Naudingiausi pasiūlymai
Iš LRLS programos: „Sieksime įgyvendinti dviejų karjerų principą visuomenėje, kad valstybė finansiškai skatintų pagyvenusių žmonių naujos profesijos įgijimą.“
Toliaregiška politika. Senstant visuomenei ir ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, tikimasi, kad žmonės dirbs ilgiau. Tačiau iš karto susiduriama su darbo rinkos ribotumu pagyvenusius
darbuotojus išlaikyti. Dabar šią problemą bandoma spręsti arba didinant vyresnių darbuotojų socialines garantijas (sunkinant jų atleidimą iš darbo), kas realiai pablogina jų galimybes įsidarbinti, arba siūlant vyresnius žmones priimančius darbdavius subsidijuoti. Visa tai didina pagyvenusių žmonių atskirtį ir nepilnavertiškumą darbo rinkoje. Todėl toliaregiška investuoti į jų įgalinimą, t. y. nekurti iliuzijos, kad jaunystėje įgyta profesija ir gebėjimai visą laiką bus paklausūs, o sudaryti galimybes žmonėms keisti profesiją.
Iš LRLS programos: „Didinsime socialinės paramos efektyvumą. Užtikrinsime, kad socialinį išlaikymą gautų tik tie, kurie nebeturi galimybės pakeisti savo gyvenimą taip, kad galėtų išlaikyti save.“
Toliaregiška politika. Parama reikalinga tiems, kurie susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, liko visai be turto ir pajamų, negali dirbti dėl savo ar artimųjų sveikatos ir pan. Tai yra pamatuojamos aplinkybės, kurias galima užfiksuoti, ir pagal jas teikti paramą. Pastaruoju metu labai paplito proginės, pavyzdžiui, išmokos pensininkams dėl COVID-19, grupinės, pavyzdžiui, vaiko pinigai, ir kitos chaotiškos pašalpos, kurios ir neleidžia pakankamai padėti tiems, kurie stokoja labiausiai, ir stipriai brangina bei komplikuoja socialinės paramos sistemą. Tai sudaro ir palankias prielaidas ja piktnaudžiauti. Dar daugiau, sukuria tokias neigiamas pasekmes, kaip nedarbo spąstus, ilgalaikę bedarbystę ir kt.
Iš LRLS programos: „Skatinsime privačias investicijas į atsinaujinančios energetikos projektus, palaipsniui atsisakydami neefektyvaus valstybės dominavimo energetikoje.“
Toliaregiška politika. Valstybės dominavimas energetikoje dažnai priimamas kaip duotybė, nulemta tradicijos ir veiklos specifikos. Tačiau šiandien technologijos leidžia vis labiau į šį sektorių įlieti privačiu kapitalu grįstos konkurencijos, kuri yra esminė efektyvumo prielaida. Net moderniai valdomos valstybinės monopolijos stabdo privačią asmenų ir įmonių iniciatyvą (tarp jų ir iniciatyvą taupyti išteklius), todėl energetikos sektoriaus „išvalstybinimas“ būtų naudingas tiek ekonomikos sveikatai, tiek palankesnėms kainoms, tiek žmonių pasitikėjimui žaliosiomis technologijomis.
Iš LRLS programos: „Skatinant investuoti į klimato kaitos mažinimą, prioritetas bus teikiamas priemonėms, nereikalaujančioms valstybės subsidijų arba mažiausiai jų reikalaujančioms.“
Klimato kaitos mažinimas dažnai svarstomas tarsi tikslas, kuris nereikalauja vertinti kaštų. Tačiau būtent reikalingų lėšų kiekis gali stipriai riboti pačių priemonių įgyvendinimo greitį ir kokybę. Poveikis klimato kaitai kyla ne tik dėl fabrikų išmetamų dūmų ar vandenų, bet dėl visos veiklos neefektyvumo. Ypač jo gausu valstybės valdomuose sektoriuose, tokiuose kaip energetika, ir valstybės remiamuose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis. Daug beprasmiškos, bet resursus eikvojančios veiklos vyksta dėl perteklinių reguliavimų, netaiklios socialinės politikos. Ir dėl klimato kaitos, ir dėl mažesnės kitokios taršos bei siekiant geresnių ekonominių rezultatų, visų pirma tikslinga pašalinti būtent neefektyvius išteklių naudojimo atvejus. Tad prasminga šį kriterijų taikyti ne tik naujoms priemonėms, bet ir peržiūrėti esamas priemones bei jų įgyvendinimą.
