„Sausį inicijuotas parlamentinis LRT ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas virto precedentų neturinčiu bandymu įtvirtinti politinę LRT kontrolę, o tai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui“, - UNESCO generalinei direktorei Audrey Azoulay rašo LRT vadovė.
Seimui pritarus parlamentinės komisijos išvadoms, jos siūlymai gali tapti pagrindu keisti LRT veiklą reguliuojančius teisės aktus, teigia LRT generalinė direktorė. Jos nuomone, komisijos iniciatyvos keisti LRT valdyseną sudaro galimybes politikams daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui.
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, didžiausią nerimą kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką, nepaisant to, kad parlamentinei komisijai nepavyko nustatyti pažeidimų ir grėsmių, kylančių iš LRT tarybos formavimo modelio. „Siūlymai keisti LRT tarybos formavimo modelį niekaip neišplaukia iš Seimo laikinosios komisijos, sukurtos ištirti visuomeninio transliuotojo finansinę veiklą ir didinti jo skaidrumą, išvadų“, - teigia LRT vadovė.
Seimo komisija siūlo įkurti dar vieną LRT valdymo organą - valdybą. Per į ją skiriamus asmenis valdžioje esantys politikai gali siekti daryti įtaką Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymui. Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nerimą kelia tai, kad ketinama padidinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus galias LRT atžvilgiu. Abu asmenis - LRTK pirmininką ir inspektorių - skiria Seimas.
„Pasikėsinus į LRT nepriklausomumą, Lietuva netektų vieno svarbiausių laisvės ir laisvo žodžio ramsčių. Šiandien mums jūsų paramos reikia labiau, negu bet kada“, - laiške UNESCO rašo LRT vadovė.