"Kadangi šalis atsigauna, per pirmuosius biudžeto svarstymus pamatysite kilimą krašto apsaugos srityje. Šitą mes galime jums visų partijų vardu pažadėti. Per ateinančius biudžeto svarstymus keisis požiūris į krašto apsaugos biudžeto finansavimą. Aš nepasakyčiau, kad vienu smūgiu iškart iki 2 procentų. (...) Mes savo įsipareigojimus pradedame vykdyti norėdami išeiti iš antros vietos nuo galo", - trečiadienį Seime sakė konservatorių partijai priklausantis parlamentaras.
Premjero visuomeninis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, buvęs ambasadorius prie NATO Linas Linkevičius teigė, kad susitarime nėra parašyta data, kada Lietuva turėtų skirti 2 proc. Bendrojo vidaus produkto gynybai.
"Bet tai nereiškia, kad ji nukeliama į begalybę. Ji egzistuoja kaip rimtas tarptautinis įsipareigojimas, tai svarbiausia", - sakė L.Linkevičius.
"Mūsų partijų lyderiai nebūtų nuoširdūs, jei pasakytų, kad dabar skirsime 2 proc., todėl čia taip ir neparašyta. Tačiau partijų lyderiai pripažįsta, kad tas įsipareigojimas galioja. Čia pabrėžta, kad gynybos politika turi užtikrinti ne vien saugumą, krašto nepriklausomybę, bet ir sumažinti socialinę įtampą. Mes žinome, kad apie ketvirtadalis NATO šalių skiria 2 proc. gynybai. Tarp skiriančiančių 2 proc. yra tokių, kurios tikrai išgyvena labai sunkią ekonominę krizę ir tai sukelia krizę, nestabilumą visuomenėje. Matyt, mes to nesiekime. Mes norėtume, kad kraštas vystytųsi stabiliai", - kalbėjo jis.
Nors renginys buvo pavadintas susitarimo dėl gynybos pristatymu ambasadoriams, nė vieno diplomatinės atstovybės vadovo jame nebuvo. Pristatyme dalyvavo kelių ambasadų žemesnio rango atstovai.
Iš vienuolikos susitarimą pasirašiusių partijų dokumento pristatyme dalyvavo trys - konservatorius E.Zingeris, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys ir Krikščionių partijai priklausantis Vidmantas Žiemelis.
Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja "kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP".
Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skirs 0,95-0,97 proc. BVP. Lietuva iš NATO pareigūnų yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.
Tai ne pirmas partijų bandymas tartis dėl gynybos politikos. 2004 metais vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, taip pratęsiant analogišką, 2001 metais pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai niekada nebuvo pasiektas.