Iš LRLS programos: „Mažinti mokesčius uždirbantiems žmonėms. Tikslas – pasiekti tvarų 15 proc. GPM“; „NPD per ketverius kadencijos metus palaipsniui prilyginti MMA.“
Dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas. Mokesčių sistemos progresyvumą didinti galima dviem būdais. Pirmuoju – didinti viršutinį tarifą didesnes pajamas gaunantiems gyventojams – tai siūlo dalis politinių partijų. Antruoju – mažinti mokesčių naštą mažesnių pajamų gavėjams – ką siūlo LRLS. Minimaliam atlyginimui prilyginus neapmokestinamąjį pajamų dydį ne tik dirbti ir užsidirbti būtų paskatinti mažesnių pajamų gavėjai, bet ir mokesčių sistema taptų paprastesnė dėl vienodo dydžio NPD.
Dabar egzistuojantis kintamo dydžio NPD mažėja augant gyventojų pajamoms, ir taip pat labai apsunkina mokesčių administravimą. Dažnai susidaro mokesčių nepriemokos ar permokos, kurias gyventojams reikia grąžinti deklaravus GPM. Grįžimas prie 15 proc. GPM tarifo taip pat padarytų mokesčių sistemą paprastesnę, konkurencingesnę ir teisingesnę. Šiuos pranašumus, deja, jau kurį laiką esame praradę.
Iš LRLS programos: „Neapmokestinti reinvesticijų.“
Dirbti ir užsidirbti dabar – didesnę laisvę veikti užtikrinantis pasiūlymas. Mokesčių sistemos patrauklumą vertinančiuose reitinguose nuo kaimynių Latvijos ir Estijos vis dar atsiliekame. Lietuva vienintelė iš Baltijos šalių apmokestina atgal į verslą investuojamą pelną. Tai iliustruoja ir mažesnis nei šiose šalyse sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui dydis. Tad „užmigti ant laurų“ nevalia. Latvijoje ar Estijoje bendra pajamų ir pelno mokesčio našta siekia 20 proc., o Lietuvoje šie mokesčiai kartu sudaro apie 28 proc. pelno prieš mokesčius. Tad reinvestuojamojo pelno neapmokestinimas būtų teisingas žingsnis konkuruojant dėl investicijų. Kitaip tariant – realus būdas didinti gerovę, sukurti sąlygas uždirbti daugiau žmonėms.
Iš LRLS programos: „Įtvirtinsime pacientų teisę apmokėti atitinkamą dalį (skirtumą) sveikatos priežiūros paslaugų kainos, jeigu PSDF biudžetas visos paciento pasirinktų sveikatos priežiūros paslaugų kainos nepadengia.“
Nepopuliaru, bet būtina. Kai paslaugos paklausa viršija pasiūlą, susidaro jos deficitas. Deficitas rinkoje susidaro nuolat, bet jis išsisprendžia per kainas: paklausios paslaugos kaina kyla, nereikalingos – krinta. Kur kainos mechanizmas neveikia (kaip kad yra viešųjų sveikatos paslaugų atveju), įsijungia kiti mechanizmai – korupcija ir nepotizmas. Taigi jei norima išgyvendinti kyšius ir aptarnavimą pagal pažintis sveikatos sistemoje, taip pat grąžinti gydytojams garbingo darbo galimybes, būtina įteisinti priemokas tų paslaugų, kur PSD išmoka nepadengia realios paslaugos kainos.
