Pokalbio metu konstatuota, kad kai kuriais klausimais šalys laikosi skirtingų nuomonių, bet sutarta, kad abiem valstybėms rūpimus klausimus reikia spręsti, stengiantis, kad dvišaliame dialoge būtų daugiau tarpusavio supratimo ir teigiamo bendradarbiavimo pavyzdžių.
 
L. Linkevičius pateikė keletą konkrečių pasiūlymų: šiais metais iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios surengti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos susitikimą, paminėti jau dešimt metų veikiančio supaprastinto Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį sukaktį.
 
Lietuvos užsienio reikalų ministras priminė NATO ir Rusijos tarybos projektą dėl perteklinių sprogmenų Kaliningrado srityje sunaikinimo, kurį sėkmingai įgyvendinti galėtų Rusija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva.
 
Trumpo susitikimo metu S. Lavrovas pateikė Rusijai rūpimus klausimus, kuriuose norėtų pažangos. Sutarta toliau tęsti dialogą.

L. Linkevičius po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru sakė, jog buvo sutarta intensyvinti dvišalius santykius. Pasak ministro, pradėjus kartu spręsti klausimus, kuriais šalys sutaria, vėliau bus lengviau galima pereiti prie probleminių klausimų sprendimo.

„Sutarėm, kad dvišalė mūsų darbotvarkė, dvišaliai santykiai turėtų būti suintensyvinti ir sustiprinti. Tai nereiškia, kad mes galime pamiršti tuos nesutarimus, kurie, deja, yra tarp mūsų, ir yra nemažai klausimų, kur mūsų nuomonė skiriasi, bet mes turėtume akcentuoti mūsų ateities santykius, bandyti rasti bendrą vardiklį ten, kur mes sutariam, bandyti ieškoti pozityvių pavyzdžių mūsų darbotvarkėj ir tokiu  būdu vėliau spręsti ir klausimus, kuriais mes nesutariam, tas bendras supratimas stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, manau, ir buvo svarbiausias mūsų susitikimo tikslas“, - BNS telefonu iš Miuncheno, kur kartu su Rusijos kolega dalyvauja saugumo konferencijoje, sakė L.Linkevičius.

Tarp teigiamų Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo pavyzdžių ministras minėjo supaprastintą tranzito į Kaliningradą tvarką. Nuo 2003 metų įgyvendinant šią tvarką Rusijos piliečiams, vykstantiems iš Kaliningrado srities į kitą Rusijos dalį dalį ir atgal tranzitu per Lietuvą, išduodamos ne vizos, bet supaprastinto tranzito dokumentai.  

„Iš pozityvių galimų pavyzdžių aš jam paminėjau bent porą, kur galėtumėm pagalvot, ir vienas iš jų - šiemet sukanka dešimt metų supaprastintai keleivių tranzito tvarkai į Kaliningrądą ir atgal. Kaip žinia, yra specifinė situacija, ir bent Lietuvos požiūriu, jau dešimt metų sėkmingai veikia“, - sakė ministras.

Tarp galimų bendradarbiavimo su Rusiją klausimų L.Linkevičius įvardijo perteklinių sprogmenų naikinimo Kaliningrado srityje projektą. „NATO-Rusijos darbotvarkėj yra toks projektas, kuris kaip ir visų palaikytas, tai susikaupusių perteklinių sprogmenų naikinimas Kaliningrade, kad tą daryti bendrai, su atitinkama NATO agentūra. Iš NATO šalių čia aktyviau pasisako Vokietija, Lenkija, aišku, Lietuvai tai  yra svarbu, manau, ir Rusijai svarbu, tai aš atkreipiau dėmesį, kad yra toks projektas, prie kurio galėtume padirbėti, kad būtų pozityvių rezultatų“, - kalbėjo ministras.

Kalbėdamas apie Rusijos pusės susitikime išsakytus lūkesčius L. Linkevičius minėjo dujų sektoriaus klausimus.

„Rusijos pusė irgi pateikė eilę savo lūkesčių ir buvo tokių klausimų, kur irgi tikėtasi pažangos iš Lietuvos. Galiu konretizuot - Trečiasis energetikos paketas, kalba eina apie dujų sektorių, ir mūsų ginčai yra, kad mes pagal Europos Sąjungos nustatytą tvarką atskiriam gamintojus nuo tiekėjų, ir infrastruktūra tiekimo yra kitose rankose nei dujų gamintojo, visa tai sukelia tam tikrų problemų verslo prasme Rusijos partneriams. Mūsų tikslas yra konkurencija, ir pagaliau tai darom ne vienašališkai, o pagal ES nustatytą trečiąjį paketą. aš taip pat Rusijos pusei pasakiau, kad tai nėra vien Lietuvos politika, o ES politika“, - sakė L. Linkevičius.

Miunchene šeštadienį įvykęs L. Linkevičiaus ir S. Lavrovo susitikimas buvo pirmasis naujos Vyriausybės užsienio reikalų ministro susitikimas su Rusijos kolega.

Praėjusių metų pabaigoje darbą pradėjusios naujosios centro-kairės Vyriausybės programoje teigiama, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“.

„Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams“, - rašoma dokumente.

Programoje numatyta, kad „Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija ieškant priimtinų sprendimų“.