ataskaitos tvirtinimą, politikams
buvo pasiūlyta atvykti į LRT susipažinti su situacija, tam buvo
numatyta data, bet vizito nesulaukta.
Klausiamas apie A. Širinskienės užuominą apie galimą dokumentų
poėmį, A. Siaurusevičius sakė: "Ponios A. Širinskienės žodžius
reikėtų labai atidžiai (klausytis). Tikiuosi, jie nedings iš
protokolų. Manau, buvo pareikšta išankstinė nuomonė, ir tai jau
kita kalba".
DELFI klausiamas, ar šis jo pasakymas reiškia, kad LRT vadovai
siektų nušalinti šią komisijos narę, A. Siaurusevičius tai
neigė.
"Nei aš sieksiu, nei ką. Pasiskaitysime tuos dalykus. Nes mes
visą laiką bent jau stengiamės vadovautis teisės aktais, tai aš
jokių išankstinių nuomonių jums nesakysiu. Bet man susidarė
įspūdis, kad yra pareikšta išankstinė nuomonė, kurios reikėtų
vengti komisijos nariui", - aiškino jis.
Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas A. Nekrošius sakė, kad
iš LRT vadovų gauti "pirminiai atsakymai", o kito posėdžio metu
diskusijos bus tęsiamos.
Komisijos pirmininkas taip pat patikino, kad ketinama viešai
paskelbti elektroninio pašto, kuriuo turimą informaciją apie LRT
darbą galės pateikti visi piliečiai, adresą.
"Kol kas dar tariamasi, kad adresas gerai atrodytų, nekeltų
jokių asociacijų, bet mano siūlymas būtų "lrt.komisija@lrs", - sakė
jis.
Buvo renkamas laikinosios tyrimo komisijos pirmininko
pavaduotojas
Ketvirtadienio posėdyje buvo renkamas ir laikinosios tyrimo
komisijos pirmininko pavaduotojas. Opozicinės Tėvynės sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Andrius
Navickas teigė, kad konservatoriai atsisako teikti savo kandidatą
ir pasiūlė A. Širinskienės kandidatūrą, ši estafetę perleido
"tvarkiečių" frakcijos nariui Rimui Andrikiui, kuris ir buvo
patvirtintas.
Kaip žinia, opozicinės Liberalų sąjūdžio bei Lietuvos
socialdemokratų partijos frakcijos dalyvauti LRT veiklos tyrime,
formuojant komisiją, atsisakė.
Televizijos atstovai nenori vaikščioti po
teismus
Parlamentinio tyrimo iniciatyva tarp valdančiųjų „valstiečių“
kilo po to, Seimo Kultūros komitetas, kuriam LRT pateikė savo
veiklos už 2016 metus atakaitą, įvertino ją kai neišsamią. Rudenį
grupė parlamentarų kreipėsi į LRT, prašydami pateikti sutartis su
privačiais prodiuseriais.
Lapkričio pabaigoje Seimui buvo perduotas maždaug 800 su
prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių
sąrašas, tačiau jame minėtos tik sutarčių datos ir kompanijų
pavadinimai. Pateikti kitų duomenų – apie bendrovių savininkus,
suteiktas paslaugas, jų kainas ir panašiai – LRT teigė negalinti
dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų.
Po to į nacionalinį transliuotoją kreipėsi jau 80 politikų. Jie
siūlė LRT kreiptis į privačius prodiuserius prašant, kad šie
sutiktų leisti Seimo nariams susipažinti su jų sutartimis.
Pirmosiomis sausio dienomis parlamentarams buvo pranešta, kad į
LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti politikams sutarčių sąlygas
buvo gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. Iš atsakiusiųjų
21 asmuo ar bendrovė sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų
arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko.
Praėjusią savaitę LRT direktoriaus pavaduotojas R. Paleckis
DELFI patvirtino, kad dalies sutarčių neteikti Seimui nusprendė
pats nacionalinis transliuotojas, baimindamasis galimų teismų
procesų.
„Dalis prodiuserių teoriškai pasakė „taip“ – Seimo nariai gali
su jų sutartimis susipažinti, bet po kablelio yra paminėta išlyga,
kad paviešinimo atveju LRT atsako už visus galimus nuostolius.
Tokia sąlyga yra ir LRT sutartyse su prodiuseriais“, – DELFI
aiškino R. Paleckis.
Pasak jo, tai, kad dokumentai iš Seimo gali „nutekėti“, yra
„beveik 100 proc. neabejotina“, todėl bendrovių, iškėlusių tokią
sąlygą, kad LRT atsakys už galimus nuostolius, sutarčių Seimui
nacionalinis transliuotojas nepateikė. R. Paleckis aiškino, kad
tokių bendrovių „buvo kelios“.
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS)
pirmininkas Ramūnas Karbauskis praėjusią savaitę Seime surengė
spaudos konferenciją, kurioje žadėjo atskleisti skandalingus
faktus, atrastus iš LRT gautuose dokumentuose, bet pateikė tik
politikų argumentus, kodėl reikia atlikti parlamentinį nacionalinio
transliuotojo veiklos tyrimą.
Pagalbos paprašė kitų institucijų
Praėjusią savaitę į pirmą kartą posėdžiavusi komisija nusprendė
kreiptis į keturiolika institucijų, kad šios pateiktų turimą
informaciją apie nacionalinį transliuotoją.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens
sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigė, kad komisija padės
išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia
biudžeto lėšas.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos
paslaugos atitinka rinkos kainas, nagrinės viešuosius pirkimus,
vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu
žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“
nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną
aiškintis išskirtinai LRT finansus.
Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.