Iš LRLS programos: „Vykdysime aktyvų visuomenės švietimą apie paciento vaidmenį sveikatos sistemoje, jo atsakomybes, teises bei pareigas, skleisime žinią apie asmeninę atsakomybę ir būtinumą pacientui laiku, tinkamai ir nuosekliai dalyvauti jo paties sveikatos priežiūroje.“
Nepopuliaru, bet būtina. Gydymo procesui reikalingas ne tik kokybiškas gydymas, bet ir paciento aktyvus dalyvavimas procese. Tai apima ne tik profilaktiką, bet ir domėjimąsi savo
sveikata bei gydymo eiga, sąmoningą, o ne formalų siūlomų gydymo alternatyvų pasirinkimą ir pan. Visuomenėje, kurioje sveikatos srityje vyrauja paternalistiniai santykiai, švietimas apie tai yra labai reikalingas. Tačiau ne mažiau svarbu ir sudaryti sąlygas pacientui savo teises realizuoti, kaip antai rinktis gydymo įstaigą, gydytoją, esant galimybei – gydymo metodą.
kainos, kuri privalo būti apskaičiuojama vadovaujantis ūkinės veiklos teisės aktais, ir sveikatos priežiūros paslaugų kainos, kuri apmokama PSDF lėšomis. Ir politikai, ir valdininkai atkakliai vengia tai pripažinti).
Įsisenėjusių problemų sprendimas. Toks sveikatos paslaugų finansavimo principo pakeitimas yra raktas į visomis prasmėmis geresnę sveikatos sistemą. Visos gydymo paslaugos, įskaitant
personalo darbo užmokestį, turi būti apskaitytos ir už jas išrašomos sąskaitos PSDF. Visų pirma, reikia aiškiai matyti, kiek kas kainuoja, tada galima spręsti, kur galima taupyti ir kaip spręsti trūkstamų lėšų problemą. Neatlikus šių pakeitimų, neturėsime ekonominių kriterijų nei spręsti dėl reikalingo sveikatos įstaigų tinklo, nei dėl vieno ar kito lygio paslaugų krepšelio. Taip pat negalėsime garantuoti kvalifikacijos ir darbo krūvio atitinkančių medikų atlyginimų.
Iš LRLS programos: „Praplėsime savininkų galimybes naudotis savo miškais, statant juose rekreacinius pastatus ir vykdant kitas veiklas, taip parodydami, kad miškas duoda naudos, ne tik pelnantis iš likvidžios medienos.“
Įsisenėjusių problemų sprendimas. Šiandien, nors daugiausia medienos iškertama valstybiniuose miškuose, dėl medžių kirtimo dažnai kaltinami privačių miškų savininkai, taip supriešinant privačią nuosavybę su viešu interesu. Tačiau esami apribojimai miškų savininkams neleidžia niekaip kitaip panaudoti savo turto, kaip tik iškirsti medžius arba parduoti mišką (kad po to iškirstų kiti). Tai nėra normali situacija nei privačios nuosavybės, nei verslo plėtros, nei viešo intereso prasme. Turėtų būti atvertos plačios galimybės savininkams panaudoti mišką, kaip išteklių, didesnei ir tvariai vertei sukurti, visų pirma rekreacijos srityje.
Dviprasmiška nuostata
Iš LRLS programos: „Skatinsime centralizuoto šilumos tiekimo tinklų plėtrą, mažinant individualių katilų miestuose taršą bei iškastinio kuro vartojimą, subsidijuojant naujų šilumos vartotojų prijungimui reikalingas investicijas, numatant šilumos kainodaros lankstumo priemones naujiems vartotojams. “
Nenuoseklus siūlymas rinkimų programoje. Jeigu siekiama gamtosauginių tikslų, tai galima kelti gamtosauginius reikalavimus individualioms šildymo sistemoms. Kuo labiau išvystomos centralizuotos sistemos, tuo daugiau žmonių tampa nuo jų priklausomi, tai riboja Liberalų sąjūdžio nuosekliai propaguojamą individo pasirinkimo teisę. Be to, visos sistemos kažkada pasensta, o jų atnaujinimas yra gerokai sudėtingesnis procesas, nei individualių šildymo sprendimų atveju. Decentralizuotos sistemos ne tik reikštų daugiau lankstumo pastatų naudotojams, bet ir sudarytų geresnes prielaidas jas atnaujinti ateityje.
Neigiamų pasekmių turėsiantys pasiūlymai
Iš LRLS programos: „Siekiant užtikrinti kompleksinį teritorijų planavimą ir planų įgyvendinimą, tobulinti žemės paėmimo valstybės reikmėms įstatymą, numatant sklypų konsolidavimo ir
procentinio visų teritorijoje esančių sklypų savininkų žemės perdavimo valstybei galimybę. Taikant šią procedūrą ir savivaldybių infrastruktūros koridoriams įrengti.“
Atgal į praeitį – grįžimas prie planinės ekonomikos. Suprantamas miesto planuotojų noras turėti laisvesnes rankas planuojant teritorijas. Tačiau tai yra centrinio planavimo įrankis, keliantis rizikas privatiems plėtotojams, kad jie, neturėdami žemės paėmimo galių, nebus lygiaverčiai žaidėjai. Žemės paėmimas valstybės reikmėms yra kraštutinis privačios nuosavybės apribojimas, kuris turėtų būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, o ne miestų plėtrai. Šiuo atveju tai nėra proporcinga priemonė. Teritorijos nebūtinai turi būti planuojamos iš centro, yra ir kitokie, tarpusavio susitarimais pagrįsti planavimo būdai, kurie, beje, istoriškai ir suformavo daugelio miestų senamiesčius.
Iš LRLS programos: „Sieksime, kad valstybės finansuojamas neformalusis švietimas būtų prieinamas vaikams nuo 2 metų.“
Vilkas avies kailyje – pasiūlymas, gerai atrodantis iš pirmo žvilgsnio, tačiau turintis skaudžių pasekmių. Vaikų ankstyvas neformalusis švietimas nėra vertybė savaime, tai turėtų būti palikta laisvam tėvų sprendimui, netaikant jų atžvilgiu spaudimo. Be to, abejotina, ar taip būtų pasiekiama daugiau naudos tiems vaikams, palyginus, pavyzdžiui, su finansavimo padidinimu vyresniame amžiuje. Be to, valstybinis finansavimas generuoja papildomus reguliavimus neformalaus ugdymo teikėjams bei iškraipo rinką, sudarydamas skirtingas sąlygas gaunantiems subsidijų pinigus ir jų negaunantiems.
Iš LRLS programos: „Per artimiausius metus mes turėtume padidinti skolos limitą iki maksimalaus 60 proc. nuo BVP ir gautas lėšas „įlieti“ į sustojusią ekonomiką.“
Tiksinti bomba – nenumatytų, neapgalvotų pasekmių turintis pasiūlymas. Ekonomika Lietuvoje nėra sustojusi. Lietuvos BVP 2020 m. pirmą pusmetį buvo tarp mažiausiai smukusių iš
ES šalių. Tiesiog „liejant“ skolintas lėšas į ekonomiką padaroma žala ne tik valstybės finansams, bet ir iškraipoma rinka. Viešais pinigais remiant ekonomiką reikia turėti labai aiškius tikslus, ko jais siekiama ir kriterijus, kriterijus atitinkančių kokybiškų projektų bei vykdyti skaidrią tų projektų atrankos procedūrą. Kriterijai, kam turėtų būti skiriami pinigai, galėtų būti gelbėti ir padėti išsaugoti darbo vietas verslams, turintiems sunkumų dėl ne jų kaltės atsiradusių esminių veiklos apribojimų. Taip pat siekiant konkrečių aukštesnės pridėtinės vertės ar konkurencingumo pagerinimo rodiklių ateičiai. Tačiau iki šiol neturėjome precedento, kad projektų atranka valstybės finansavimui būtų vykdoma pagal aiškius kriterijus, skaidriai ir suteikiant rinkos dalyviams šansą pretenduoti lygiomis sąlygomis.